Nekilnojamojo turto pirkimas iš neveiksnaus asmens tvarka Lietuvoje

Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl progresuojančio demencijos sindromo.

Įgaliojimas

• Kas tai? Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotojui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus.
• Pavyzdžiui: įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti, naudotis, perduoti, dovanoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, atidaryti, uždaryti banko sąskaitas, sumokėti mokesčius, organizuoti gauti įvairias paslaugas, receptus vaistams ir medicinos priemonėms ir pan.
• Kada galima skirti įgaliojimą? Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą.
• Įgaliotojas pats pasirenka asmenį, kuris jam atstovautų, nes atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu.
• Kas tvirtina įgaliojimą? Įgaliojimą patvirtina notaras.

Įgaliojimo trukmė

• Įgaliojimo galiojimas yra nustatomas trukme metais ar įvykiu.
• Įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos.

Įgaliojimo panaikinimas

• Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą.
• Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, turintis demencijos diagnozę

• Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią.
• Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu.
• Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.

Kokia yra įgaliojimo davimo eiga?

• Aptarkite sprendimą skirti / gauti įgaliojimą
  • Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, pažintinių funkcijų sutrikimų, svarbu, kad jis / ji turėtų galimybę su jo / jos situaciją suprantančiais asmenimis nuosekliai aptarti įgaliojimo davimo tikslą, numatomą įgaliojimo trukmę, įgaliojimo davimo procesą, galimas įgaliojimo davimo pasekmes.
  • Asmuo, turintis demenciją ir ketinantis duoti įgaliojimą, turi savarankiškai nuspręsti, koks asmuo rūpinsis jo interesų atstovavimu (taps įgaliotiniu).
• Vizitas pas notarą
  • Užsiregistruokite pas notarą - tai galite padaryti bet kuriame notarų biure.
  • Pas notarą vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą sau atstovauti. Kartu su juo gali vykti tas, kuriam šis įgaliojimas yra suteikiamas, tačiau jo dalyvavimas teisiškai nėra būtinas.
  • Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą jam atstovauti, dėl savo sveikatos būklės negali atvykti pas notarą, notaras, kurio paveldėjimo klausimų tvarkymo teritorijai priskiriama įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta, privalo atvykti į namus (kiti notarai neprivalo to daryti, bet galima mėginti tartis).
  • Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą (pvz., forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“) apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, orientuotis situacijoje.
  • Medicinos pažyma padės užtikrinti notarui, kad asmuo, skirdamas įgaliojimą, visiškai suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą jam atstovauti įvairiose srityse.

Atkreipkite dėmesį!

• Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, ir jo vardu yra sudaromi sandoriai, šie sandoriai yra neteisėti ir gali būti ginčijami teisme.
• Įgaliojimas negali būti duodamas asmeniui (įgaliotiniui), šiam nežinant.

Išankstinis nurodymas

• Kas tai? Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Išankstiniame nurodyme asmuo gali:

• nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (atėjus laikui įgyvendinti asmens valią, globėju gali būti paskirtas tik vienas asmuo);
• pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje);
• įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.
• Kas tvirtina išankstinį nurodymą? Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.
• Kada įsigalioja išankstinis nurodymas? Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą.
• Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.

Asmens veiksnumo apribojimas

• Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę.
• Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais.
• Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas.
• Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.

Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu

Turtinių santykių sritys:

• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (tvarkymasis su pinigais, maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas, reikiamų dokumentų užpildymas ir pan.);
• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu ir pan.;
• kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
• nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
• paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
• dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
• banko sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas;
• kitos turtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Asmeninių neturtinių santykių sritys:

• savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra, aprangos, avalynės priežiūra ir pan.);
• maitinimosi sritis (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.);
• sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, vaistų vartojimas tinkamu laiku ir pan.);
• socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.);
• bendravimo sritis (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, užsidarymas, konfliktavimas, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.);
• šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
• asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
• darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
• kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą?

• Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.
• Pareiškėjas - asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse.

Kas iš artimųjų gali būti pareiškėjas, prašantis pripažinti asmenį ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse?

• Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis.

Pastabos:

1. Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.
2. Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra kreipiamasi į teismą, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams.
3. Kai suinteresuotųjų asmenų nėra arba dėl artimo žmogaus veiksnumo ribojimo ir jo globos nustatymo ketina kreiptis kitas giminaitis (brolis, sesuo, anūkas, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia ir pan.) arba, neturint artimųjų, institucijos, teikiančios asmeniui socialines ir globos paslaugas, atstovas, prašymas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse yra teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai.

