Gaisrinė Sauga Daugiabučiame Name: Reikalavimai ir Prevencija Lietuvoje

Diskusijos apie reikalavimus, kuriais siekiama kuo labiau apsaugoti pastatus nuo gaisro pavojaus, kyla nuolatos. Dažniausiai - po didesnių nelaimių.

Tragedija Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje, kuomet dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o trisdešimt šeimų neteko namų, daugelį privertė susimąstyti, ar jų name tinkamai užtikrinama gaisro ir sprogimų prevencija.

Štai iš pastaruoju metu, kilus didžiuliam gaisrui Norvelitos įmonėje, mokslininkai vėl prakalbo apie nepakankamus reikalavimus pastatams, siekiant išvengti nelaimių.

Lietuva pagal mirčių gaisruose statistiką yra sąrašo viršuje tarp Europos šalių - 5 vietoje. Mūsų šalyje vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų tenka 4,2 žuvusiųjų gaisruose. Daugiau žuvusiųjų gaisruose yra tik Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje.

Gaisrinės saugos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniuose pastatuose ugnis išplinta net 8 kartus greičiau nei, pavyzdžiui, statytuose prieš kelis dešimtmečius. O įvairių elektroninių prietaisų naudojimas buityje tik auga, kas taip pat didina gaisro riziką.

Šiuolaikiniai pastatai patys savaime prisideda prie gaisrų kilimo, nes jiems statyti naudojama palyginti daug medžiagų ir produktų iš plastiko, dėl to didėja gaisro apkrova patalpose. Degios medžiagos naudojamos ne tik pastatų išorėje, bet ir viduje, apdailai. Naudojamos net tokios apdailos medžiagos, kurioms užsidegti užtenka kibirkšties - poliuretanas, polietilenas.

Kaip rodo ne vienas pavyzdys, bet toks neatsakingas elgesys su ugnimi sukelia gaisrą, o žmonės tiesiog užtrokšta nuo išsiskyrusių toksiškų degimo produktų (pvz.

Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius.

Privalomoji Daugiabučių Inžinerinių Sistemų Priežiūra

„Techninės priežiūros specialistams nustačius esminius sistemų, tokių kaip elektros, priešgaisrinės saugos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotėkų, techninius trūkumus, jie privalo nedelsiant imtis priemonių pašalinti gedimus.

Seno daugiabučio gyventojai, norintys sumažinti gaisro riziką, turėtų įsitikinti, kad jų name yra atnaujinta elektros instaliacija.

Pasak A. Gabruno, net ir esant techniškai tvarkingai instaliacijai, būtini reguliarūs jos priežiūros darbai.

Gaisrai, kylantys butuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams. Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių).

„Kiekviename bute taip pat rekomenduojame reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką,“ - sako A.

Norint išvengti gaisro plitimo daugiabutyje būtina pasirūpinti ir natūralia oro išmetimo ventiliacine sistema, reguliariai ją valyti. Vėdinimo kanaluose kaupiasi dulkės, šiukšlės, riebalai.

Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti.

Pasak A. Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu.

Daugiabučiame negali būti laikomos jokios sprogstančios ar degios medžiagos. „Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti,“ - teigia A.

Laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius evakuacijai, užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose, džiovyklose, balkonuose. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.

„Susiduriame su dažna problema, kai daugiabučių gyventojai namo laiptinėse ar rūsio bendrosiose patalpose nusprendžia laikyti tam tikrus nebenaudojamus daiktus, tokius kaip statybinės medžiagos, baldai, pasitaiko ir šiukšlių.

Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi.

Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos.

Tad paaiškėjus, kad administratorius pareigas vykdė netinkamai, dėl jo padarytą žalą atlygintų draudikas. Tuo tarpu bendrijoms ir pirmininkams toks reikalavimas nėra privalomas.

