Nekilnojamojo turto plėtra: kas tai?

Nekilnojamasis turtas yra svarbi kiekvienos valstybės ekonominio potencialo dalis, sudaranti didžiąją kiekvienos šalies nacionalinio turto dalį. Kadangi svarbiausias kiekvienai šaliai yra realus ekonominis augimas, sukauptas ir naujai sukurtas turtas - tai šalies ekonominio potencialo didinimo pagrindas.

Po nepriklausomybės atkūrimo nekilnojamojo turto grąžinimas ir privatizacija davė pradžią naujos Lietuvos nekilnojamojo turto administravimo sistemos kūrimui. Iki 2004 m. Lietuvoje iš esmės buvo sukurtas teisinis pagrindas nekilnojamojo turto administravimo reformai įgyvendinti. Lietuvos nekilnojamojo turto administravimo sistema buvo kuriama ir įdiegta remiantis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Žemės administravimo gairėmis, sėkmingai pasinaudota ir tarptautine patirtimi.

Šiandien NT rinka Lietuvoje yra besiformuojanti ir gana chaotiška. Tačiau nekilnojamojo turto sritis, būdama patrauklia investicijoms sfera, yra pakankamai sudėtinga ir unikali, įtakojama ir formuojama gausybės aplinkos veiksnių, tarp kurių nesibaigęs žemės grąžinimas jos buvusiems savininkams, įstatyminė bazė, reguliuojanti žemės rinką bei nekilnojamojo turto plėtrą ir statybas, dažnai ir ženkliai kintančios būsto kainos, bankų suteikiamų paskolų brangimas.

NT rinka yra priklausoma nuo šalies įstatymų, įtakojančių nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygas, leidimų statyboms išdavimą, lengvatinių sąlygų ir valstybės paramos teikimą gyventojams, siekinatiems nekilnojamąjį turtą įsigyti su būsto paskola, taip padidinant skaičių žmonių, galinčių įsigyti nuosavą būstą. NT rinką bendrai įtakoja ir mažėjantis žmonių sėslumas, dažnai perkamas ir parduodamas nekilnojamas turtas.

Gyvenamasis būstas tenkina vieną iš svarbiausių individo poreikių ir sudaro (paprastai) didžiąją jo turto dalį, todėl neišvengiamai svarbus žmogaus gyvenime. Taupant asmeninį laiką bei siekiant optimaliausio rezultato, norint parduoti, pirkti ar nuomoti nekilnojamąjį turtą kreipiamasi į nekilnojamojo turto agentūrą, pasinaudojama NT agento ar brokerio paslaugomis. Tarpininkai dažnai gali palengvinti nekilnojamojo turto įsigijimą - tinkamai pasirinktas NT tarpininkas ar brokeris gali padėti sutaupyti laiką bei pinigus perkant, ar uždirbti turtą parduodant. Tarpininkavimas nekilnojamojo turto rinkoje yra svarbus šios rinkos efektyvų veikimą užtikrinantis mechanizmas.

Nekilnojamasis turtas rinka yra itin specifinė dėl investicinio prekės pobūdžio ir unikalumo, joje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, ši rinka įtakoja ir kitas rinkas bei šalies ūkį.

Nekilnojamojo turto samprata ir ypatumai

Kasdieniame gyvenime terminas „nekilnojamasis turtas" atrodo ganėtinai aiškus ir suprantamas. Kaip nekilnojamas turtas yra įvardijama žemė ar statiniai. Tačiau platesne prasme pirmiausia pats turtas yra įvardinamas kaip objektas, kurio buvimo vietos negalima pakeisti.

Nekilnojamojo turto klasifikavimas yra pagrįstas įvairiais kriterijais, o pats turtas taip pat apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis - kaip teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt. kategorija. Kaip svarbi teisinė kategorija NT apima visus turtinius interesus, privilegijas ir teises, susijusias su nuosavybe į fizinį NT.

Pagrindiniai nekilnojamojo turto ypatumai:

• Kiekvieno NT objekto unikalumas.
• Net jeigu pastatai yra pastatyti pagal tą patį projektą, su tomis pačiomis techninėmis charakteristikomis, tačiau skirtingose vietose - jie nebus įvertinti vienodai, kadangi žemės vertė po tais pastatais bus skirtinga.
• Nekilnojamasis turtas vertės prasme gali tiek išlošti, tiek ir pralošti dėl savo buvimo vietos specifikos.
• NT susijęs su dideliu kapitalo poreikiu (materialinio, finansinio ir žmogiškojo kapitalo).
• NT gali būti preke bet kuriuo savo gyvavimo ciklo etapu. Tai reiškia, kad rinkoje gali būti pardavinėjami ne tik baigti statyti objektai, bet ir nebaigtos statybos.