Kokie yra riboto veiksnumo ar neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso žingsniai?

1. Pirmas žingsnis. Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą.
   • Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo.
   • Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas, kuris susisiekia dėl laiko ir vietos, kur ir kada bus atliktas vertinimas.
   • Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.
2. Antras žingsnis. Surinkite kitus dokumentus kurie bus teikiami teismui.
   • Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai:
     • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
     • neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija;
     • gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.
   • Pareiškėjo dokumentai:
     • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
     • dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos);
     • medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę (šią pažymą nebūtina pateikti su pareiškimu, galima pateikti vėliau, kai jau yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ar net paskirtas teismo posėdis. Dėl pažymos reikia kreiptis į šeimos gydytoją);
     • pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.
   • Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas:
     • asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas (pažymą suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija);
     • asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie šeimos sudėtį;
     • dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma;
     • kiti dokumentai (asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.).
   • Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.
3. Trečias žingsnis. Pateikite pareiškimą teismui
   • Pareiškimo teismui forma nėra apibrėžta: vienos savivaldybės turi nusistovėjusią formą, kitos - ne, tačiau pareiškimo struktūra yra ta pati ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
   • Pareiškime turi būti:
     • nurodytos tikslios sritys, kuriose pareiškėjas prašo asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu.
     • Sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti apgalvotos.

Kaip elgtis priimant sprendimus dėl neveiksnaus žmogaus turto

• Kaip elgtis priimant sprendimus dėl neveiksnaus žmogaus turto: ar artimojo globėju tapęs asmuo gali valdyti globotinio banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, ar gali parduoti globotiniui iki ligos priklausiusią įmonę, butą, sodo sklypą ar garažą - atsakymų ieškojome didžiausiame Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teisme.
• Pagal teisės aktus juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo.
• Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo.
• Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu.
• Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas.
• O jeigu paskiriamas kitas asmuo - jam turi būti skiriamas tam tikras atlygis už turto administravimą.

Kodėl įstatymo leidėjas nusprendė atriboti globėją ir turto administratorių?

• Globėjas kaip artimas šeimos narys kasdien rūpindamasis neveiksniu asmeniu gali neturėti tam tikrų žinių arba įgūdžių administruoti nekilnojamąjį turtą arba, pavyzdžiui, neveiksniam asmeniui iki ligos priklausiusią įmonę.
• Tai gali atlikti asmuo, kuris yra anksčiau dirbęs arba dabar dirba vadovu. Jam būtų daug paprasčiau atlikti tokį darbą.
• Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją.
• Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.

Ar sudėtinga gauti teismo leidimą parduoti neveiksnaus asmens turtą?

• Galėčiau išskirti tokią seką: visų pirma į teismą kreipiamasi su prašymu pripažinti asmenį neveiksniu.
• Teismui priėmus teigiamą sprendimą, iš karto šio teismo sprendimo pagrindu yra keliama kita civilinė byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
• Ta pačia teismo nutartimi paskiriamas ir turto administratorius.
• Neveiksnumo ir globos nustatymo procesas teisme užtrunka apie pusę metų: pareiškėjui, siekiančiam tapti globėju, jis yra nemokamas.
• Kai dėl vienų ar kitų aplinkybių iškyla poreikis disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti.
• Taigi visi su neveiksnaus asmens tolesniu gyvenimu susiję klausimai nėra išsprendžiami vienoje byloje.

Kokie reikalavimai keliami turto administratoriui?

• Skirdamas neveiksnaus asmens turto administratorių, teismas turi įsitikinti, ar šis asmuo sugebės pasirūpinti jam paskirtomis pareigomis, todėl yra rengiamas žodinis teismo posėdis.
• Į posėdį kviečiami visi suinteresuoti asmenys.
• Tam skiriama 14 dienų. Sudėjus visus terminus byla dėl skyrimo turto administratoriumi gali užtrukti apie mėnesį.
• Todėl greitai parduoti neveiksnaus asmens turtą, dar neturint paskirto turto administratoriaus, nepavyktų.
• Taigi visada patariu pasirūpinti tuo iš anksto, o ne laukti, kol atsiras konkretus pirkėjas ir bylos nagrinėjimo laikas taps labai svarbus.