Tačiau iki šiol neveikia nė vienas iš dviejų liftų. Name gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dėl to sunku išeiti pas gydytojus, apsipirkti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore - degėsių kvapas dar jaučiamas net lauke, net neužėjus į laiptinę. Bene labiausiai žmonėms nerimą kelia klausimas, kada vėl ims veikti liftai ir kiek kainuos jų remontas.

Taip pat, žmonėms rekomenduojama pasirūpinti saugos priemonėmis. Gyventojai turėtų įsitikinti, kad instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių), nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, degančių židinių, žvakių.

Priešgaisriniai Barjerai ir Ugnies Plitimą Stabdančios Juostos

Dažniausiai kyla klausimas dėl to, ar reikalingi reikalavimai įrengti ugnies plitimą stabdančias juostas (priešgaisrinius barjerus) šiltinant fasadus degiomis medžiagomis. Didžioji dauguma Europos šalių tokius reikalavimus taiko.

„Susipažinus su kitose šalyse taikomais reikalavimais aiškiai matome įrengiamų priešgaisrinių barjerų loginį būtinumą,“- dėsto R.

Kaip rodo praktika yra būta įvairių atvejų, kuomet arti pastatų atsiranda koks nors ugnies šaltinis, pavyzdžiui, užsiliepsnoja šalia pastato stovintis šiukšlių (buitinių atliekų ar antrinių žaliavų: popieriaus ar plastiko konteineris (beje ypač dažnai pas mus tai galima matyti). Todėl cokolis yra ta pastato vieta, kuri greičiausiai gali ir užsidegti.

Kitas galimas atvejis pavyzdžiui - prie pat pastato stovi priparkuotas arba nesuvaldytas automobilis rėžiasi į sieną ir užsiliepsnoja, o nuo jo ugnis išplinta į visą pastato fasadą. Galiausiai, netgi vaikai gali pamėginti pažaisti degtukais, jei apšiltinimo sistemos apatinėje sienos dalyje randa skyles, kurios dažnai atsiranda dėl mechaninių paviršiaus pažeidimų.

„Jeigu termoizoliacinė medžiaga bus degi, nelaimė neišvengiama“, - sako R. R. Mačiulaičio teigimu, pirmieji šį svarbų klausimą pradėjo kelti vokiečiai.

„Galima rasti argumentų, kodėl visą pastato cokolį nederėtų šiltinti nedegiomis medžiagomis, pavyzdžiui, dėl didesnio drėgmės poveikio. Statybos specialistų manymu, cokolis bei 1-jo aukšto sienos dalis yra bene labiausiai pažeidžiama pastato vieta atsižvelgiant į naudojimų šiltinimo medžiagų priešgaisrinę saugą. Jau dabar keliuose statybos techniniuose reglamentuose yra numatyta, kad apatinė sienų dalis turi būti atsparesnė mechaniniam poveikiui, smūgiams.

Būtent todėl Europos gaisrinės saugos asociacijų konfederacija (CFPA Europe) yra parengusi rekomendacijų vadovą Nr.7:2011F, kuriame nustatyti mažiausi horizontalūs atstumai nuo įvairių degių objektų iki išorinių sienų (žr.

Lietuvoje įstatymų leidėjai linkę manyti, kad ugnies barjerai termoizoliuojant naujai statomus ar renovuojamus daugiabučius namus - perteklinis reikalavimas. Antai, Vokietijoje, Čekijoje ar Slovakijoje, kur klimato sąlygos yra panašios, taikoma praktika naudoti ugnies barjerus. Skiriasi tik reikalavimai pagal pastatų aukštingumą. Čekijoje statant tokius pat gyvenamuosius namus taikomi reikalavimai įrengti nedegias priešgaisrines juostas prie cokolio, taip pat nedegias priešgaisrines juostas kiekvieno aukšto perdangos lygyje. Ir kuo pastatai aukštesni, tuo reikalavimai griežtėja. Pavyzdžiui, 30 metrų aukščio naujai statomo pastato fasadas Vokietijoje bei Čekijoje gali būti šiltinamas tik nedegiomis medžiagomis. Renovuojamiems pastatams Čekijoje reikalavimai kiek mažesni, užtenka nedegiomis medžiagomis apšiltinti tik viršutinius aukštus, o kituose įrengti barjerus kiekvieno aukšto perdangos lygyje.

