Daugiabučių Renovacija Apšiltinant Iš Vidaus: Atsiliepimai, Efektyvumas Ir Patarimai

Daugiabučių modernizavimas yra svarbus žingsnis siekiant energijos efektyvumo ir komfortiško gyvenimo. Lietuvoje vykdoma daugiabučių modernizavimo programa, kurios metu siekiama pagerinti pastatų energinį efektyvumą ir sumažinti šilumos nuostolius. Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių renovacijos procesą, apšiltinimo iš vidaus ypatumus, gyventojų atsiliepimus ir svarbius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant renovaciją.

Daugiabučių Modernizavimo Programos Tikslai Ir Priemonės

Daugiabučių modernizavimo programoje gali dalyvauti pastatai, atitinkantys daugiabučių (trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai) namų klasifikaciją, kuriuose taip pat gali būti ir negyvenamųjų patalpų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Energinį Efektyvumą Didinančios Priemonės:

• Vėdinimo sistemos sutvarkymą arba pertvarkymą, įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimą.
• Stogo ar perdangos pastogėje šiltinimą.
• Išorinių sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimą.
• Balkonų ar lodžijų įstiklinimą.
• Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimą (modernizavimą).
• Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimą.
• Butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų keitimą į mažesnio šilumos pralaidumo langus.
• Rūsio perdangos šiltinimą.
• Liftų atnaujinimą (modernizavimas).
• Bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir (ar) apšvietimo sistemos atnaujinimą (modernizavimą).

Investicinis Planas Ir Energetinis Sertifikavimas

Tai pirminis ir vienas iš svarbiausių renovacijos reikalavimų - kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris ruošiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Investicinio plano kokybė labai svarbi, nes nuo to priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis. Energetinis sertifikavimas - tai procesas, kurio metu yra nustatomas pastato energijos suvartojimas. Kiekvienam pagal reglamentą įvertintam pastatui yra skiriama tam tikra energetinio naudingumo klasė (nuo A iki G) ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas.

Energinio Naudingumo Klasės

Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė.

Valstybės Parama Ir Kompensacijos

Valstybė socialiai remtiniems butų savininkams padengia ne tik visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas. Norėdami gauti pilną kompensaciją iš valstybės, gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - gyventojas turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat, gyventojas privalo patvirtinti, jog dalyvavo sprendimo dėl pastato renovacijos priėmime ir jam pritarė.

Fasado Šiltinimas Ir Apdaila

Fasadų apšiltinimas ir apdaila - irgi labai atsakingas žingsnis. Jei kalbame apie renovaciją, tai gana dažnai skirtingos būklės, skirtingą fasadų paviršių turintiems pastatams pritaikomi tipiniai projektai, o tai turi įtakos tolimesniems žingsniams, medžiagų parinkimui, ir galų gale rezultatui. Tačiau ne visais atvejais tipiniai sprendimai tinka. Pirmiausia turėtų būti įvertinta fasado būklė: švara, lygumas, įgeriamumas, kad būtų galima parinkti atitinkamą gruntą bei kitas medžiagas. Įvertinus fasado būklę ir žinant siekiamą rezultatą, turėtų būti parenkama šiltinimo sistema, parengiamos tikslios, ne bendro pobūdžio rekomendacijos, tiksliai numatomi atskiri mazgai.

Šiltinimo Sistemos

Labai retai skaičiuojamas ir pateikiamas fasadų variantas su mineraline vata ir tinku. Tačiau šis variantas komforto požiūriu yra tas pat kaip žmogui kailiniai žiemą. Šia sistema daug namų apšiltinta Ignalinoje, aukštesnių pastatų Vilniuje. Jis laikomas aukštesnio lygio apšiltinimu, saugesniu dėl gaisro bei kuriančiu komfortiškesnį mikroklimatą. Jei gyventojai pageidauja, investicinio plano rengėjai suformuoja ir apskaičiuoja priemonių planą ir su šia sistema.

Kietos akmens vatos plokščių ir tinko apdailos fasadai turi nemažai privalumų. Pirmiausia, tinkuojama sienų šiltinimo sistema su mineralinės vatos šilumos izoliacija yra laidi vandens garams. Todėl yra naudojamas ir laidus vandens garams tinkas. Be to, akmens vata yra stabilių matmenų, o tai reiškia kad joje neatsiranda deformacijų dėl to, jog fasadas įkaito nuo saulės spindulių vasarą arba yra veikiamas žemų temperatūrų žiemą.

Šilumos izoliacija iš akmens vatos yra nedegi. O tai reiškia, kad yra saugu naudoti ir montavimo, ir eksploatacijos metu. Kaip minėta, mineralinė vata turi didesnį garų laidumą, kuris liaudiškai kartais pavadinamas sienos „kvėpavimu". Ši savybė leidžia pasišalinti drėgmei, kas savo ruožtu sąlygoja fasado ilgaamžiškumą bei geras šilumines savybes, nekintančias visą pastato eksploatacijos laiką.

Suprantama, kad dėl minėtų teigiamų savybių šiltinimas akmens vata yra šiek tiek brangesnis. Akmens vatos gamintojai 2015 metų pavasarį suskaičiavo, kad, apšiltinant namą 150 mm storio akmens vatos plokštėmis, renovacijos kaina vienam 50 kv. m butui padidėjo 149 eurais arba 2,98 euro vienam kvadratiniam buto metrui.