Nekilnojamojo turto vertinimo metodai

Nekilnojamojo turto vertė nustatoma vertinimo proceso metu, taikant pagrindinius vertinimo principus ir skirtingus vertinimo metodus. Vertinimo proceso eiga, apimanti parengiamąjį darbą, informacijos rinkimą ir analizavimą, praktinį vertinimo metodų taikymą.

Vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto vertinimo tikslą, paskirtį ir vertintojo disponuojamą informaciją apie rinką. Turto vertinimo tikslas - rinkos vertės nustatymas, turtas įvertinamas bankui. Vertintojo nuomone geriausiai vertinamojo nekilnojamojo turto vertei nustatyti tinka lyginamosios vertės metodas.

Lyginamosios vertės metodas: nustatant buto rinkos vertę, geriausia naudoti lyginamosios vertės (pardavimo kainų palyginimo) metodą. Jis yra vienas iš universaliausių ir plačiausiai taikomų turto vertinimo metodų. Daugelyje literatūros šaltinių šis metodas įvardijamas kaip rinkos metodas. Jo pagrindas yra pakeitimo kitu turtu principas.

Vertės nustatymas palyginant yra sąlygojamas tuo, kad turime disponuoti pakankamu skaičiumi lyginamų nekilnojamojo turto objektų pirkimo - pardavimo kainų. Tačiau apskritai negalima pasakyti, koks tas pakankamas skaičius. Tuo metu, kai patikimai apie rinkos vertę galime nuspręsti tik iš didelio kainų skaičiaus, tai kitais atvejais ir mažas jų kiekis pateikia patikimą pagrindą rinkos vertei nustatyti. Esant klausimui ar pakanka esamos lyginamosios medžiagos, reikia apsistoti ties atskiro atvejo sąlygomis. Jei yra mažai pardavimo kainų, tai jų naudojimą ir reikšmingumą reikia ypač kritiškai patikrinti.

Dažnai būna taip, kad lyginamųjų kainų iš artimos arba tolimesnės vietovės nebūna arba to skaičiaus nepakanka. Tada galima paimti kitų rajonų kainas. Tačiau tai turėtų būti sąlygota tuo, kad vietinės sąlygos ir rinkos situacija būtų panašios (lyginamos). Pagal taisykles negalima lyginti nepanašius (heterogeniškus) nekilnojamojo turto objektus.

Gyvenamosios paskirties patalpų (butų) sandorių duomenų Žirmūnuose yra pakankamai, todėl lyginamosios vertės metodas yra teisingiausias ir patogiausias vertinamo objekto rinkos vertės nustatymo metodas.

Masinio vertinimo metodas: masinio vertinimo sistema yra labai informatyvi, todėl gali būti taikoma daugeliu atvejų, kai norima žinoti preliminarią turto vertę. Tiksli turto rinkos vertė, kai įvertinamos ypatingosios visos turto objekto savybės, gali būti nustatoma tik taikant individualų vertinimą. Tačiau daugeliu atveju individualus vertinimas yra brangus ir užima nemažai laiko.

Masinio vertinimo rezultatais naudojasi visų veiklos sričių įmonės, kai reikia nustatyti bendrosios paskirties turto vertę, rengiant turto optimizavimo, investicinius projektus, skaičiuojant turto mokesčius, rengiant turto perleidimo ar įsigijimo sandorius. Komercinės paskirties, infrastruktūros, pramonės objektų ir sistemų plėtros klausimai neatsiejami nuo žemės sklypų įsigijimo ar panaudojimo klausimų.

Todėl masinio vertinimo sistema naudinga:

• Preliminariai vertinant žemės sklypus pagal nustatytas verčių zonų vidutines vertes.
• Nustatant preliminarias žemės sklypų vertes.
• Skaičiuojant kompensacijas asmenims už žalą, daromą, statant privačiuose sklypuose infrastruktūros objektus.
• Vertinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudas.

Nors masinio vertinimo metodas yra progresyvus, tačiau turi ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas tai, kad šiuo metu ne komercinės paskirties objektai nėra vertinami. Plečiant masinio vertinimo galimybes, galimas ir kitų turto rūšių, tame tarpe specialios paskirties, vertinimas, juolab kad automatizuotas duomenų apdorojimas leidžia nešališkai įvertinti daugiau kriterijų, nei vertinant individualiai.

