Nekilnojamojo turto rinkos apibrėžimas ir tendencijos Lietuvoje

Šių metų NT rinka pasižymi šiokiu tokiu bangavimu, tačiau vertinant tris pirmuosius ketvirčius matomas bendras stabilus augimas. Pirmasis ketvirtis, galbūt dėl negatyvių vyravusių nuotaikų viešojoje erdvėje praėjusių metų gale ir šių pradžioje, buvo lėtesnis nei tikėtasi (ir mažiau sėkmingas nei 2017 m. „Trečiąjį ketvirtį butų pardavimo sandorių skaičius šiek tiek smuktelėjo (apie 9 proc.), tačiau trijų ketvirčių rezultatas yra 6,7 proc. geresnis nei 2017-ųjų analogiškas laikotarpis ir 1,6 proc. didesnis nei 2016 m.

Kitas įdomus dalykas, dėsto ekspertas, šiais metais išryškėjęs NT rinkoje, yra didėjanti aukštos klasės ir pridėtinės vertės būstų paklausa. Anksčiau didžiausią santykinę nuperkamų butų dalį sudarė ekonominės klasės butai, o mažiausią - prestižiniai. Dabar šis santykis nepasikeitė, tačiau prestižinės klasės būstai sudaro vis didesnę dalį. Ši tendencija pastebima ir Vilniuje, ir Kaune: per trečią ketvirtį ekonominės klasės būstai Vilniuje sudarė 46 proc., Kaune - 68 proc., vidutinė - atitinkamai, 36 ir 22 proc., o prestižinė - 18 ir 9 proc. Tuo tarpu pernai per tris ketvirčius Vilniuje parduotų ekonominės klasės būstų buvo 51 proc., vidutinės - 39 proc., o prestižinės - beveik dvigubai mažiau, 10 proc.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas

„Gyventojų materialinės padėties vertinimą ir ekonomines prognozes atspindintis vartotojų pasitikėjimo indeksas šių metų rugsėjį pasiekė -2 ir buvo aukščiausias nuo 2015 m. pavasario. Šių metų vidutinė reikšmė kol kas yra apie -4 ir tai rodo kad vartotojai gana santūriai vertina ekonomines perspektyvas, o įvertinus realų ekonomikos augimą tai gali reikšti adekvačius lūkesčius, todėl pasikartoti 2007 m. NT rinkos scenarijui galimybės šiuo metu tikrai nematau“, - įsitikinęs Š. Didžiausias šio indekso šuolis buvo 2007-aisiais, iki metų vidurio (9-12) - kaip tik tuo laiku kai susiformavo NT burbulas. Tačiau prasidėjus sunkmečiui rodiklis smigo į istorines žemumas (iki -55 2009 m.) ir tik 2013 m. vidutinė metinė indekso reikšmė tapo mažesnė už -10.

Būsto kainos didmiesčiuose

Šarūnas Tarutis komentuoja, kad bene didžiausią paklausą turinčių 40-60 kv. metrų ploto butų naujos statybos namuose vidutinės kainos Vilniuje paskutinį ketvirtį pasiekė 1 692 Eur/kv. m (maždaug 1,6 proc. mažiau nei 2018K2), o Kaune - 1 545 Eur/kv. m (maždaug 2 proc. „Natūralu, kad kainos šiuose didžiuosiuose miestuose artėja viena prie kitos.

Kitas pavyzdys: Prestižinėje Žaliakalnio vietoje įsikūrusi legendinė radijo gamykla „Banga“ stovėjo apleista daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Dvidešimt penkerius metus, Karlai! Prie pat Prisikėlimo bažnyčios esantis pastatas iš kažkada virusio kultūrinio gyvenimo centro tapo giliu miesto skauduliu.

Seimas po vyriausybės išvadų ketina svarstyti žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje.

Nauji NT projektai

„Citus“ analitikų skaičiavimu, ketvirtis baigėsi - jau banaliai dar vienu - rekordiniu mėnesiu. Kovą sostinės pirminėje būsto rinkoje rezervuoti net 966 nauji butai ir kotedžai, o per visą pirmąjį ketvirtį - net 2446. Tai yra beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 24 proc. daugiau nei per tris paskutinius 2020 m.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonės „Citus“ projekte „Link Ten“ prasideda statybos darbai. Projekto 80 proc. statybos baigtumą pasiekti planuojama per metus - 2022 m. I ketv. Vilniaus būsto rinka toliau stebina: išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas).

„Citus“ analitikų išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnuo Vilniuje užbaigtas su daugiau nei 700 rezervuotų naujų būstų (butų ir kotedžų) pirminėje rinkoje. Palyginimui, rekordiniu greičiu startavusiais 2020 m. Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko.

Sostinės Justiniškių mikrorajone, buvusio Buivydiškių dvaro pašonėje, „Citus“ pradeda projektą „PaJustis“, kurį sudarys penki triaukščiai daugiabučiai su 100 butų ir 80 dviejų aukštų kotedžų. Projekto pardavimai startuoja lapkričio 27 d., o namus planuojama pradėti statyti dar šiais metais: pirmiausia iškils pirmasis kotedžų etapas, o daugiabučiai - antruoju ir trečiuoju etapais.

