Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (LR NKPAĮ) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos principus, tvarką ir reikalavimus, taip pat reglamentuoja valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų asmenų teises bei pareigas, susijusias su kultūros paveldo apsauga.
Gedimino pilies bokštas Vilniuje - svarbus kultūros paveldo objektas.
Įstatymo Taikymo Sritis ir Pagrindinės Sąvokos
LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (2 str. 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. (nauja redakcija nuo 2005 04 19 pagal LR 2004 09 28 įstatymą Nr. Įstatymas apibrėžia nekilnojamąjį kultūros paveldą kaip kultūros vertybes ir jų aplinką, kurios dėl savo istorinės, archeologinės, architektūrinės, urbanistinės, kraštovaizdžio, meninės ar kitos vertės yra reikšmingos Lietuvos istorijai ir kultūrai.
Pagrindinės sąvokos:
- Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas: pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės.
- Kultūros vertybė: registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y.
- Apsaugos zona: Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija.
Kultūros Paveldo Objektų Inventorizavimas ir Apskaita
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų inventorizavimas ir apskaita yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti jų apsaugą. 2012 11 08 įstatymu Nr. (Žin., 2012, Nr. 2013 10 10 įstatymu Nr. (Žin., 2013, Nr. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai.
Konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Departamentas ir savivaldybių institucijos. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - vertinimo tarybos). 2016 06 30 įstatymu Nr. (TAR, 2016, Nr. Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. 2018 12 11 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras.
Registravimas
Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės.
Departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo į Kultūros vertybių registrą ir tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovės žemės sklypams ir kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiesiems daiktams viešo registro (Nekilnojamojo turto registro) suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktų nustatytus Kultūros vertybių registro duomenis.
Kultūros vertybių registras įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal keitimosi duomenimis sutartis keičiasi reikalingais duomenimis su Nekilnojamojo turto registru ir kitais valstybės registrais, kadastrais, klasifikatoriais, specializuotais duomenų bankais, taip pat su valstybinių programų, teritorijų planavimo organizatoriais, jeigu jie yra valstybės ar savivaldybių institucijos.
Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.
Kultūros Paveldo Objektų Saugumo Užtikrinimas
Siekiant užtikrinti kultūros paveldo objektų saugumą, įstatymas numato įvairias priemones ir reikalavimus. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu. Ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.
Svarbu, kad ateityje būtų galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla - ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla.
Valdytojų Pareigos ir Atsakomybė
Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo sudaryti sąlygomis atlikti tyrimus. Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Nustatyti naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos. Pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo.
Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka.
Tyrimai ir Tvarkybos Darbai
Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai yra būtini siekiant geriau pažinti ir išsaugoti kultūros vertybes. savivaldybės paveldosaugos padalinys, kai objektas saugomas savivaldybės.
Ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Departamentas ir apie tai praneša savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Tvarkybos darbai turi būti atliekami vadovaujantis paveldosaugos reikalavimais ir kokybiškai.
Specialusis Teritorijų Planavimas ir Paveldosaugos Reikalavimai
Specialusis teritorijų planavimas yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti kultūros paveldo objektų apsaugą planuojant teritorijas. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugai užtikrinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentus - tvarkymo planus.
Asmenys, vykdantys veiklą, kuri gali turėti įtakos kultūros paveldo objektams, privalo laikytis paveldosaugos reikalavimų.
Ūkinės Veiklos Poveikio Vertinimas
Ūkinės veiklos poveikio kultūros paveldui vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais. Aptiktoms vertingosioms savybėms atskleisti atliekami papildomi tyrimai.
Atsakomybė Už Įstatymo Pažeidimus
Asmenys, pažeidę LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už įstatymo pažeidimus gali būti skiriamos baudos ir kitos sankcijos.
Bauda už įstatymo pažeidimus yra nuo aštuoniasdešimt keturių eurų. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, masto, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Institucijos, Atsakingos Už Įstatymo Įgyvendinimą
Už LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimą atsakingos įvairios valstybės institucijos ir savivaldybės. Kultūros ministras. Departamentas organizuoja jų vykdymą.
Pagrindinės institucijos:
- Kultūros ministerija.
- Kultūros paveldo departamentas.
- Savivaldybės.
- Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Finansavimas
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš kitų šaltinių. savivaldybių biudžetų paveldosaugai skirtomis lėšomis.
Apibendrinant, nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita yra sudėtingas ir nuolat tobulinamas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų ir visuomenės. Tik tinkamai įgyvendinant įstatymus ir užtikrinant finansavimą, galime išsaugoti savo kultūros paveldą ateities kartoms.
Kauno pilis - vienas seniausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje.
tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #apskaita