Masinio vertinimo sistema naudinga, gaunant greitą ir pakankamai tikslią informaciją apie nekilnojamojo turto vertes, verčių pokyčius, tačiau ši informacija yra tik išeities taškas tolesnei nekilnojamojo turto vertės analizei atlikti. Masinio vertinimo sistema nuolat tobulinama, plečiamos jos galimybės. Ateityje tai bus nepakeičiamas informacijos šaltinis tiek turto vertinimo, tiek ir turto valdymo procesuose.

Palyginti su individualiu vertinimu, galima išskirti pagrindinius nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistemos privalumus ir trūkumus:

• Kuriama bendra vertinimo sistema, taikomi bendri turto vertinimo metodai, apibendrinta medžiaga.
• Sistema automatizuotai palygina didelius kiekius informacijos apie naujos statybos objektus, objektų charakteristikas, kainas, sudarytus sandorius; informaciją kaupia, sistemina, panaudoja kituose vertinimo etapuose.
• Kaupiami, sisteminami ir periodiškai atnaujinami duomenys sudaro galimybę analizuoti NT rinką, stebėti verčių pokyčius. Nesudėtinga ir informatyvi naudojimosi masinio vertinimo duomenimis sistema sudaro galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims neatlygintinai ir operatyviai gauti duomenis apie objektų rinkos vertę informacijos, mokesčių ir kitais tikslais. Informacinių technologijų taikymas leidžia gauti nešališkus duomenis, tai NT rinką daro skaidresnę.
• Masinio vertinimo sistema, paremta informacinių technologijų plėtra, turi neribotas tobulinimo, papildymo, naujų paslaugų teikimo, vykdant nekilnojamojo turto kadastrą, registrą, turto vertinimą, galimybes.
• Vertinamas tik komercinės bei gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas.

Būsto kreditavimas vienas iš pagrindinių kreditų, kuris apima didžiausia išduodamų kreditų dalį bankuose. Šis kreditas išduodamas kredito gavėjui nusprendus įsigyti nuosavą bustą (butą ar namą), jo statybai ar atnaujinimui. Būsto kreditavimas užima išskirtinę padėtį išsivysčiusių šalių ekonomikoje.

Šiuolaikinėje visuomenėje ši tema yra ypatingai aktuali, kadangi dauguma žmonių neturi pakankamai nuosavų lėšų nuosavam būstui įsigyti arba turi tik dalį tų pinigų ir yra priversti kreiptis dėl dalinės kreditavimo galimybės. Jie yra priversti naudotis bankų teikiamomis paslaugomis.

Būsto kreditavimas yra pagrindinė gyvenimo sąlygų gerinimo forma, nuo kurios priklauso tiek piliečių gyvenimo lygis, tiek ekonominiai, socialiniai bei demografiniai aspektai, susiję su žmogaus teisių garantijomis bei žmogiškųjų išteklių išsaugojimu. Dažnas gyventojas paskolas sieja su rizika, nes jas grąžinti neretai tampa problema. Tačiau yra parenti atsakingo kreditavimo principai, kuriais siekiama paskolas suteikti atsakingiau bei sumažinti žmonių sunkumus.

Kreditų populiarumą stiprino palankios būsto kreditavimo sąlygos, kurios didino konkurenciją tarp būsto kreditus teikiančių institucijų. Sparčias skolinimosi tendencijas stiprino žema palūkanų norma, gyventojų ir bankų lūkesčiai, kad būsto kainos dar augs, ir spekuliantų atėjimas į nekilnojamojo turto rinką.

Komerciniai bankai sukūrė modernias finansavimo priemones, kurios įgalino juos suteikti paskolas net ir žemo mokumo klientams. Tai buvo viena iš lemtingų klaidų: žmonės pradėjo intensyviai pirkti nekilnojamąjį turtą, neįvertinę savo finansinių galimybių, kadangi buvo nesudėtinga gauti kreditą.

