Nekilnojamojo Turto Mokesčio Fiskalinės Reikšmės Analizė Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM) civilizuotam pasauliui yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė.

Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug. NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Cijunėlis, B. Galinienė, V. Malienė. Tačiau Lietuvoje mažai nagrinėta problemų analizė.

Šiuo metu svarstant tinkamiausią NT apmokestinimo modelį yra siekiama įvesti visuotinį NTM su nedideliais tarifais arba taikyti neapmokestinamąjį dydį, kuriuo būtų siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Darbo autorius, išskirdamas pagrindinius NTM probleminius aspektus, juos nagrinės magistro baigiamajame darbe bei pateiks galimus problemų sprendimo būdus, kurie galėtų turėti praktinės reikšmės.

NTM stabilizuotų savivaldybių finansinę padėtį. Kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus jo tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc. Ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė? Ar savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais mokėtojams mokestinė prievolė yra sumažinama arba nuo jos yra atleidžiami, turi įtakos efektyviam NTM surinkimui?

Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai.

Nekilnojamojo Turto Apmokestinimo Teoriniai Aspektai

Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti NTM veikimą Lietuvoje.

Magistro baigiamojo darbo objektas - NTM administravimo ypatumai.

Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje pateikiama NTM teisinė prigimtis, jo specifiniai požymiai, turintys įtakos NT apmokestinti, bei pagrindinės apmokestinimo teorijos, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Šioje darbo dalyje aptariama NTM įtaka savivaldybių biudžetams pateikiant nacionalinio biudžeto vykdymo duomenis. Taip pat visuotinio NTM įvedimo klausimams skiriant ypatingą dėmesį, paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.

NTM istorinė raidaMokestis yra vienas seniausių valstybės pajamų šaltinių, kurį dar 2700-2200 m. pr. Kr. pirmieji pradėjo taikyti senovės kinai. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. mokesčio tarifo.

Tuo tarpu didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, apmokestino kiekvieną pastatą. NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos. Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišeljė manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui.

Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Mokestis yra sistemos ašerdimi.

Mokesčių sistema yra sistemos pagrindas. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Atskirose valstybėse tie uždaviniai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo šalies ekonominės sąlygos, ekonominės politikos tikslų. Todėl ir NTM reikšmė istoriškai kito.

NTM - tai valstybės iniciatyva, kuri garantuoja žemės išsipirkimą nuo tolesnio valstybės kėsinimosi į jo turtus.

Šaltinis: VMI

Mokesčiais surenkamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, valstybės funkcijoms įgyvendinti finansuoti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas.

Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.

Skirtingose mokslinėse literatūrose bei įvairiuose valstybių teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai. Pavyzdžiui, "mokesčiai, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai" ir kiti panašaus pobūdžio terminai.

NTM objektas - NT vertė. NTM tarifas priklauso nuo konkretaus turto.

NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Mokestis priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.

NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: 1) naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybės institucijų teikiamas viešąsias paslaugas arba 2) suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokestį teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys.

Mokesčio paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą.

Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Mokesčio mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012-2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų.

Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį.

Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (bus skatinama urbanizacija, žemė bus kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda.

Šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikros pajamos.

Nekilnojamojo Turto Mokestis Lietuvoje

Nuo 2006 m. sausio 1d. Lietuvoje įsigaliojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Nr. X - 223), šis įstatymas reglamentuoja juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, apmokestinimą. Šį mokestį moką tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Fiziniai asmenys už komercinės paskirties (administracines, maitinimo, paslaugų, viešbučių, gydymo, kultūros ir sporto paskirties statinius) nekilnojamąjį turtą nepriklausomai nuo to ar jie naudojami ar nenaudojami individualioje ir ekonominėje veikloje, turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Apibendrinant, nekilnojamojo turto mokestį moka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Nerečiau, kaip kas 5 metus yra atliekamas nekilnojamojo turto įvertinimas. Nekilnojamojo turto deklaracija (KIT711) ir jos priedai, pateikiami ir mokestis yra sumokamas nevėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 dienos. Taip pat juridiniai asmenys moka avansinį mokestį, jei avansinių mokėjimų bazė didesnė už 500 Eur., iki kovo 15 dienos, birželio 15 dienos ir rugsėjo 15 dienos. Nekilnojamojo turto deklaracija (KIT715) turi būti pateikta ir mokėtinas mokestis turi būti sumokėtas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas - nuo 0,3 iki 3 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d. gali nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios tos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu nenustato, mokesčio tarifas 0,3 proc. Nuo 2018 metų fiziniams asmenims nekomerciniam nekilnojamajam turtui nustatomi nauji progresiniai mokesčio tarifai.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos: Mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, naudojamas: kulto apeigų reikmenų gamybai, socialinei globai ir priežiūrai; laidojimo paslaugoms teikti, esantis kapinių teritorijoje; kūrybinės dirbtuvės individualiai kūrybinei veiklai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); švietimo darbui. Taip pat nekilnojamojo turto lengvata yra skirta fiziniams asmenims, kurių nekomercinis nekilnojamasis turtas neviršija 220000 tūkst. eurų.

