Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą Lietuvos kaimų ir miestelių, įskaitant Aleksandravą, Babtus, Beržorą, Biržus ir Darsūniškį. Aptarsime jų istoriją, demografiją, lankytinas vietas ir kitą svarbią informaciją.
Aleksandravas
Aleksandravas - Plungės rajono kaimas, yra Aleksandravo seniūnaitijos centras. Jis išsidėstęs Minijos kairiajame krante, prie kelių Šiauliai-Palanga ir Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda sankryžos.
Ši vietovė yra menkai tyrinėta, todėl apie jos senovę daug žinių neturima. Nuo 1930 m. kaime veikė pradinė mokykla. Vėliau ji buvo reorganizuota ir 1949-1993 m. veikė kaip septynmetė, aštuonmetė, devynmetė.
Nuo 1952 m. Aleksandravas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje - keletas gatvių. Didžioji dalis gyvenamųjų namų pastatyta sovietmečiu. Pačioje gyvenvietėje reljefas lygus, daug žalumos. Į pietus nuo gyvenvietės prasideda Salantų regioninis parkas. Gyvenvietė yra įtraukta į vandens turizmo maršrutą Stalgėnai-Gargždai-Kintai-Ventės ragas.
Gyventojų skaičius Aleksandrave:
- 1923 m. - 91 gyventojas
- 1959 m. - 140 gyventojų
- 1970 m. - 129 gyventojai
- 1979 m. - 141 gyventojas
- 1984 m. - 362 gyventojai
- 1989 m. - 244 gyventojai
- 2001 m. - duomenys nepateikti
Babtai
Babtai - Kauno rajono miestelis, to paties pavadinimo seniūnijos centras. Gyvenvietė yra kairiajame Nevėžio krante, kur Gynia įteka į Nevėžį. Baptai - 1 km į vakarus nuo automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda.
Gyvenvietės pavadinimo kilmė nėra žinoma. Spejama, kad Baptai pirmą kartą paminėti 1386 m. 1394 m. Baptai paminėti kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1792 m. Baptams suteiktos miesto teisės ir herbas. 1774 m. rašytiniuose šaltiniuose pasirodo žinių apie Baptų pašto stotį (veikė iki XX a.).
Baptų miestelio ir jo apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Šiose apylinkėse veikė A. Mackevičiaus sukilėlių būrys. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Baptai buvo vienas iš svarbiausių draudžiamos spaudos platinimo centrų Vidurio Lietuvoje. 1853 m. miestelyje pastatyta medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kuri čia stovi iki šiol. Jos šventoriuje stovi koplytstulpis, skirtas parapijos 250 m.
1933 m. miestelyje ant Stabaunyčios kalno pastatytas paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Jis buvo nugriautas 1965 m., o 1989 m. liepos 16 d. atstatytas. Antrojo pasaulinio karo metais nacių aukomis tapo 85 žydų tautybės gyventojai - jie Baptų šile buvo sušaudyti 1941 m.
Šio krašto žmonės aktyviai dalyvauja meno saviveikloje. Miestelyje kūrybingas moterų vokalinis ir folklorinis ansamblis „Vėrupė“ (veikia nuo 1987 m.), šokių studija, roko grupė „Laikas“.
Gyventojų skaičius Baptuose:
- 1862 m. - 700 gyventojų
- 1868 m. - 699 gyventojai
- 1891 m. - 1000 gyventojų
- 1913 m. - 1300 gyventojų
- 1923 m. - 770 gyventojų
- 1959 m. - 464 gyventojai
- 1970 m. - 381 gyventojas
- 1974 m. - 1162 gyventojai
- 1979 m. - 1352 gyventojai
- 1984 m. - 1431 gyventojas
- 2001 m. - 1715 gyventojų
- 2011 m. - duomenys nepateikti
Beržoras
Beržoras - Plungės rajono Platelių seniūnijos senas gatvinis bažnytkaimis, to paties pavadinimo seniūnaitijos centras. Jis yra valstybės saugoma kultūros vertybė (urbanistikos paminklas), įeinanti į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją. Beržoras nuo Platelių miestelio į pietus nutolęs 2 kilometrus. Įspūdingas šių vietovių kalvotas kraštovaizdis. Vietos čia ežeringos. Bangas į krantą gena 52 ha dydžio Beržoro ežeras, mėgstamas poilsiautojų ir žvejų.
Didžiausią išliekamąją vertę turi šiame kaime esantis sakralinės architektūros pastatų ansamblis. Tai 1746 m. iš tašytų eglinių rąstų pastatyta Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Ji yra viena seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Greta bažnyčios - XVIII-XIX a. Beržoro gyvenvietėje valstybė saugo ir 1759-1760 m. pastatytas medines Kristaus Kryžiaus kelio koplyčias - Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos, o paskutiniaisiais metais atstatytos.
Bažnyčios šventoriuje - Platelių parapijos kapinės, kurios taip pat yra vienos iš seniausių parapijų kapinių Lietuvoje. Jose palaidotas tautodailininkas Stanislovas Riauba (ant jo kapo stovi liaudies menininko V. Ulevičiaus sukurtas antkapinis paminklas), istorikas, muziejininkas J. Beržore veikia girininkija, kaimo turizmo sodyba „Pas tėvukus“.