Būsto kreditavimo sistemą, kaip atvirą, veikia išorės veiksniai, kurie lemia būsto kainą, būsto kreditavimo sistemos dalyvių aktyvumą, būsto kūrimą ir vystymą. Būsto, kaip nekilnojamojo turto nuosavybės objekto, kaina nustatoma kapitalo rinkoje. Tai priklauso nuo paklausos, kiek naujų šeimų nori įsigyti būstą ar turinčių būstą jį pagerinti, ir nuo pasiūlos, jo kiekio rinkoje. Ilgalaikėje perspektyvoje būsto kainos turi būti lygios statybų kainai. Trumpalaikėje perspektyvoje - galimi dideli šių dviejų dydžių nukrypimai. Pagrindiniai išorinės aplinkos veiksniai, darantys įtaką būsto kreditavimo sistemai, yra būsto kainų pokyčiai.

Žemės kainų pokyčiai Lietuvoje 2012-2015 metais

Analizuojant 2012 - 2015 metus, matyti, kad žemės kaina Lietuvoje spačiai kyla. Per 4 - erius metus žemės pirkimo kainos išaugo dvigubai. Žemės nuomos kaina augo lėčiau (žemės ūkio naudmenų apie 20 proc. nuo 2012 m., ariamos žemės kainų pokytis labai mažas, o pievų ir ganyklų kaina pakilo virš 40 proc.). Apžvelgus žemės pirkimo kainas, galime teigti, kad brangiausiai superkamos žemės yra Marijampolės apskrityje, o pigiausiai Utenos apskrityje.

Taip pat, apžvelgus nekilnojamo turto pardavimo kainas, galime teigti, kad brangiausiai parduodami biurai ir prekybinės patalpos vyrauja Vilniuje, o pigiausia nekilnojamas turtas yra Panevėžyje. Tuo tarpu centre esančių butų kainos Vilniuje gerokai didesnės už kitų miestų Lietuvoje, o pigiausia gyventi centre būtų Panevėžyje.

Žemės pirkimo kainos apskrityse:

Šaltinis: Inreal.lt

Investavimas į NT

Šiuolaikiniame pasaulyje prisidėti prie statybai, pirkimui ar rekonstrukcijai suteikiamos paskolos - paprasčiau, negu pirkti visą konkretų objektą, nes tam nereikia didelių sumų, užtenka turėti vos 100 eurų. Taip pat galima investuoti į skirtingus projektus, taip išskaidant investicijas ir sumažinant investavimo riziką. Ši sritis patraukli ir tuo, kad galima skirti mažiau laiko analizuojant rinką bei renkantis projektą, mat šią analizę už investuotoją atlieka platformų profesionalų komandos. NT bei rizikos analitikai įvertina projektų rizikingumą bei potencialą, vystytojo patirtį bei kitus aspektus, kurie ne tik padeda nustatyti projekto rizikos kategoriją, tačiau ir lemia, ar projektas platformoje bus finansuojamas iš viso.

Sutelktinio finansavimo platformose finansuojami įvairūs NT vystytojai bei jų projektai, kurie skiriasi ne tik savo patirtimi bei verslo planais, tačiau ir paskolos paskirtimi - projektai skirstomi į gyvenamosios bei komercinės paskirties projektus.

Kaip išsirinkti objektą investavimui?

Nusprendus investuoti į komercinio NT projektą, jį reikia įvertinti kaip ir kiekvieną kitą projektą, kuriam skiriate savo lėšas. Pirmiausia, pagalvokite, ar jums tinka projekto rizikingumas. Didesnė grąža visada sulaukia daugiau dėmesio, tačiau kiekvienam investuotojui labai svarbu įvertinti savo galimybes. Jeigu pasirenkamas didesnės grąžos projektas, patartina į jį neinvestuoti visos sumos, kurią turite sukaupęs investicijoms.

Projekto patrauklumą kiekvienas gali nustatyti paskaitęs prie kiekvieno iš jų pateikiamą informaciją - ten nurodomas vystytojas, jo patirtis ir jau realizuoti projektai. Jeigu investuotojas - itin atsargus ar įtarus, jis, žinodamas vystytojo pavadinimą, gali informacijos apie įmonę savarankiškai paieškoti ir internete. Na, o galutinį sprendimą, kokį ar kokioje šalyje vystomą projektą rinktis, - kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Šiuo metu „Profitus“ siūlo investuoti ne tik į projektus Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje.

Nekilnojamojo turto projektų vystymas - ilgas ir sudėtingas procesas, kuris apima daug etapų: nuo vizijos, teritorijų pirkimo, vystymo koncepcijų iki turto valdymo ar pardavimo. Neretai ši veikla tapatinama su statybomis, tačiau tai - tik vienas etapų, ir tikrai ne ilgiausiai trunkantis. Iš esmės planuojant statybas nėra labai didelio skirtumo ar planuojama vystyti privatų namą, ar didelį nekilnojamojo turto projektą - procedūros ir veiksmai yra tie patys.

