Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifai Lietuvoje

Lietuvoje nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai yra svarbi savivaldybių biudžeto pajamų dalis. Šie mokesčiai reguliuojami atitinkamais įstatymais, o tarifus ir lengvatas nustato savivaldybių tarybos. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių aspektus, tarifus, lengvatas ir deklaravimo tvarką.

Nekilnojamojo turto mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).

Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Savivaldybės, nustatydamos tarifus, atsižvelgia į:

• Nekilnojamojo turto paskirtį
• Naudojimą
• Teisinį statusą
• Technines savybes
• Priežiūros būklę
• Apleistumą
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai taikomi šie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Kitos lengvatos:

• Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys, kurių nekilnojamojo turto vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (jei auginami trys ir daugiau vaikų arba neįgalus vaikas), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Kiti mokesčių mokėtojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nekilnojamojo turto mokestį turi sumokėti ir deklaraciją pateikti metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Mokesčio tarifų pavyzdžiai savivaldybėse

Kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti skirtingus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Pavyzdžiui:

• Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T2-27 atleido savivaldybės biudžeto sąskaita mokesčių mokėtojus, patenkančius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (toliau - Sąrašas), nuo 10 proc. nekilnojamojo turto mokesčio už 2021 m. mokėjimo, o įmones, į Sąrašą įtrauktas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 55.10 klasę „Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla“ ir 56 skyrių „Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“ - nuo 40 proc. nekilnojamojo turto mokesčio už 2021 m.
• Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, reaguodama į nepalankią epideminę situaciją ir įvestus karantino apribojimus, 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T2-100 „Dėl nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų mokesčių mokėtojams, nukentėjusiems nuo COVID-19“ visiems mokesčių mokėtojams, patenkantiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą (toliau - Sąrašas), suteikė 10 proc. nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės gali nustatyti skirtingus mokesčio tarifus apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, kuris gali siekti nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.

Žemės mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.

Mokesčio objektas

Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokesčio tarifai

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė vertė

Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

• Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų.
• Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių.
• Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
• Bankrutavusios įmonės.
• Lietuvos bankas.
• Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Valstybinės žemės nuomos mokestis

Kai kuriais atvejais, valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai gali skirtis nuo žemės mokesčio tarifų. Pavyzdžiui:

• Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 2 d. Nr. 1 sprendimu, 2025 m. mokestiniam laikotarpiui galioja valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, ir už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifai.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo klausimais galite kreiptis į savivaldybių žemės valdymo skyrius.

Svarbu: Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d. ir interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Mokesčių tarifų lentelė

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir gali keistis. Visada rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapyje arba kreiptis į savivaldybės specialistus.

tags: #nekilnojamo #turto #zemes #mokestis