„Galime žiūrėti ne tik į gerai išsivysčiusias šalis, bet ir mažiau pažengusias, kur reikalavimai gaisrinei saugai kur kas didesni. Tik pas mus kažkodėl mėginama tvirtinti, kad reikalavimų yra pakankamai, reikia tik jų laikytis. O kai matome kilusius didžiulius pastatų gaisrus įvairiuose miestuose, irgi mėginame išsisukti, kad mūsų tai neliečia, nes esą pas mus statybų kokybė aukštesnė. Nieko panašaus - tai visur svarbu, kadangi jau egzistuoja ir praktikoje patvirtinti sprendimai gaisro užkardymui. Pas mus irgi tikrai tokių sprendimų trūksta, o pirmiausia tai trūksta reikalavimų, kad tokie sprendimai būtų privalomi“, - įsitikinęs statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos specialistas prof. habil. dr.

Pasaulyje per metus įvyksta apie 8 mln.

Pagrindiniai daugiabučio gaisrinės saugos reikalavimai:

• Elektros instaliacijos tvarkingumas ir reguliari priežiūra.
• Vėdinimo sistemos valymas.
• Sprogstančių ir degių medžiagų laikymo draudimas.
• Evakuacijai netrukdantys laiptinių ir koridorių praėjimai.
• Dūmų detektoriai ir gesintuvai butuose.
• Priešgaisriniai barjerai šiltinant fasadus.

STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka:

• Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką.
• Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms.

Priedangos įrengimas:

• Priedanga įrengiama ne mažiau nei 60 proc.
• Patalpoje įrengti elektros lizdus, vandens įvadą ir kt.
• Patalpoje laikyti reikalingas maisto ir vandens atsargas.
• Priedangose rekomenduojama įrengti neužšąlančią geriamojo vandens tiekimo sistemą su ne mažiau kaip vienu vandens paėmimo čiaupu ir vandens surinkimo trapu.
• Priedangoje turi būti suprojektuota ir įrengta rezervinio elektros energijos tiekimo iš rezervinio energijos šaltinio sistema.
• Gali būti numatyta rezervinio elektros generatoriaus prijungimo iš pastato išorės galimybė.
• Rezervinis elektros generatorius (jei numatyta) ir kuras turi būti pristatomi per priedangos parengimo naudoti laiką.
• Priedangos autonominė elektros energijos tiekimo sistema paruošiama naudoti per priedangos parengimo naudoti laiką (išoriniai elektros šaltiniai - generatoriai (kuras), akumuliatoriai ar kt.

Dvylikos aukštų daugiabutyje, kuris buvo stipriai apgadintas per liepos 3 dieną kilusį didelį gaisrą, toliau pamažu tvarkomos pažeistos sistemos. Namo gyventojai su neabejingų šiauliečių pagalba didelius iššūkius jau įveikė, tačiau reikalingi dar labai svarbūs ir brangūs remonto darbai. Išdegusiame 9 aukšte šiuo metu darbuojasi elektros specialistai.

Kaip patvirtino apdegusio namo gyventojams atstovaujantis Evaldas Kanopackis, visuose butuose pavyko atkurti elektros tiekimą, išskyrus pagrindiniu gaisro židiniu tapusį būstą. Prieš keletą dienų vėl imtas tiekti karštas vanduo.

Šiaulių miesto savivaldybė nukentėjusiems namo gyventojams siūlė galimybę gauti nakvynę ir maitinimą, aprūpino biotualetais, vandeniu, taip pat užsakė didelius atliekų konteinerius, kurie buvo periodiškai išvežami, parūpino talkai reikalingų priemonių (apsauginių akinių ir apsiaustų, pirštinių, respiratorių, šiukšlių maišų).

tags: #gaisro #apsauga #daugiabutyje