Nekilnojamojo turto sektoriaus įmonių grupės Lietuvoje: lyderystė, inovacijos ir tvarumas

Tapti TOP3 nekilnojamojo turto (NT) vystytoju yra ambicija, kurios siekia daug šio sektoriaus įmonių, tačiau tokiems rezultatams reikia ne tik aiškių tikslų, bet ir drąsių sprendimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus įmonės siekia lyderystės, diegia inovacijas ir rūpinasi tvarumu.

Lyderystė ir išskirtinumas NT sektoriuje

„Omberg Group“ lyderių trejetuke įsitvirtino 2021 m., pardavę net 573 butus, tuo gerokai išsiskirdami sektoriuje. „Omberg Group“ objektai, realizuoti per pastaruosius kelerius metus, tokių sprendimų nestokojo, tai, generalinės direktorės Deimantės Laumytės teigimu, svariai prisidėjo prie rezultatų. D. Laumytė teigia: „Lyderystė man visų pirma siejasi su išskirtinumu.

„Omberg Group“ išskirtinumo paraiška, tapusi mūsų vizitine kortele Vilniuje, yra 21 aukštų daugiabučių projektas „Skylum“ su unikaliu ažūriniu stiklo-aliuminio fasadu. Galėjome pasirinkti tradicinį dažytą fasadą ir standartines balkonų konstrukcijas, tačiau nusprendėme, kad estetika NT sektoriuje yra ne mažiau svarbi nei kokybė ar efektyvi statyba. Papildomos fasado išlaidos siekė apie 5 mln. eurų - ši suma galėjo tapti įmonės pelnu, bet pasirinkome kitą kelią. Rezultatas akivaizdus - „Skylum“ tapo Vilniaus Viršuliškių rajono simboliu ir įkvepia kitus vystytojus imtis netradicinių sprendimų“, - sako D. Laumytė.

Šiuo metu populiariausias ne tik „Omberg Group“, bet ir viso Vilniaus Pilaitės rajono projektas yra mažaaukščių daugiabučių kvartalas „Vyšnios“. Vienas artimiausių projektų Vilniuje - tai nauji daugiabučiai namai Šeškinės mikrorajone, pavadinimu „Kartos“.

„Turime tikslą kiekviename projekte pasiūlyti kažką neįprasto, kuriančio išskirtinę erdvę miestui ir projekto gyventojams. Bendros erdvės gyventojams, tokios kaip stogo terasos ar vestibiuliai „Skylum“ projekte bei „Vyšnių“ parkas rodo, kad planuodami būstus, daug dėmesio skiriame aplinkai ir įvairioms detalėms, kuriančioms gerą emociją. Siekiame, kad kiekvienas projektas taptų estetiniu ir kokybės standartu tiek kvartale, tiek toje miesto dalyje“,- teigia D. Laumytė.

Inovacijos ir skaitmenizacija

Kaip vieną pagrindinių sąlygų tokiems rezultatams pasiekti, D. Laumytė įvardija drąsą keistis. „Organizacijos „vidinis komfortas” nekuria sąlygų augimui, negalime sau leisti apsnūsti. Pastaraisiais metais „Omberg Group“ skaitmenizavo daugumą savo procesų, atsisakydama popierinių dokumentų ir užtikrindama visų veiksmų skaidrumą sistemose. Rangovai sutartis derina ir pasirašo bei sąskaitas teikia tose pačiose sistemose.

„Atsakingam verslui tvarumas negali būti deklaratyvus, geriau tada šią sąvoką pamiršti. Tai nėra tik „varnelė“ ataskaitoje - tai realūs sprendimai, nuo vidinių procesų iki statybų. Pavyzdžiui, skaitmenizuoti procesai yra paprastesni ir efektyvesni nei „popierinis kelias“ tai kasdienė nauda dirbant“, - teigia D. Laumytė.

Tvarumas kaip prioritetas

Tvarumas visuomet buvo sudedamoji „Omberg Group“ augimo dalis ir tikslas, prie to eita nuosekliai, komandos viduje išsigryninant prioritetines tvarumo kryptis ir įvertinant savo veiklą. „Įvairios tvarumo iniciatyvos pradėtos itin didelį dėmesį skiriant miegamųjų rajonų transformacijai į gyvenamuosius: želdinant ir tvarkant aplinką. Viena iš - jau prie minėto projekto „Vyšnios“ Pilaitėje įrengiamas lietuviškų ir japoniškų vyšnių sodas.

Dėmesys gamtai dominuoja mūsų tvarumo koncepcijoje. Jį užtikriname ir diegdami inovatyvius sprendimus tiek tvaresnei statybai, tiek mažiau taršiam jų gyvavimui. Komercinio nekilnojamojo turto projektuose įrengiame saulės modulius, o gyvenamųjų projektų naujakuriams dovanojame nutolusias saulės elektrines“,- vardija D. Laumytė.

