Gyvenamojo Namo Kvadratūra: Kaip Teisingai Apskaičiuoti ir Planuoti?

Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojamas namo plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir ką reikia žinoti projektuojant tokį būstą.

Pagrindinės Sąvokos

Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, kurios naudojamos apibrėžiant pastatų plotus:

• Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.
• Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.

Nesudėtingi Statiniai: Kas Tai?

Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.

Kaip Skaičiuojamas Plotas?

Bene dažniausiai užduodamas klausimas - kaip skaičiuojamas plotas? Kas įeina į 80 kv. m plotą? Ar galima įsirengti rūsį ar pastogę? Ar skaičiuojasi garažas?

Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.

Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse.

Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:

Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt

Kur:

• Pg - gyvenamasis plotas
• Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas
• Pv - verslo plotas
• Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas.

PASTABA: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.

Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.

Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.

Bendras plotas pagal STR 1.05.06:2010

Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):

6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.

"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.

Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Skirtumas Tarp Bendro Ir Naudingo Ploto

Renkantis būstą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kuo skiriasi bendras ir naudingas buto plotas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir reglamentais.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:

Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:

Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.

Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktą:

Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nustato, kad:

• Gyvenamosios patalpos plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
• Ppg - pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą.
• Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.
• Naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Svarbūs Aspektai Perkant Būstą

Renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą. Visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz., buto plano. Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.

Ekspertai pabrėžia, kad būtina prašyti būsto plano. Įprastai tokiame dokumente nurodomas ne tik buto išdėstymas, bet ir judėjimo srautai. Svarbu iš anksto žinoti, kad pastačius pastatą, viduryje buto neatsiras atraminė kolona, kuri, be abejonės, mažintų buto plotą.

Visų papildomų ir pagalbinių patalpų plotai turi būti skaičiuojami atskirai ir jokiu būdu neįtraukiami į buto plotą. Pasitaiko atvejų, kai NT skelbimuose buto plotas nurodomas su balkono ar terasos plotu. Taip elgtis negalima. Todėl raginama domėtis būtent naudinguoju būsto plotu.

Statomo būsto išmatavimai kartais gali skirtis nuo tų, kai būstas jau būna pastatytas, tačiau dažniausiai skirtumai būna minimalūs, o dėl jų rekomenduojama sutarti preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.

Jei pastatytame bute išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, klientas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.

Būsto kvadrato kaina gali skirtis priklausomai nuo miesto ir rajono.

Ar Reikalingas Leidimas?

Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Reikalavimai Projektuotojams

Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.

Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.

Kiti Svarbūs Aspektai

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m. Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m. Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m. Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Būsto Ploto Mažėjimo Tendencijos

NT ekspertai jau ne vienus metus pastebi tendenciją, kad perkamo būsto plotas mažėja. Kaip teigia L. Markevičiūtė, Registrų centro duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį bet kokio kambarių skaičiaus perkamų butų vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. - nuo 58,6 kv. m iki 51,9 kv. m.

„Ober-haus“ statistika rodo, kad 2003 m. vidutinis buto plotas Vilniuje siekė 64,3 kv. m, o 2019 m. šis skaičius nukrito iki 50,8 kv. m.

Teisiniai Pagrindai

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja pastatų plotų skaičiavimą. Svarbūs dokumentai, kuriuos reikėtų žinoti:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 "Statinių, projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka".
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 "Statinio projekto rengimo tvarka".
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 "Statinių priėmimo naudoti tvarka".
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 "Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka".

Pastato antžeminė dalis yra viršutinė pastato dalis nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki pastato aukščiausios konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) viršaus. Iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžų ir kitų nišų tūris iš antžeminės dalies tūrio neatimamas, o iš fasadų plokštumų išsikišančių architektūrinių detalių tūris nepridedamas. Baseinų, technologinių duobių ir kitų erdvių, esančių žemiau rūsio (pusrūsio) grindų paviršiaus, tūris (pagal šių erdvių sienų išorės matmenis) įskaičiuojamas į pastato požeminės dalies tūrį.

Važiuojant pro individualius gyvenamuosius kvartalus akis vis dar užkliūva už trijų aukštų mūrinių pilaičių, primenančių prieš kelis dešimtmečius vyravusias statybos madas. Yra besistatančių ir iki 80 kv.m. individualius namus, kuriuose patalpos itin kompaktiškos, tačiau ar tai išties ekonomiška, nes mažo namelio vieno kvadratinio metro kaina yra sąlyginai didesnė. Tad kur tas aukso viduriukas? Koks turėtų būti optimalus namo dydis?

Įdomumo dėlei, pasižvalgius į kitas pasaulio valstybes, didžiausius namus statosi australai ir amerikiečiai, kurių vidutinis namas yra didesnis nei 200 kv. m, Jungtinės Karalystės gyventojai pasižymi mažiausiais gyvenamaisiais namais visoje Europoje - 76 kv. m, o kompaktiškiausiai gyvena Honkonge, čia vidutinis žmonių būstas teužima vos 46 kv. m. Gyvenamųjų namų dydį lemia kur kas daugiau veiksnių nei tik statybos kaina ar pragyvenimo lygis, didelę reikšmę turi klimatas, populiacija, galų gale, žmonių gyvenimo būdas. Lietuvoje optimalus gyvenamasis namas, priklausomai nuo šeimos dydžio svyruoja nuo 150 iki 250 kv. m.