Svarbu paminėti, kad teritorijų planavimo ir projektavimo procesai vis labiau sudėtingi ir sunkiai prognozuojami dėl dažnos teisės aktų kaitos, teisinio neaiškumo bei ne visuomet geranoriškai nusiteikusių institucijų.

Net ir patyrusiems vystytojams bet koks naujas projektas yra rizikingas, todėl prieš įsigyjant ar pradedant vystymą būtina turėti kuo daugiau informacijos bei pasirinkti tinkamiausią kelią.

Nekilnojamojo turto plėtros etapai

Nekilnojamojo turto vystymo procesas dažniausiai prasideda nuo vizijos ir verslo plano. Tačiau be galo svarbus etapas, būtinas vizijos ir verslo plano sukūrimui, yra detali planuojamo vystyti žemės sklypo analizė. Turėdami patikimą informaciją apie vystymo galimybes galėsite ne tik priimti sprendimą dėl įsigijimo, bet galbūt įgysite ir papildomų argumentų derybose. Kartais net ir turint iš pirmo žvilgsnio visiškai nepatrauklų turtą, galima rasti būdų jo pagerinimui.

Ruošiantis įsigyti žemės sklypą ar pradėti jo vystymo darbus, labai svarbu atkreipti dėmesį į jam taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Paprastai šios sąlygos būna įrašytos nekilnojamojo turto registro išraše. Tačiau jame bus nurodyta tik žemės sklypo dalis, kurioje taikomi tam tikri apribojimai, paprastai apimantys ir statybą. Norint žinoti kur ir ką galima ar negalima statyti, būtina detaliai juos išnagrinėti.

Teisinis reguliavimas ir potencialios grėsmės

Renkantis sklypą aktualus yra ne tik teritorijos ir aplinkos patrauklumas. Ne mažiau svarbus yra teisinis reguliavimas. Įstatyminė bazė, bendrieji ir specialieji planai iš esmės nustato kas, kokioje teritorijoje ir kokia apimtimi gali atsirasti: užstatymo tankis, intensyvumas, aukštingumas, paskirtis, viešoji infrastruktūra, žemės ir infrastruktūros mokesčiai, prisijungimo prie tinklų sąlygos, derinimo sudėtingumas ir t.t.

Konsultuojant žmones pasitaiko atvejų, kai nuperkamas sklypas neįsigilinus į visus apribojimus ir galimas grėsmes, todėl nepasiekiami planuoti užstatymo rodikliai ir patiriami nuostoliai. Kartais būna, kad nupirktuose sklypuose žmonės apskritai negali vykdyti jokios statybos.

Projektavimo ir derinimo etapai

Nusipirkus sklypą ir turint viziją, koks objektas ten galėtų atsirasti, pasirenkamas architektas. Jis parengia projektinius pasiūlymus, derinamus su savivaldybe. Viešojo svarstymo metu projektiniai pasiūlymai pristatomi visuomenei.

Tuo pat metu, vykstant architektūriniams darbams, verta surinkti projektuotojų komandą: projekto vadovą, kuriuo paprastai tampa architektas, konstruktorių, inžinerinių tinklų projektuotojus ir t. t. Kompetentingi specialistai žino savo darbą ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, siūlo naudingus sprendimus, apsaugo nuo klaidų, efektyvina sprendinių paiešką.

Projektiniai pasiūlymai parodo aiškius užstatymo rodiklius, todėl perkant sklypą verta atsiskaitymo datą „pririšti“ prie projektinių pasiūlymų suderinimo datos. Būna ir taip, kad tenka atsisakyti sandorio, nes tampa aišku, kad projektas bus nuostolingas, jeigu sklypo pardavėjas nesumažins kainos.

Suderinus projektinius pasiūlymus prasideda techninio projekto rengimo etapas, kuris užbaigiamas gavus statybą leidžiantį dokumentą (SLD). SLD gavimui nereikalingas detalus techninis projektas, tačiau pačioms statyboms reikia parengti kuo detalesnį techninį ir darbo projektą, kad netektų atlikti daug pakeitimų projektavimo metu ar, ypač, vykstant statyboms.