Įsitvirtinusi gyvenamojo būsto sektoriuje, „Omberg Group“ užtikrintai žengė ir į komercinių objektų statybą, Kaune realizuodami pirmąjį, „stock-office“ projektą „Stockholm“. Jame verslui siūloma galimybė turėti sandėlį, parduotuvę, ir biuro patalpas vienoje vietoje. Artimiausiuose planuose - antrojo komercinio projekto statyba Kaune.

„Mūsų ateities tikslas - plėsti veiklą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, o kartu kurti ne tik pastatus, bet ir geresnę aplinką žmonėms gyventi bei dirbti“, - reziumuoja D. Laumytė.

Didžiausi nuomotojai Lietuvoje

Registrų centro specialistų sudarytame dvidešimtuke yra daugiausiai Nekilnojamojo turto registre įregistruotų faktų apie sudarytas bet kokio tipo nekilnojamojo turto objektų nuomos sutartis turintys juridiniai asmenys. „Šiame sąraše, kaip galima matyti, daugiausiai yra mažmeninės prekybos vietas nuomojančios įmonės bei žemės ūkio sektoriaus žaidėjai, nuomojantys valdomus žemės sklypus“, - sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Tiesa, sąraše gali trūkti įmonių, kurios nėra įregistravusios savo turimo turto nuomos sutarčių. Šiuo metu Lietuvoje to daryti nėra privaloma. Registrų centras „Delfi“ nepateikė duomenų apie sąraše esančių įmonių turimų sutarčių kiekius.

Tačiau dvidešimtuką pradeda įmonė „Baltic Shopping Centers“, valdanti prekybos centrą „Mega“ Kaune, „Banginius“ Vilniuje ir Klaipėdoje bei „Senukų“ administracijos biurą. „Baltic Shopping Centers“ akcininkas yra dar viena įmonė „Litvalda“, priklausanti Agnietei Pitkauskienei ir Dalei bei Augustinui Rakauskams. A. Rakauskas, „Delfi“ tyrimo „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, valdo 270 mln. eurų turtą. „Baltic Shopping Centers“ 2018 metais gavo 21 mln. eurų pajamų, uždirbo 12,7 mln. eurų grynojo pelno.

Antroje sąrašo vietoje - įmonė „Kauno Audinių Projektas“, valdanti Kauno „Akropolį“. Šios įmonės akcininkas yra Austrijoje registruoja „WestInvest Gesellschaft fur Investmentfonds GmbH“. 2018 metais Kauno „Akropolio“ valdytoja gavo 18,6 mln. eurų pajamų, uždirbo 5,7 mln. eurų grynojo pelno.

Trečioje vietoje yra žemės sklypų nuoma užsiimanti „Landvesta 1“. Įmonė priklauso „Linas Agro Group“. „Delfi“ tyrimo „Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai“ duomenimis, didžiąją dalį šios įmonės akcijų per Danijoje registruotą „Akola ApS“ valdo Darius Zubas, kurio turtas vertinamas 83 mln. eurų. „Landvesta 1“ 2018 metais gavo 286 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 241 tūkst. eurų grynojo pelno.

Toliau rikiuojasi kai kurių „Iki“ parduotuvių patalpas valdanti „Baltisches Haus“. Šią įmonę valdo George‘as, Oliveris, Nicolas Ortizai ir Graziella Sozonoff-Ortiz. „Baltisches Haus“ 2018 metais gavo 36,7 mln. eurų pajamų, uždirbo 18,6 mln. eurų grynojo pelno.

Penktoje vietoje - Klaipėdoje registruota nekilnojamoj turto įmonė „Kamaly Development“. Jos savininkas yra Latvijos bankas „Baltikums Bank AS“. 2018 metais „Kamaly Development“ gavo 12 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 4974 eurus pelno.

Tarp kitų 15 didžiausių nuomotojų galima rasti valstybės valdomą įmonę „Lietuvos paštas“. Daug nuomos sutarčių turi ir akcijų biržoje kotiruojamas „Šiaulių bankas“ bei Švedijos kapitalo SEB bankas. Sąraše taip pat yra įmonė „Lytagra“, kurios pagrindinis akcininkas yra Adomas Balsys, valdantis maždaug 48 mln. eurų turtą.

TOP 20 dar galima rasti penkias įmones, kurių pavadinimuose yra žodžiai „Žemės vystymo fondas“. Jos, „Delfi“ tyrimo „Didžiausi Lietuvos žemvaldžiai“ duomenimis, susijusios su „Auga Group“, į kurią yra investavę Kęstutis Juščius (turto vertė - 44 mln. eurų) ir Mindaugas Raila (907 mln. eurų).