Sparčiausiai besivystančiame sostinės Šnipiškių mikrorajone nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato naują žaidėją - būsto projektą „Link Ten“. Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų namuose vilniečiai galės rinktis iš 114 skirtingo ploto ir kambarių skaičiaus butų. Investicijos į projektą sieks apie 9 mln.

Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato unikalų daugiafunkcinį konversijos projektą „Radio city“.

„Citus“ Kaune, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje pradėjo statyti projektą „Klevų namai“, į kurį investuos apie 8,8 mln. eurų. Statybos darbai pradėti birželio mėnesį, o 80 proc. statybos baigtumą planuojama pasiekti per 10 mėn. - 2021 m.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ Vilniuje pradeda daugiabučių projekto „Miško ardai“ antrąjį etapą. Į 119 butų Burbiškėse, Burbiškių g. 6, įmonė pranešė investuosianti 9,6 mln. Eur. Šį etapą planuojama baigti 2021 m.

„Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose, pradeda statyti projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7 mln. Eur. Statybos darbus projekte planuojama pradėti birželio 8 d., o 80 proc. statybos baigtumą pasiekti maždaug per 10 mėn. - 2021 m. balandžio mėn. Projekte siūlomi 96 butai ir 5 kotedžai, o 44 proc.

Prie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo neseniai užbaigtas statyti kelių butų eksperimentinis namas, bendrovės „Citus“ projektas „Aeronamai“ pretenduoja į aukščiausių energinio efektyvumo klasių A++ ir „Passivhaus“ (tarptautinį pasyvaus namo) sertifikatus.

Konkurse „Už darnią plėtrą“ dalyvauja nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ įgyvendintas projektas „Aeronamai“.

COVID-19 įtaka

2020-uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Praėjus mėnesiui po antrojo karantino pradžios, kol kas dar sunku tiksliai vertinti jo įtaką būsto rinkai. Kiekvienų metų gale ji šiek tiek atvėsta, todėl vienareikšmiškai pasakyti, ar šių metų rezultatas yra sezoniškumo, ar karantino išdava, dar yra per sudėtinga - tai parodys vėlesni mėnesiai.

Paskelbus antrąjį karantiną, jį sutikome ramiau: iš vienos pusės, pavasarį išmokome su tuo gyventi, iš kitos - supratome, kad reikia situaciją vertinti rimtai ir negalima su ja žaisti. Tai reiškia, kad matėme, kokios pasekmės bus, jei gyvenimas sustos - o to nenorime niekas.

COVID-19 tempo nestabdo: Europoje prasideda pakartotini ribojimai, o su jais - ir naujos aktualios ekonomikos prognozės. Šiaurės Europos rinkos, kurioms priskiriama ir Lietuva, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs, pavojaus varpais dar neskambina, tačiau sutinka, jog ankstesnės optimistinės prognozės gali šiek tiek koreguotis.

Visuomenė, valdžios institucijos, medikai ir verslas sulaikę kvėpavimą laukia antrosios koronaviruso bangos. Kokios priemonės bus taikomos jo suvaldymui? Ar vėl sėdėsime namuose ir nekišime iš jų nosies?

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“, prasidėjus karantinui, turėjo vienokį krizės planą, tačiau po 3,5 mėn.

Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios. Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“.

Nors pasaulį purto sveikatos ir vartojimo krizė, tačiau ekonomistai yra gana pozityviai nusiteikę dėl nekilnojamojo turto rinkos situacijos. Ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė ir Lietuvos. Nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d.

Energinis efektyvumas ir inovacijos

Augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams vis labiau artėja laikas, kai vien keliasdešimties centimetrų sienų neužteks - reikės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių panaudojimu, beje, jau šiandien atsiliekame nuo Europos Sąjungos iškeltų užduočių.

Išmaniųjų namų sąvoką šiandien yra girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau toli gražu ne visi supranta, kokia tikroji šių technologijų paskirtis. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad tai yra prabangos dalykas, skirtas tik labiausiai išlepusiems. Vis dėlto, išmanūs namai ne tik daugeliu atžvilgių palengvina buitį, bet ir padeda taupyti.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Vienas jų - „Bauroc“ akytojo betono mūro sistema.

„Aeronamai“ apšiltinimui panaudota „PAROC“ akmens vata - vienas iš ypač svarbių faktorių, leidusių pasiekti ypač aukštą A++ energinio efektyvumo klasę. Ši vata pasižymi ne tik ilgaamžiškumu, kurį nulemia medžiaga iš kurios ji gaminama - akmuo, - bet ir tuo, kad yra nedegi bei gerai izoliuoja garsą.

A. Karazino vadovaujama bendrovė įrengė net 4 skirtingas jėgaines ant bendrovės „Citus“ Kaune vystomo projekto „Aeronamai“ stogo.

Specialiai projektui gaminti mediniai langai yra neįprastai dideli tokios aukštos energinio efektyvumo klasės namams. Juos „Langų gama“ projektavo ilgiau nei gamino. Vertėjo?

„Velux“ stogo langai - lyg dar vienas šeimos narys. Jie reaguoja į šviesą, vėją, lietų, patys užsidengia ar užsidaro.

Statant A++ energinio sertifikato siekiantį „Aeronamų“ projektą Kaune, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo įdiegta „Danfoss Link“ šildymo sistema, leidžianti visiems keturiems butams individualiai reguliuoti šildymą ir efektyviai panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą geoterminę energiją.

tags: #nekilnojamojo #turto #gama