Visi projekto sprendiniai turi būti pakankamai išsamūs ir aiškūs tiek pačiam vystytojui, tiek ir būsimiems statybų proceso dalyviams. Ir tai svarbu kalbant ne tik apie architektūrą ar konstrukcijas, bet ir visą inžinerinę dalį bei kitus sprendinius.

Visi atliekami pakeitimai kainuoja laiką ir pinigus. Kuo vėlesniu etapu daromi pakeitimai tuo brangiau jie kainuoja ir tuo daugiau „ištempia“ viso proceso laiką.

Statybos procesas ir valdymas

Plėtojant didesnės apimties projektus neretai sudaroma fiksuotos kainos statybų rangos sutartis. Žinios ir patirtis rengiant nekilnojamojo turto projekto strategiją, biudžetą, numatant jo finansavimo galimybes, valdant rizikas yra kritinės vystytojo kompetencijos. Klaidos čia gali sukliudyti vystytojui tinkamai užbaigti projektą.

Pasitaiko atvejų, kai projektas sustabdomas dėl teisminių ginčų, valstybinių institucijų sprendimų ar kitų priežasčių. Tokios prastovos gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Vystytoją užgriūva kreditų našta, ir jeigu projektas greitai nerealizuojamas, tai gali tapti bankroto priežastimi.

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, projekto vystytojo komandos kompetencija lemia projekto sėkmę. Žinių ir patirties trūkumas sąlygoja galimas klaidas kiekviename etape.

Šaltinis: e-architect.com

Gavus SLD, pasirenkamas techninės priežiūros vykdytojas. Techninė priežiūra negali būti formali. Ji turi būti atliekama kruopščiai ir sąžiningai vykdyti savo darbą, maksimaliai užtikrinant visų projektinių sprendinių kokybišką įgyvendinimą, teisės aktų ir reglamentų vykdymą statybos proceso metu.

Būtina aktyviai tikrinti atliekamų darbų kokybę, ypač - vidinių, „nematomų“ darbų - konstrukcinių mazgų, hidroizoliacijas ir t.t. Taip pat labai svarbi techninės priežiūros vykdytojų kompetencija analizuojant projekto sprendinius, pavyzdžiui - inžinerinius tinklus.

Renkantis rangovą svarbu įvertinti jo patirtį ir galimybes gerai suplanuoti ir vykdyti darbus, prižiūrėti darbuotojų komandą, užtikrinti atliekamų darbų kokybę bei prisiimti visus darbų įvykdymo bei garantinius įsipareigojimus. Nekompetentingas rangovas galiausiai kainuos brangiau.

Kalbant apie nuosavų namų statybas, dažniausiai pats nuosavo namo statytojas neturi nei laiko, nei kompetencijos, kad patikrintų kiekvieną darbų etapą ir jį priimtų. Konsultuojant žmones dėl jau pastatytų nuosavų namų pirkimo nereti atvejai, kai mažieji statytojai visiškai nesiorientuoja statybų proceso reglamentavime, vykdant darbus nesilaiko privalomų reikalavimų, nerenka jokios privalomos dokumentacijos.

Tokiais atvejais praktiškai visada bandoma parduoti namą 85 proc. baigtumo, ir visa atsakomybė už statybos procesą ir pastatyto namo pridavimą perkeliama ant pirkėjo pečių.

Kaip jau minėta, statybos proceso metu būtina rinkti visą statybinę dokumentaciją: statybos darbų žurnalus, medžiagų deklaracijas, bandymų protokolus, išpildomąją dokumentaciją ir t.t. Visa statybinė dokumentacija yra būtina pastato statybų pabaigos įteisinimui.

Statybos užbaigimo etapas

Statybų užbaigimo etapas atrodo tiesiog „formalumas“, tačiau dėl žmogiškųjų klaidų jis gali gana ilgai užtrukti. Pavyzdžiui, jeigu įkeliant dokumentus į Infostatybos portalą, pildymo metu bus įrašytas „ne tas skaičiukas“.

Deklaracija bus patvirtinta, pastatas užregistruotas Registrų centre, bet tokia registracija gali būti lengvai panaikinta dėl klaidos deklaracijoje. Kitas pavyzdys - klaidos kadastrinių matavimų bylose, pavyzdžiui, neteisingai pamatuotas plotas. Matininkai padaro klaidą matuodami pastatą ar patalpas, klaidingi skaičiai kadastrinėse bylose „nukeliauja“ iki statybų užbaigimo dokumentų, pagal kuriuos išduodama deklaracija ir registruojamas pastatas.

tags: #nekilnojamojo #turto #pletra