Nekilnojamuoju turto mokesčiu neapmokestina: Lietuvos valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas; užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas; laisvųjų ekonominių zonų nekilnojamasis turtas; bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas; tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai, laidojimo paslaugų teikimui ar esantis kapinių teritorijoje; neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, labdaros ir paramos fondų nekomercinei veiklai naudojamas, socialines paslaugas teikiančių įstaigų nekilnojamasis turtas; mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų nekilnojamasis turtas; profesinių sąjungų tik nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas; daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas; Lietuvos banko nekilnojamasis turtas; juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); juridinių asmenų, veikiančių pagal Asociacijų įstatymą, nekomercinei veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas; juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas; nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

NTM problemos Lietuvoje

Nors mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Jie gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų.

NTM tarifus pasitinka itin skeptiškai. Anot jų, šalyse kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jų panaikinimo galimybė. Šią nuomonę pagrindžia ir D. Britanijos teisės docentas Richard Teather, kuris teigia, kad nors NTM ir yra taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių, to nederėtų vertinti kaip geros praktikos.

Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja daugiau nei 2 mlrd. litų. NTM įtakoja mokėtojus socialinio nesaugumo jausmą.

NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai yra sudėtingi, o jų įgyvendinimas komplikuotas dėl dažno įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo. Todėl dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia, tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų, siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus.

NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.

1994 m. priimtas LR Įmonių ir organizacijų NTM įstatymas. Vyriausybė 1997-2000 m. veiklos programoje buvo įtvirtintas siekis išlyginti visų ūkio subjektų apmokestinimo sąlygas, taip pat plėsti apmokestinimo bazę. Naujasis NTM įstatymas įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo NTM lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus.

Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas.

Fiziniai asmenys mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.

Fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos.

Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis "rinkos kainos" nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo.

Apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti "dabar", yra neprasminga, nes "dabar" tokio niekas ir nestatytų.

Nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavimų bei dirbtinio įvertinimo.

2012 m. NT nuosavybės teise ar įsigijus gyvenamosios, sodo, garažo, fermos, šiltnamio, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ar inžinerinius statinius, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. litų, nuo šios dalies mokamas 1 proc. mokestis, kuris nukreipiamas į valstybės biudžetą. Šiuo siekiama mažinti valstybės biudžeto deficitą, o ne didinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą.

Paveldimo Turto Mokestis ir Fiskalinė Reikšmė

Darbo tikslas - Išanalizuoti paveldimo turto mokesčio praktinį taikymą ir fiskalinę reikšmę.

Turtas pagal savo pobūdį gali būti skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį.

1. Jeigu turto apmokestinamoji vertė iki 150 000 Eur - 5 procentai.

2. Jeigu turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 Eur - 10 procentų.

Galima pastebėti, kad valstybės tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai su lyg kiekvienais metais vis didėjo. 2016 metais netiesioginiai mokesčiai pakilo 187 894 tūkst. Eur., o 2017 metais pakilo 611 700 tūkst. Eur. Iš viso netiesioginiai mokesčiai nuo 2015 metų iki 2017 metų padidėjo 15 procentų. 2016 metais tiesioginiai mokesčiai pakilo 125 688 tūkst. Eur., o 2017 metais pakilo 151 279 tūkst. Eur. Iš viso tiesioginiai mokesčiai nuo 2015 metų iki 2017 metų padidėjo 12 procentų.