Tarp didžiausių nuomotojų dar yra Genės ir Nerijaus Grušnių valdoma „Resource development group“, Laimono Daniliausko „Baltic Realty Investments“, Austrijos kapitalo „Agra Corporation“, Jurgitos Meškauskytės ir Dainiaus Pundino „Gautė“ bei Ediko Drupo, Aurimo Milevičiaus ir Artūro Virkščio valdoma „Robusta“.

Dvidešimtuką užbaigia įmonė „Rivona“, priklausanti „Norfos“ valdytojams Rolandui Činčiui (valdo 19 mln. eurų) ir Dainiui Dunduliui (252 mln. eurų).

Parama nuomotojams

Pagal Vyriausybės patvirtintą koncepciją, ne visos sąraše esančios įmonės galėtų tikėtis subsidijų nuomos mokesčiui. Paramos negali tikėtis „Lietuvos paštas“, nes priklauso valstybei. Taip pat kompensacija teikiama tik toms įmonėms, kurių pagrindinės vykdomos veiklos pakliūva į Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nurodytų draudžiamų vykdyti veiklų sąrašą.

Pagal koncepciją, nekilnojamojo turto valdytojui karantino laikotarpiu sutikus padaryti bent 30 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui, 50 proc. būtų sumokėta iš valstybės biudžeto, o likę 20 proc. gultų ant nuomininko pečių.

„Conresta Group“

Viena didžiausių šalies statybos rinkos bendrovių „Conres “ praneša apie reikšmingą pokytį - tampa įmonių grupės dalimi. Įkurtai įmonių grupei „Conresta Group“ vadovauja iki šiol „Conres“ direktoriaus pareigas ėjęs Lukas Laukaitis. Generalinės rangos įmonės „Conres“ vairą perėmė Ernestas Šeženis, iki šiol užėmęs direktoriaus pavaduotojo pareigas.

„Conres“ dalimi esu nuo pat įmonės įkūrimo, tad ne tik gerai jaučiu įmonės pulsą, bet ir išmanau svarbiausius veiklos principus. Vadovaudamas vienai didžiausių generalinės rangos įmonių šalyje sieksiu išlaikyti įmonės strateginę kryptį, esmines vertybes ir tęsiu pradėtus darbus“, - teigia E. Šeženis.

Įmonių grupė vienija 6 įmones, iš kurių žinomiausios - generalinės rangos ir statybos paslaugas teikianti „Conres“ bei investicinio nekilnojamo turto plėtros sektoriuje veikianti „Recus“. Pastaroji įmonė Lietuvoje veiklą vykdo jau dešimtmetį. Be Lietuvos, „Conresta Group“ priklausančios įmonės šiuo metu veikia dar trijose šalyse: nuo 2017 m. vykdo veiklą Švedijoje, nuo 2018 m. - Karibuose esančioje Šv. Bartolomėjaus saloje, nuo 2021 m.

„Nors šalies verslas pastaraisiais metais gyveno neapibrėžtos rinkos sąlygomis, mūsų įmonėms pavyko ne tik išlaikyti stabilius rezultatus, bet ir reikšmingai paaugti. Per kelerius metus išsiplėtus veikloms skirtingose rinkose bei segmentuose - generalinės rangos, NT plėtros ir investavimo - nutarėme įkurti įmonių grupę“, - tikina sukurtos grupės vadovas L. Laukaitis.

„Plėtros žingsniai pradėti dėlioti dar iki įmonių grupės Lietuvoje įkūrimo 2020 metais. Šiandien, kai visi procesai galutinai išgryninti, turime visiškai funkcionuojančią įmonių grupę. Kalbant apie valdymo struktūrą, tam tikros paslaugos iš grupės visoms dukterinėms įmonėms bus teikiamos centralizuotai, esant poreikiui - prisidėsime prie grupės įmonių plėtros, konsultuosime strateginiais veiklos klausimais, o pati grupė dėmesį sutelkia į investicinę veiklą. Mums svarbu, kad šalyje rastųsi ilgalaikių ir tvarių projektų, kuriais galėtų didžiuotis ateities kartos, todėl tikėdami jų ilgaamžiškumu investuojame į jų plėtrą“, - pažymi L. Laukaitis.