Kiek laiko trunka prašymo parduoti neveiksnaus asmens turtą nagrinėjimas apylinkės teisme?

• Prašymas išduoti teismo leidimą turi būti išduotas per 5 dienas nuo prašymo priėmimo.
• Teismas šį dokumentą, kaip ir bet kurį kitą procesinį dokumentą, gali priimti per 10 dienų, o išnagrinėti per 5 darbo dienas.
• Vadinasi, maksimalus laikotarpis - nuo prašymo atnešimo ir padavimo teisme iki išnagrinėjimo - užtruktų apie pusę mėnesio.

Kokios vertės sandoriams privaloma gauti teismo leidimą?

• Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 1500 eurų, taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuoma, perleidimas ar įkeitimas.
• Pastariesiems sandoriams visais atvejais reikia išankstinio teismo leidimo, net jei to sandorio vertė neviršija 1500 eurų sumos.

Kokie dokumentai būtini kreipiantis į teismą, norint parduoti (nuomoti, įkeisti, padovanoti ar kt.) neveiksnaus žmogaus nekilnojamąjį turtą?

• Pirmas žingsnis, kreipiantis į teismą, - parašyti prašymą.
• Jame reikėtų išdėstyti norimo sudaryti sandorio aplinkybes: sąlygas, vertę, konkretų asmenį, su kuriuo bus sudaromas sandoris, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar sutarties projektą.

Kaip teisėjas tuo įsitikina?

• Pirmiausia tikrinami kartu su prašymu pateikti dokumentai.
• Jei teismui kyla abejonių, teisėjas paskiria žodinį bylos nagrinėjimą - į teismo posėdį į apklausą pakviečiamas globėjas.
• Jei teismui reikia patikslinimo, į posėdį būna kviečiami ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, kiti šeimos nariai).
• Taip pat teismui būtina pateikti nekilnojamojo turto registrų išrašą iš Registrų centro (įrodymą, kad parduodamas turtas priklauso neveiksniam asmeniui) ir teismo nutartį, kuria pateikiantis prašymą asmuo yra paskirtas turto administratoriumi.
• Jei yra prašoma disponuoti neveiksnaus asmens lėšomis, kurios yra banke, teismui reikia pridėti banko sąskaitos išrašą.

Ar įmanoma pagreitinti bylos nagrinėjimą teisme?

• Labai svarbu teismui laiku pateikti visus reikiamus dokumentus, tada jūsų klausimas bus išspręstas sklandžiau ir operatyviau.
• Jei iškyla klausimų, kaip teisingai užpildyti prašymą teismui, galite pasinaudoti interneto svetainėje www.teismai.lt esančiais šablonais: Visuomenei ir žiniasklaidai / Teismui teikiamų dokumentų šablonai / Procesiniai dokumentai civiliniame procese.

Kaip teismas užtikrina, kad sudaromas sandoris bus naudingas neveiksniam globotiniui?

• Pateiksiu vieną pavyzdį.
• Šiemet Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo prašymą leisti naudoti neveiksniam asmeniui priklausančias lėšas jo pragyvenimo išlaidoms ir vaistams.
• Asmuo, kuris teismo buvo paskirtas globėju ir turto administratoriumi, sudarė sutartį su globos namais, kuriuose buvo prižiūrimas neveiksnus asmuo.
• Globėjas už teikiamas privačių globos namų paslaugas - apgyvendinimo ir gydymo išlaidas - prašė leisti sumokėti iš neveiksnaus asmens banko sąskaitoje esančių lėšų.
• Teismas įtraukė į bylą globos namų atstovą, jis pateikė atsiliepimą, kuriuo patvirtino, kad globėjas lanko neveiksnų asmenį globos namuose kelis kartus per savaitę, nuoširdžiai juo rūpinasi, lėšos gydymui tikrai reikalingos.
• Abejonių teismui nekilo, todėl prašymas buvo patenkintas.
• Turiu pabrėžti, kad globėjo prašymas buvo pateiktas prisijungus prie Lietuvos elektroninių teismo paslaugų portalo e.teismas.lt.
• Prie prašymo buvo pridėti visi teismui būtini dokumentai. Šiuo atveju prašymas rašytinio proceso tvarka patenkintas per dvi dienas.

Teismo leidimo reikalingumas perleidžiant/suvaržant turtą

tags: #nekilnojamo #turto #pirkimas #is #neveiksnaus #asmens