Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šis įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinius pagrindus, valdymą, finansavimą, tyrimus, tvarkybą, naudojimą, priežiūrą ir atsakomybę už jo pažeidimus.

Pagrindiniai Įstatymo Aspektai
Įstatymas apibrėžia pagrindines sąvokas, susijusias su nekilnojamuoju kultūros paveldu, įskaitant kultūros paveldo objektus, jų teritorijas, apsaugos zonas ir kitus svarbius terminus. Jis nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos principus ir uždavinius, siekiant išsaugoti kultūros vertybes ateities kartoms.
Kultūros paveldo objektų apsauga
Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu. Apsaugos įstatymai, kad ir ką jie saugotų, bet kokiu atveju nustato apribojimus ir riboja kažkieno veiksmus. Visuomet atsiras dėl tokių įstatymų nepatenkintų pusių.
Įstatymo įsigaliojimo tvarka
Kultūros ministerija tikino, kad iki įstatymo įsigaliojimo trečiadienį bus priimta 20 svarbiausių poįstatyminių aktų - likusius, kurie nėra būtini įstatymo įsigaliojimui, ministerija žada turėti gegužę. Pasak kultūros ministro patarėjos Zitos Čepaitės, jei trejus metus rengtas įstatymas būtų atidėtas, vėl prasidėtų diskusijos dėl jo nuostatų, kurios galėtų užsitęsti dar kelis metus.
Tačiau svarstant, ar įstatymą priimti, buvo siūloma atidėti jo priėmimą, nes neparengti reikalingi teisės aktai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba kovo pabaigoje ragino stabdyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, savo pareiškime Seimui, Vyriausybei akivaizdžiausiu pavojumi vadindama galimą valdymo konfliktą, taip pat baimindamasi, kad įsigaliojus šiam įstatymui, senamiestis netektų kultūros paminklo statuso, o būtų paverstas draustiniu ar rezervatu. Įsigaliojus įstatymui savivaldybė jo bei padarinių miestui nebekomentavo.
Naujojo įstatymo rengėjai numato teikti siūlymus Statybų įstatymo, Civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimams, siekiant didinti baudas, kurios seniai kelia šypsenas aukštuminių pastatų statytojams. Numatoma, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse Kultūros ministerijos siūlymu bausmės statybininkams už įstatymo pažeidimus padidės nuo 300-500 litų iki 5000 litų fiziniams asmenims bei 10 tūkst. litų bendrovėms.
Įstatymo poveikis
Savivaldybių vadovai, naujų statybų projektuotojai ir investuotojai nuogąstavo, kad naujasis įstatymas, numatantis griežtesnes baudas už pateiktų projektų nesilaikymą statybos eigoje ir senamiesčiui padarytos žalos atlyginimą, gali stabdyti miestų plėtrą ir investicijas. "Mano neoficialiomis žiniomis, pagal šį įstatymą yra stipriai išplėstos apsauginės zonos. Jei taip ir yra, manau, apribojimai nėra pagrįsti, o juos priėmus, efektą pajus visi - 20-30 proc. brangs butai, ir šis kainų augimas bus absoliučiai neišvengiamas", - Eltai sakė 40 įmonių vienijančios Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Arvydas Avulis.
A. Avulis piktinosi, kad diskutuojant dėl įstatymo jo vadovaujama asociacija neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonę. "Formuojasi žalinga praktika, kai įstatymai išleidžiami, ir tik tada pradedama diskutuoti, bet rengimo stadijoje užmirštama pakviesti žmones, kurie turės juo vadovautis", - sakė A. Avulis. Jis tikino, kad neturėtų būti griežtų apribojimų nuo senamiesčio pakankamai nutolusioms zonoms, tokios kaip dešinysis Neries krantas.

Įstatymo konkretumas ir priežiūra
Pasak vienos iš įstatymo autorių Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko Jono Glemžos, naujasis įstatymas keičia pasenusį senąjį, be to, naujasis esąs konkretesnis. "Jis viską išdėsto galbūt du kartus konkrečiau negu iki šiol buvęs įstatymas, jame konkretesnis normavimas ir priežiūros institucijų, jų interpretacijų laisvės", - sakė J. Glemža. Jo teigimu, iki šiol galioję teisės aktai iš esmės nustatė tokius pat apribojimus, bet jų vykdymą prižiūrinčios institucijos ir pareigūnai neužtikrindavo jų vykdymo.
J. Glemžos teigimu, statybų ribojimo nuostatos įstatyme nėra naujos. "Nauja yra tai, kad, pavyzdžiui, bus kompensuojamos išlaidos paveldo šeimininkams, vienos - iki 50 proc., kitos - iki 80 proc., dar pasiūlėme, kad išlaidos paveldo tyrimo darbams būtų kompensuojamos iki 100 proc.", - tikino J. Glemža.
Senamiesčio apsaugos zonos
Pasak jo, senamiesčio apsaugos zonos įstatyme iš naujo nustatytos nebuvo - pavyzdžiui, dešiniojo Neries kranto apsauga buvo numatyta 1994-aisiais Vilniaus savivaldybės parengtuose ir priimtuose teisės aktuose. "Zonos buvo, bet jų buvo neprisilaikoma. Tie visi dalykai jau anksčiau yra įrašyti į Vilniaus bendrąjį planą", - teigė J. Glemža. Jis sakė, kad antradienį jau buvo priimtas laikinasis reglamentas dėl senamiesčio vizualinės apsaugos zonos.
Jo teigimu, naujajame įstatyme yra tarptautinės konvencijos, pagal kurias miesto plėtra turi būti subalansuota. O, pavyzdžiui, "Novotel" ar naujasis stiklinis pastatas Kalvarijų ir Juozapavičiaus gatvių sankirtoje ("Delfinas" - ELTA), kuris, pavyzdžiui, net rodo nepagarbą ir pačiai Architektų sąjungai, šalia kurios pastato yra", - vardino J. Glemža.
Žemės mokestis
Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.
Mokesčio tarifai
Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.
Mokestinis laikotarpis
Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
- Žemės mokesčio nemoka: užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
- Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
- Žemės mokesčiu neapmokestinama: bendro naudojimo kelių užimta žemė; mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė; fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #apsaugos #istatymo #isigaliojimo