Galima pastebėti, kad 2016 metais gyventojų pajamų mokesčiai pakilo 7,5 procento, o 2017 metai pakilo 5 procentais. 2016 metais pelno mokesčiai pakilo 1 procentu, o 2017 metais pakilo 8,88 procento. 2016 metais turto mokesčiai pakilo 0,80 procento, o 2017 metais pakilo 1,28 procento. 2016 metais aplinkosauginiai mokesčiai sumažėjo 3,26 procento, o 2017 metais pakilo 19,5 procento. 2016 metais rinkliavos mokesčiai pakilo 4,72 procento, o 2017 metais pakilo 6,18 procento. 2016 metais turto mokesčiai pakilo 0,80 procento, o 2017 metais pakilo 1,28 procento. Likę kiti mokesčiai 2016 metais pakilo 5,30 procento, o 2017 metais pakilo 8,84 procento.

Galima pastebėti, kad 2016 metais pridėtinės vertės mokesčiai pakilo 4,74 procento, o 2017 pakilo 10,29 procento. 2016 metais muito mokesčiai sumažėjo 3,46 procento, o 2017 metais sumažėjo 2,03 procento. 2016 metais cukraus mokesčiai visiškai nepakito, o 2017 metai sumažėjo 6,65 procento. 2016 metais akcizo mokesčiai padidėjo 5,07 procento, o 2017 metais padidėjo 10,21 procento.

Planas tai yra tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti pasirinkimas. Jis reikalingas tam, kad būtų efektyvus organizavimas. Tinkamai parengtas planas padeda siekti ilgalaikės ekonominės sėkmės. Planas padeda tinkamai apmąstyti idėją, numatyti galimas kliūtis ateityje, bei pagalvoti apie galimus sprendimo būdus. Be plano galima susidurti su problemomis ir nežinoti kaip su jomis susidoroti, tai gali atsiliepti valstybei. Neturint plano yra labai mažai galimybių pasiekti tikslą. Didžioji dalis valstybės lėšų yra mokesčiai. Neįvykdžius plano, valstybė negali būti gyvybinga, vykdyti procedūras ir teikti būtinas paslaugas jos gyventojams. Todėl stengiamasi numatytą planą įvykdyti.

Matome, kad 2015-2017 metais planas įvykdytas. 2015 metais plano vykdymas yra 125,3 procento, tai yra 288 tūkst. Eurų daugiau. 2016 metais plano vykdymas yra 130,6 procento, tai yra 344 tūkst. Eurų daugiau. O 2017 metais plano vykdymas siekia net 144,7 procento, tai yra 515 tūkst. Eurų daugiau. Valstybei pavyko įvykdyti planą ir net surinkti daugiau pajamų, nei buvo planuojama.

Nekilnojamojo turto mokesčio plano vykdymo analizė 2015-2017 metais

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra. Testamentai yra dviejų rūšių. Paveldimo turto mokestis. Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinama. Paveldimo turto mokesčio surinkimo analizė 2015 2017 metais. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Paveldimo turto mokesčio plano įvykdymo analizė. Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaita. Iš viso įplaukė. Per iždo sąskaitą. Pajamų ir pelno mokesčiai , iš viso. Darbo jėgos ir atlyginimo mokesčiai. Turto mokesčiai , iš viso. Nekilnojamo turto mokestis , iš viso. Prekių ir paslaugų mokesčiai. Pridėtinės vertės mokestis , iš viso. Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. Akcizai , iš viso. Cukraus sektoriaus mokesčiai. Loterijų ir azartinių lošimų mokestis. Transporto priemonių mokesčiai. Mokesčiai už aplinkos teršimą. Rinkliavos , iš viso. Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą. Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai. Turto pajamos , iš viso. Pajamos už prekes ir paslaugas , iš viso. Pajamos iš baudų ir konfiskacijos. Kitos neišvardytos pajamos , iš viso. Darbo jėgos ir atlyginimo mokesčiai , iš viso. Nekilnojamojo turto mokestis , iš viso. Prekių ir paslaugų mokesčiai , iš viso. Pajamos iš baudų ir konfiskacijos , iš viso.

tags: #nekilnojamojo #turto #mokescio #fiskaline #reiksme