Su naujais metais kartu atsiranda ir nemažai naujovių mokesčių srityje, apie kurias kalbama vangiai, tačiau jos turi ženklią įtaką kiekvieno iš mūsų finansinei padėčiai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Keičiasi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo taisyklės, parduodant nekilnojamąjį turtą.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto pardavimo mokesčius Lietuvoje, įskaitant gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir pelno mokestį UAB (uždarajai akcinei bendrovei), bei mažosioms bendrijoms (MB). Aptarsime tarifus, lengvatas, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- nekilnojamojo turto paskirtį,
- naudojimą,
- teisinį statusą,
- jo technines savybes,
- priežiūros būklę,
- apleistumą,
- mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:
- Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
- Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
- NT, esantis kapinių teritorijoje.
- Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
- Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Taip pat neapmokestinamas:
- Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
- Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
- Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
- Kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
- Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto pajamos apmokestinamos GPM. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2022 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2023 m. gegužės 2 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.
Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos ir pan.).
Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?
Pajamų mokesčio nereikia mokėti, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų.
Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį? Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.
120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų: palūkanų; sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio; honorarų; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto nuomos; ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas; Mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB; azartinių lošimų laimėjimų; dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.
Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?
Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos.
Kokie dokumentai patvirtina turto įsigijimo kainą?
Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama: galiojančiais sandoriais; užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui: paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį; Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą; pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą.
Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama.
Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį, tai tokio statinio įsigijimo kaina yra statinio pagaminimui (pastatymui) patirtos išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.
Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.
Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė)
Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse. Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.
Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:
GPM = (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - privalomi mokėjimai) x 15 proc.
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema. Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės.
Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.
Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.
Pelno mokestis UAB ir MB
Pelno mokestis yra vienas pagrindinių mokesčių, su kuriuo susiduria Lietuvos verslas. Jis taikomas juridinių asmenų uždirbtam pelnui ir yra esminė valstybės biudžeto pajamų dalis.
Kas yra Pelno Mokestis?
Pelno mokestis (PM) yra tiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamas Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų, veikiančių Lietuvoje, apmokestinamasis pelnas. Jis atspindi įmonės finansinę sėkmę ir yra vienas iš pagrindinių mokesčių, formuojančių valstybės biudžetą.
Apmokestinamasis pelnas: Tai skirtumas tarp įmonės pajamų ir leidžiamų atskaitymų, t. y., visų įprastinei veiklai patirtų sąnaudų, kurios yra būtinos pajamoms uždirbti.
Mokėjimo tvarka: Įmonės privalo mokėti avansinį pelno mokestį kas mėnesį arba kas ketvirtį, priklausomai nuo praėjusių metų apmokestinamojo pelno dydžio. Metinis pelno mokestis apskaičiuojamas ir deklaruojamas po mokestinio laikotarpio pabaigos.
Pelno Mokestis UAB: Specifika ir Tarifai
UAB yra viena populiariausių verslo formų Lietuvoje, o jos pelno apmokestinimas turi savų ypatumų, įskaitant standartinį ir lengvatinį tarifus.
Standartinis UAB Pelno Mokestis
Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15%. Jis taikomas daugumai UAB, kurios atitinka nustatytus kriterijus ir netelpa į lengvatinio mokesčio kategoriją. Svarbu pažymėti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. šis tarifas padidėjo nuo 15 % iki 16 %.
Lengvatinis UAB Pelno Mokestis Mažoms Įmonėms
Lietuvos įstatymai numato lengvatinį 0 % arba 5% pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus. Lengvatinis tarifas yra skirtas skatinti smulkųjį verslą ir padėti jam įsitvirtinti rinkoje.
- Metinės pajamos mokestiniu laikotarpiu neviršija 300 000 eurų (nuo 2024 m. sausio 1 d.).
- Pirmą mokestinį laikotarpį naujai įsteigtai įmonei su 0% tarifu (arba 5% nuo 2024 m. sausio 1 d.) negalėjo būti taikoma ši lengvata, jei įmonė vykdė ribojamas veiklas.
Dabar, nepriklausomai nuo veiklos, pirmaisiais metais taikomas 5% tarifas, jei atitinka darbuotojų skaičiaus ir pajamų apribojimus.
Kitas esminis pokytis - lengvatinio pelno mokesčio tarifas dabar priklauso nuo einamųjų metų duomenų, o ne nuo ankstesnio laikotarpio. Tai supaprastina taikymą naujai įsteigtoms įmonėms.
UAB Mokesčių Apskaičiavimas ir Deklaravimas
Pelno mokestis UAB apskaičiuojamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, atsižvelgiant į gautą apmokestinamąjį pelną. Deklaracija (forma PLN204) turi būti pateikta VMI ir mokestis sumokėtas iki birželio 15 d. po mokestinio laikotarpio pabaigos. Avansinis pelno mokestis, kurį UAB moka kas ketvirtį (arba kas mėnesį, jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas viršijo 300 000 Eur), įskaitomas į metinę mokestinę prievolę.
Mažųjų Bendrijų (MB) Pelno Mokestis: Kuo Skiriasi nuo UAB?
Mažoji Bendrija (MB) - tai teisinės formos juridinis asmuo, skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui, pasižymintis lankstumu ir paprastesniu valdymu.