„Turėjome dėmesį paskirstyti spręsdami įvairius iššūkius, sąlygotus pandemijos, karo Ukrainoje, ekonomikos sulėtėjimo, medžiagų pabrangimo, aukštos infliacijos ir pan. Šios aplinkybės tikrai apsunkino verslo situaciją, tačiau visoms grupės įmonėms pavyko pademonstruoti atsparumą ir 2022 metais pasiekti virš 137 mln. eurų apyvartą. Džiaugiuosi, kad net ir permainingos rinkos sąlygomis mums pavyko ne tik stabiliai auginti finansinius rezultatus, bet ir įgyvendinti planuotą plėtrą bei tapti stipria įmonių grupe“, - teigia L. Laukaitis.

„Įmonių grupės pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: prieš metus statybos verslą vykdę „Conresta“ vardu, jį atnaujinome į „Conres“ - toks vardas geriau atliepė stabilų mūsų verslo augimą ir projektų tęstinumą užsienio rinkose. Jau tada žinojome, kad „Conresta Group“ prekės ženklas puikiai atspindės platesnę - visos mūsų įmonių grupės - veiklą. Mūsų vizija ir tikslai visiškai sutampa - atsakomybė ateičiai“, - pažymi L. Laukaitis.

„Sujungdami savo kompanijas po vienu stogu dar stipriau užtvirtinsime savo pozicijas esamose rinkose ir sieksime pritraukti naujų partnerių. Tikime, kad bendrai sukaupta solidi patirtis leis pasiūlyti mūsų klientams kompleksinius ir profesionalius sprendimus“, - sako L. Laukaitis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA)

2004 metais įsteigta LNTPA šiuo metu vienija 72 įmones - vystytojus, finansuotojus, nekilnojamojo turto ir teisinių paslaugų teikėjus. Asociacija atstovauja narių verslo interesus valstybės institucijose, organizuoja konferencijas, seminarus nekilnojamojo turto profesionalams ir plačiajai visuomenei, dalyvauja tarptautinėse parodose, rengia tarptautinius profesinius turus.

Asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, vienas svarbiausių LNTPA uždavinių - stiprinti ryšius su giminingomis Lietuvos bei tarptautinėmis profesinėmis ir verslo organizacijomis, siekiant tobulinti verslo aplinką bei auginti sektoriaus skaidrumo ir viešosios atskaitomybės standartus.

„Infra Būstas“

2012 metais įkurta UAB „Infra Būstas“ - tai gyvenamųjų nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonė, besispecializuojanti išskirtinių gyvenamųjų daugiabučių, individualių ir blokuotų namų statybose. Pasak „Infra Group“ įmonių grupės direktoriaus Sauliaus Skrolio, bendrovės tikslas - kurti išskirtinius, kokybiškus ir jaukius būstus sostinėje įsikuriančioms ateities kartoms.

„Infra Group“ įmonių grupė per daugiau nei 25-erius metus sukaupė didžiulę patirtį nekilnojamojo turto rinkoje. Nuo 2003 metų jie specializuojasi nekilnojamojo turto vystymosi srityje ir yra įgyvendinę ne vieną projektą, pavyzdžiui: „Sporto g. 10“, „Sėlių g. 29“, „Rinktinės namai“, „Trimitų 8“, „Baltupio krantas“, „Kernavės aveniu“ ir pan.

„Eika“ - geriausia nekilnojamojo turto plėtotoja

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose įmonę „Eika“ pripažino geriausia 2021 m. nekilnojamojo turto plėtotoja Lietuvoje ir tai yra devintas kartas iš 17-a metų vykstančio tyrimo, kai įmonė pripažinta geriausia NT plėtotoja mūsų šalyje.

Kaip ir praėjusiais metais 2021 m. „Euromoney“ sektoriaus apdovanojimuose bendrovės vertinamos apibendrinus tarptautinių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių, konsultacinių bendrovių, finansų institucijų ir investuotojų nuomonę.

Pasak Domo Dargio „Eika“ generalinio direktoriaus, kiekvienas toks laimėjimas skatina išlaikyti lyderystę kuriant erdves ir plėtojant miestus, o, kaip rodo, įvertinamas mūsų pastangos pastebimos ne tik Lietuvoje. „Maloniai nustebino pripažinimas Centrinės ir Rytų Europos regione, tai tikrai padrąsina ir skatina priimti sprendimus dėl plėtros už Lietuvos ribų“, - teigia D. Dargis.

„Euromoney“ vertinimu, geriausia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros įmone „Eika“ buvo pripažinta 2020, 2018, 2013, 2012, 2011, 2010, 2008 bei 2007 m.; geriausia Lietuvos gyvenamojo būsto plėtros įmone - 2020, 2018, 2017, 2016, 2010 ir 2008 m. bei geriausia Lietuvos mišrios paskirties projektų plėtros įmone - 2009 m.

tags: #nekilnojamo #turto #sektoriu #sudarancios #imoniu #grupes