Gyventojų skaičius Beržore:
- 1923 m. - 326 gyventojai
- 1959 m. - 189 gyventojai
- 1970 m. - 171 gyventojas
- 1979 m. - 148 gyventojai
- 1984 ir 1989 m. - 147 gyventojai
- 2001 m. - 104 gyventojai
Biržai
Biržai - šiaurės Lietuvos miestas, to paties pavadinimo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras netoli Latvijos sienos. Miesto teritorijoje - Širvėnos ežeras. Čia, miesto šiauriniame pakraštyje į ežerą įteka Agluona ir Apaščia. Į vakarus nuo Agluonos - Biržų naujamiestis. Širvėnos šiaurinėje pakrantėje - Biržų miesto Astravo mikrorajonas, į kurį patenkama pervažiavus medinį tiltą per Širvėnos ežerą.
1415 m. Biržai - buvusios Radvilų Biržų kunigaikštystės (1547-1811) centras. Tai buvo viena didžiausių ir ilgiausiai gyvavusių privačių valdų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Rašytiniuose šaltiniuose Biržai pradėti minėti 1455 m. balandžio 14 d. 1547 m. Mikalojus Radvila Rudasis gavo Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą ir pasivadino Biržų-Dubingių kunigaikščiu, o jam priklausančios valdo tapo pradėtos vadinti Biržų kunigaikštyste. Nuo 1564 m. iki 1731 m. Biržų kunigaikštystė buvo vienas iš svarbiausių evangelikų reformatų centrų Lietuvoje.
1586-1589 m. buvo pastatyta mūrinė Biržų pilis (Radvilų rezidencija). 1587 m. įgyvendinant gynybinius planus buvo užtvenktos Agluonos ir Apaščios upės ir suformuotas seniausias Llietuvoje dirbtinis vandens telkinys - Širvėnos ežeras, kurio plotas 336 hektarai. Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises 1589 m. kovo 9 d.
Biržai ir Biržų pilis buvo atstatyti XVII a. 1844 m. Biržai tapo Tiškevičių majoratu. Tiškevičiai Astrave pasistatė rezidenciją - dvaro rūmus. Dabartinio Biržų miesto senamiestis suformuotas XX a. antroje pusėje. Čia vyrauja sovietmečio stiliaus 1-3 aukštų mūriniai pastatai. Miesto centre - keturkampė aikštė, kurioje kyla romantizmo neobaroko krypties Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1861 m., architektas Tomas Tišeckis).
Mieste yra Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia, Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų jungtinė metodistų bažnyčia, Biržų cerkvė (pastatyta 1865 m.; stačiatikių), Biržų rotušė, kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, kuriame veikia 1928 m.
Gyventojų skaičius Biržuose:
- 1823 m. - 2000 gyventojų
- 1858 m. - 2682 gyventojai
- 1891 m. - 3000 gyventojų
- 1923 m. - 5315 gyventojų
- 1939 m. - 8281 gyventojas
- 1959 m. - 8624 gyventojai
- 1964 m. - 9400 gyventojų
- 1970 m. - 11160 gyventojų
- 1975 m. - 13400 gyventojų
- 1976 m. - 13700 gyventojų
- 1979 m. - 14401 gyventojas
- 2001 m. - 15262 gyventojai
- 2011 m. - duomenys nepateikti
Darsūniškis
Darsūniškis - Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijos gyvenvietė ant dešiniojo Nemuno kranto. Darsūniškį garsina Darsūniškio akmuo ir mineralinis šaltinis, kurio vandens natūrali gamtinė sudėtis atitinka mineralinio vandens sudėtį. Jis yra valstybės saugomas hidrogeologinis kraštovaizdžio objektas, užima 0,2 aro.
Darsūniškis pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose - Vygando kronikoje 1372 m. 1382 m. kryžiuočiai prie Darsūniškio pirmą kartą Lietuvoje per mūšį šaudė iš artilerijos (bombardų). Pasitraukdami lietuviai sudegino Darsūniškio pilį. 1430 m. Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui P. 1586 m. Darsūniškis atiteko Oginskiams. 1702 m. kovo 14 d. prie Darsūniškio įvyko švedų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenių dalinių susirėmimas, kurį laimėjo lietuviai.
1720 m. surašytame inventoriuje Darsūniškis vadinamas miestu. 1791-1794 m. ant dviejų pagrindinių kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatytos koplytėlės-vartai su šv. Agotos (globėjos nuo gaisrų) ir šv. 1910 m. kelyje į Užgirėlį pastatyti tretieji vartai - Šv. Jurgio. Po 1831 m. sukilimo caro valdžia konfiskavo kunigaikščių Oginskių valdas. 1835-1947 m. Darsūniškio parapijos klebonu dirbo lietuvių kalbos gramatikos autorius kunigas Juozas Čiulda.
Nuo 1907 m. joje vykdavo pamokos ir lietuvių kalba. 1940 m. Darsūniškyje įsikūrė antisovietinė pogrindinė organizacija - Lietuvos gynimo ratelis. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Darsūniškyje buvo žydų getas (į jį buvo suvaryti Darsūniškio, Kruonio ir Pakuonio žydai).
Gyventojų skaičius Darsūniškyje:
- 1848 m. - 62 šeimos
- 1857 m. - 75 šeimos
- 1860 m. - 786 gyventojai
- 1861 m. - 736 gyventojai
- 1865 m. - 796 gyventojai
- 1880 m. - 504 gyventojai
- 1923 m. - 817 gyventojų
- 1947 m. - 566 gyventojai
- 1959 m. - 533 gyventojai
- 1973 m. - 477 gyventojai
- 2000 m. - duomenys nepateikti
Nematoma Lietuvos istorija. Organizuotas nusikalstamumas. Panevėžio Tulpiniai
tags: #nekilnojamo #turto #teisine #registracija #1949