Fasado Paruošimas Ir Darbų Eiga

1. Priklausomai nuo būklės, fasadai plaunami aukšto slėgio vandens srove, išvalomi nutrupėjimai. Fasadai, kuriuose matomi pelėsiai, turėtų būti apdorojami biocidiniais tirpalais.
2. Izoliacinės plokštės turėtų būti dengiamos klijais visu perimetru ir dar tepami 3 - 4 kumščio dydžio ploteliai plokštės viduryje. Klijai turi padengti ne mažiau kaip 40 proc.
3. Didžiausi įtempiai fasade yra ties lango ir durų angų kampais. Šioje vietoje dedamas papildomas įstrižas armavimo tinklelis. Taip išvengiama įstrižų įtrūkimų.
4. Plokštės atkartoja ir turi atkartoti pagrindo nelygumus, todėl lyginti reikia ne armuojamą plokščių paviršių, bet fasado pagrindą. Paviršius lyginamas cementiniais-kalkiniais mišiniais.
5. Šiltinant akmens vatos plokštėmis apdailos tinkas turi būti laidus vandens garams.

Sandūroms tarp palangių ir šiltinimo sistemos (bei kitoms sandūroms - stogo su sienos šiltinimo sistema, sienos su siena ir pan.) izoliuoti turi būti naudojamos išsiplečiančios juostos. Jos kainuoja nedaug, bet yra patikima apsauga nuo lietaus. Jos atsparios UV, elastingos ir ilgaamžės ir svarbiausia - užtikrina sandarumą!

Negalima klijuoti plokščių ant įkaitusių, labai įgeriančių paviršių, nes klijai džiūdami „išdega" prarasdami vandenį. Siekiant mažesnių šilumos nuostolių, langą geriausia montuoti šilumos izoliacijos sluoksnyje. Atnaujinant daugiabučių ar visuomeninių pastatų fasadus, deja, itin mažai kas keičia pakeistus langus. Tad tenka taikytis prie esamų sąlygų.

Balkonų Atnaujinimas

Balkonų atnaujinimas yra viena iš problematiškiausių vietų. Balkonai būna stipriai nusidėvėję, ištrupėję, pažeista jų armatūra. Pirmiausiai įvertinama balkonų būklė, įsitikinama, ar armatūra dar atliks savo funkciją. Kampams atstatyti naudojamas modifikuotas cementinis remontinis mišinys.

Fasado Kokybės Vertinimas

Visiškai apdailintame fasade gali būti paslėpta daug trūkumų, kurie dažniausiai išryškėja eksploatacijos metu. Geriausia, jei fasado renovavimą prižiūri kompetetingas specialistas ir pastebėti technologiniai nukrypimai bei problemos šalinami iš karto. Pas mus kol kas dažniausiai vertinami tik baigti fasado darbai. Dažniausiai matuojamas fasado lygumas, bet idealiai lygus paviršius kaip tik gali būti nekokybiško darbo rezultatas.

Geriausias būdas vertinti fasado kokybę, kaip minėta, stebėti atskirus darbų etapus: pagrindo paruošimą, plokščių klijavimą. Vokietijos specialistai yra įpratę fasado apdailą vertinti ne pagal išvaizdą, bet pagal tai, kiek laiko jam nereikia remonto. Tad norėdami turėti ilgaamžius fasadus, taip elgtis turėtume ir mes.

Šilumos Taupymo Efektyvumas

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos. Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių.

Daugiabučio Fasado Šiltinimas Polistireniniu Putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos. Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Orientacinis Putplasčio Storio Skaičiavimas Sienų Šiltinimui, Renovuojant Daugiabutį Ir Siekiant A Klasės:

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

Kad termoizoliacija būtų efektyvi, reikia, kad sienos būtų švarios, sausos, nuo jų nuvalytos druskų, pelėsinių grybų ir samanų apnašos, užtaisyti plyšiai, ištrupėjusios vietos. Būtina išvalyti ir užsandarinti stambiaplokščių siūles, kad juose neliktų drėgmės.

Yra ir daugiau šiltinimo detalių, kurias sėkmingai gali kontroliuoti gyventojai. Pavyzdžiui, jei atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai cokolio šiltinimo sistemos viršus nuleidžiamas žemyn ≥ 100 mm Jei namas yra su išsikišusiu cokoliu, tai šiltinimo sistemos viršus iškeliamas aukštyn ant sienos ≥ 100 mm ir papildomai dedamas šilumos izoliacijos intarpas.

Šilumos Punkto Modernizavimas

Atnaujinant daugiabutį namą yra itin svarbu modernizuoti šilumos punktą, kurio įrenginiai skirti ekonomiškam ir gerokai efektyvesniam šilumos energijos reguliavimui būstuose. Automatizuotas šilumos punktas leidžia sutaupyti apie 15 proc. Modernizavus šilumos punktą, šiluma pastatui tiekiama automatiškai pagal lauko temperatūrą.

Vienas pagrindinių automatizuoto šilumos punkto privalumų - gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius. Automatizuotame šilumos punkte atsiranda galimybė nustatyti įvairius šildymo sistemos temperatūrinio režimo grafikus: nakties metu palaikyti žemesnę šildymo sistemos temperatūrą, sumažinti karšto vandens temperatūrą bei nustatyti šildymo sistemos paros ar savaitės šildymo grafiką.

Geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas, - kompleksiškai atnaujinti pastatą, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas. Daugiausiai šilumos nerenovuoti daugiabučiai netenka per sienas (38 proc.), langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.), todėl izoliavus pastatą, ženkliai sumažinamas šilumos pralaidumas iš pastato vidaus į išorę - sumažėja šildymo sąskaitos, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai.

Sumontuojant naują apdailą, prailginama pastato tarnavimo trukmė, jo sienos tampa atsparesnės išorės poveikiui - lietui, sniegui ar saulės spinduliams.

tags: #daugiabucio #renovacija #apsildant #is #vidaus