MB Pelno Mokesčio Tarifai
MB, kaip ir UAB, gali būti taikomas standartinis 15% (nuo 2024 m. 16%) pelno mokesčio tarifas arba lengvatinis 0% (nuo 2024 m. 5%) tarifas, jei atitinka tuos pačius kriterijus, kaip ir UAB (vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10, metinės pajamos neviršija 300 000 Eur ir kt.).
MB Apskaitos Ypatumai ir Mokesčių Optimizavimas
Pagrindinis MB išskirtinumas, lyginant su UAB, yra galimybė steigėjams (nariams) pinigines lėšas atsiimti ne tik per dividendus, bet ir kaip avansą pelno mokesčio sąskaita. Tačiau, atsiimant lėšas kaip avansą, joms gali būti taikomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) pagal nustatytas GPM normas.
Pelno mokestis gali būti taikomas ne tik iš pagrindinės veiklos gautam pelnui, bet ir pelnui, gautam pardavus įmonės turtą. Svarbu atskirti, ar turtas parduodamas juridinio asmens, ar fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, vardu, nes mokesčių taikymas skiriasi.
Turto Pardavimo Pajamos ir Pelno Mokestis
Jei įmonė (UAB ar MB) parduoda jai priklausantį turtą brangiau, nei buvo jo įsigijimo kaina ir susijusios išlaidos, susidaro pelnas, kuris yra apmokestinamas pelno mokesčiu pagal standartines tarifų normas (15% arba 5% lengvatinis). Turto vertės nuvertėjimas (nusidėvėjimas), kuris buvo atskaitytas iš pelno ankstesniais laikotarpiais, turi būti įskaičiuojamas į apmokestinamąją bazę.
Nekilnojamojo Turto Pardavimas Įmonės Veikloje
Pardavus nekilnojamąjį turtą, priklausantį juridiniam asmeniui, gautas pelnas yra įtraukiamas į bendrą įmonės apmokestinamąjį pelną ir apmokestinamas pelno mokesčiu. Svarbu tiksliai apskaičiuoti pardavimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumą, atsižvelgiant į atliktus pagerinimus ir nusidėvėjimą.
Atkreipkite dėmesį, kad fiziniams asmenims, parduodantiems nekilnojamąjį turtą, gali būti taikomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM), nebent atitinkamos lengvatos (pvz., išlaikymo terminas) leidžia jo išvengti.
Kito Turto (PVZ., Akcijų, Transporto) Pardavimas
Pardavus akcijas, transporto priemones, įrengimus ir kitą ilgalaikį turtą, pelnas taip pat apmokestinamas pelno mokesčiu. Yra tam tikrų niuansų, susijusių su akcijų pardavimu, ypač jei jos laikomos ilgą laiką ir (arba) yra susijusios su kontroliuojamosiomis įmonėmis.
Pelno Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Lietuvos Pelno mokesčio įstatymas numato keletą lengvatų, kuriomis siekiama skatinti investicijas, inovacijas ir socialinę atsakomybę. Pasinaudojus jomis, galima sumažinti apmokestinamąjį pelną ir, atitinkamai, mokėtiną pelno mokestį.
Mokslinių Tyrimų ir Eksperimentinės Plėtros (MTEP) Lengvata
Įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, gali pasinaudoti lengvata, leidžiančia tris kartus atskaityti patirtas MTEP sąnaudas iš apmokestinamojo pelno. Tai ypač aktualu inovatyvioms įmonėms, investuojančioms į naujų produktų ar technologijų kūrimą.
Investicinė Lengvata
Investicinė lengvata leidžia įmonėms sumažinti apmokestinamąjį pelną investicijų į tam tikrą turtą verte. Lengvata taikoma ne didesnei kaip 100% investicijų vertės daliai, tačiau turi būti išlaikytos tam tikros sąlygos, susijusios su turto naudojimo trukme ir paskirtimi.
Meno kritikos apdovanojimai 2025
Apibendrinant, efektyvus pelno mokesčio valdymas reikalauja nuolatinio dėmesio teisės aktų pokyčiams, atidumo detalių ir nuoseklios apskaitos.
NT mokesčių pakeitimų santrauka
Pateikiame pagrindinius NT mokesčių pakeitimus:
- Pagrindinis būstas iki 450 000 eurų (sutuoktiniams - 900 000 eurų) - neapmokestinamas NT mokesčiu.
- Kitas nekomercinis NT - taikoma progresinė mokesčių sistema (0-1 proc.).
- Apleistam turtui - galimas tarifas iki 5 proc.
- GPM pardavimo atvejais: neapmokestinama, jei turtas išlaikytas ≥ 5 m. arba deklaruota gyvenamoji vieta ≥ 2 m.; arba, jei pelnas panaudotas naujam būstui per 12 mėn.
| Mokestis | Tarifas | Pastabos |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto mokestis | 0.5% - 3% | Nustato savivaldybės |
| GPM (pardavus NT) | 15% (gali būti 20%) | Jei turtas išlaikytas mažiau nei 5 metus |
| Pelno mokestis (UAB/MB) | 15% (standartinis) / 5% (lengvatinis) | Taikomas įmonės pelnui |
tags: #nekilnojamojo #turto #pardavimo #mokesciai #uab