Ankstesniais laikais gyvenamojo namo dydis buvo vienas iš rodiklių, nusakančių žmogaus socialinį statusą - kuo daugiau pinigų, tuo didesnis namas. Šiais laikais iš namo dydžio spręsti apie žmogaus pragyvenimo lygį nebūtų tikslu - egzistuoja nedidukai, bet išmanūs, aukštos energinio efektyvumo klasės namai, kuriuose įdiegtos naujausios technologijos. Lyginant namą su butu, gali pasirodyti paradoksalu, kad 90 kv.m. ploto gyvenamasis namas laikomas kukliu palyginus su tokios pačios kvadratūros, bet jau prabangiu butu. Tad renkantis gyvenamąjį namą, svarbu neapsigauti dėl šių skaičių. Priešingai nei bute, į namo plotą įsiskaičiuoja ir pagalbinis plotas - koridoriai, tambūras, esant poreikiui, ir garažas, o kur dar laiptinės užimama erdvė. Individualiame gyvenamajame name, turinčiame ir privačią aplinką, reikia numatyti patalpas sklypo tvarkymo rakandams sandėliuoti. Bute pagalbinės patalpos apsiriboja sandėliuku ar sienine spinta, kurios „suvalgo“ nepalyginamai mažiau ploto.

Pradžioje buvo užsiminta, kad mažo namo 1 kv. m statybos kaina yra sąlyginai didesnė. Taip atsitinka todėl, kad namui, kad ir kokio dydžio jis bebūtų, bus reikalingas ir stogas, ir sienos, ir langai, ir pamatai, ir inžinerinės sistemos. Sakykim, jums bet kuriuo atveju reikės pirkti židinį arba boilerį, tačiau jo kaina, priklausomai nuo įrenginio dydžio svyruoja palyginti nedaug, kita vertus, kai kurie įrenginiai net nepriklauso nuo namo dydžio, jiems kur kas svarbesnis vartotojų skaičius. Kalbant apie medžiagų išeigą, tai pastatyti 80 kv. m ar 160 kv. m. ploto tokio paties aukščio namą, plytų kiekis skirsis tik 1,5 karto. Be abejo, bendroje sumoje mažesnio namo statybos kaina bus mažesnė, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į komforto, gyvenimo kokybės kriterijus.

Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kokio dydžio svetainę ar miegamąjį projektuoti, statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ yra pateikiami orientaciniai kai kurių patalpų plotai, aukščiai ir kiti matmenys. Pavyzdžiui, vonios kambarys kartu su tualetu neturėtų būti mažesnis nei 4 kv. m, bent vieno kambario plotas turėtų būti 16 kv. m., minimalus gyvenamųjų patalpų aukštis - 2,5 m, o miegamojo plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 2,6 m. Taigi, egzistuoja tam tikri standartai, kurių privalu laikytis ir ne tik todėl, kad priešingu atveju, namas neatitiktų reikalavimų, bet ir iš praktinės pusės, kadangi šie orientaciniai dydžiai užtikrina minimalų komfortą. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir patogumo, patalpos atitinkamai didinamos.

Žinoma, namas statomas nebūtinai dėl dydžio, bet ir kai norisi privatumo, erdvės aplink namus. Tačiau jei jau statome, turime laikytis ir tam tikrų taisyklių. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sako, kad name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Namo statyba šeimai yra itin svarbus įvykis, nes ji dažnai būna tik kartą gyvenime, tad norima ir bandoma apgalvoti menkiausias smulkmenas, numatyti bet kokius ateities pokyčius. Mąstydami apie tokius dalykus, žmonės laužo galvą, ieško to optimalaus sprendimo, kaip sutalpinti šeimą name, kuris šiuo metu lyg ir mažokas, bet vėliau vaikams užaugus ir palikus tėvų namus, netaptų per didelis.

Ateitį numatyti išties sunku, o gal ir neverta. Visais gyvenimo laikotarpiais viename name niekada nesijausite patogiai, todėl namas turėtų keistis kartu su jumis. Parduoti ar pirkti jau pastatytą gyvenamąjį namą pas mus dar nėra labai populiaru, tačiau kylant pragyvenimo lygiui, augant komfortui ir supratimui apie gyvenimo kokybę, tokia nuomonė turėtų keistis. Vakarų šalyse šeimos per gyvenimą pakeičia 6-8 būstus, galbūt panaši praktika ateis ir pas mus. Be abejo, lietuviai, ypač vyresnioji karta, yra sėslesni, labiau prisirišę prie gyvenamosios vietos, jiems namai - tai tvirtovė, už kurios sienų saugu, o kuo tos sienos aukštesnės, tuo geriau. Jaunoji karta - kur kas mobilesnė, laisviau keičia gyvenamąją aplinką ir kartu lengviau prisitaiko naujoje. Kad ir kuriai kategorijai priklausytume, besikurdami naujame būste turėtume atsižvelgti į pasaulines tvarumo tendencijas, t.y.

Savo video seminaruose pateikiame daugybę niekur viešai nepublikuotų įžvalgų, patarimų, leidžiančių metodiškai ir optimaliai vykdyti individualaus ar dvibučio namo statybos projektą. Taip pat pateikiame rekomendacijas, kurių pagalba skirtinguose etapuose nuo sklypo pirkimo, projektavimo sprendimų, baigiant minėtu statybos planavimu, medžiagų pasirinkimu ir pan. priklausomai nuo situacijos galima sutaupyti dešimtis tūkstančių Eurų.

Pagrindiniai punktai, kuriuos reikia žinoti:

• Nesudėtingi statiniai: II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio.
• Plotas: Skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas.
• Rūsys ir terasa: Į bendrą plotą neįskaičiuojami.
• Projektavimas: Rekomenduojama kreiptis į architektą, net jei leidimas statybai neprivalomas.
• Reikalavimai: Projektuojant daugiabučius, bent vienas kambarys turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kv. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m.
• Energinis naudingumas: Nuo 2016 m. naujai statomi pastatai turi atitikti ne žemesnę kaip A klasę.

tags: #gyvenamojo #namo #kvadratura