Įmonės Akcijų Vertės Nustatymas ir Konkurencingumo Įvertinimas

Investuotojai dažnai klysta manydami, kad garsios įmonės akcijos yra gera investicija. Rasti gerą įmonę yra labai svarbi investavimo proceso dalis, tačiau ne ką svarbiau yra nustatyti kiek įmonė iš tikrųjų verta, kiek realiai turėtų kainuoti jos akcijos. Kaip investuotojas, turėtumėte ieškoti puikių įmonių už priimtina kainą. Investavimas į akcijas ne daug kuo tesiskiria nuo apsipirkimo parduotuvėje -svarbiausia kainos ir kokybės santykis.

Juk prieš pirkdami mobilų telefoną įvertinate ne tik elemento veikimo laiką, ekrano dydį, praktiškumą, funkcionalumą, patikimumą, bet ir telefono kainą. Nepaisant to, kad telefonas pagal savo savybes bus patrauklus pirkinys, tačiau niekas nenorės permokėti ir jo kainą lygins su panašių telefonų kaina rinkoje. Panašiai reikia galvoti ir apie akcijas. Svarbu įvertinti įmonės finansinius duomenis, pelningumą, likvidumą, vadovavimo kokybę, konkurencinį pranašumą, perspektyvą, tačiau visuomet reikia atsiminti, kad už kiekvieną įmonę turi būti mokama derama kaina. Net ir pačios garsiausios ir geriausios pasaulyje įmonės gali būti nepatraukli investicija, jeigu jų kaina yra pernelyg didelė.

Deja akcijų kaina kompiuterio ekrane ar laikraštyje mažai ką pasako apie įmonės akcijų vertę. Įmonė, kurios akcijos rinkoje kainuoja 10 Lt. Akcijų skaičius - tai išleistų paprastųjų įmonės akcijų skaičius. Jeigu įmonės akcijų skaičius nuolat išliktų pastovus, tai įmonės kapitalizacija didėtų ir mažėtų priklausomai nuo akcijų kainos pokyčio akcijų biržoje.

Pati rinkos kapitalizacija investuotojui apie įmonės brangumą ar pigumą nedaug sako. Kaip pamenate įmonės turto šaltiniai yra akcininkų nuosavybė ir skolos, todėl investuotojai dažnai naudoja išvestinį rinkos kapitalizacijos rodiklį, vadinamą „grynoji įmonės verte“ (angl. Enterprise value). Grynoji įmonės vertė parodo kiek iš tikrųjų kainuotų verslas - t.y.

Nuo ko priklauso akcijų vertė?

Pažymėtina, kad investuotojai naudoja daug skirtingų būdų verslo grynajai vertei nustatyti, tačiau pateiktas metodas yra bene paprasčiausias ir populiariausias. Įmonės akcijų vertė priklauso nuo to, kai sekasi verslas. Spekuliantams akcijos tėra skaičiai kompiuterio ekrane, tuo tarpu investuotojams tie skaičiai reiškia visos įmonės vertę. Akcijos biržoje turi savo kainą, nes po jomis „slepiasi“ įmonė, kuri plečiasi ir uždirba pinigus investuotojams. Esama įmonės vertė, apima akcininkų nuosavybę, skolas, darbuotojus, klientus, tiekėjus ir t.t. įmonės, kurios vertė labiausiai priklauso nuo dabartinės įmonės vertės paprastai yra senos, stabilios be didelių verslo plėtros perspektyvų. Pvz. komunalinių paslaugų įmonės. Paprastai šioms įmonės versle naudoja daug turto ir uždirba stabilų pelną.

Būsima įmonės akcijų vertė, priklauso nuo to, kiek įmonė uždirbs ateityje. Kitaip tariant, verslas yra vertas tiek, kiek pinigų jis gali uždirbti per visą įmonės egzistavimo laikotarpį. Šiai įmonių kategorijai priklauso sparčiai besiplečiančios įmonės, kurių pelnas nuolat auga. Tokioms įmonės galima būtų priskirti biotechnologijų, atsinaujinančios energijos ir kitas modernių technologijų įmonės. Apskaičiuoti esamą įmonės akcijų vertę yra daug paprasčiau nei prognozuoti įmonės ateities perspektyvas. Augančių įmonių vertė labiau priklauso nuo investuotojų lūkesčių, todėl jų akcijų kaina pasižymi stipriais svyravimais. Biržoje vyraujant pakilioms nuotaikos, augančių įmonių akcijų vertė gali pakilti „iki dangaus“, kadangi investuotojai tikisi didelio pelno augimo.

Santykinių rodiklių lyginamoji analizė yra daug paprastesnis akcijų vertinimo metodas. Lygindami santykinius rodiklius, tiesiog pirksite tos įmonės akcijas, kurios finansiniai rodikliai ir akcijos kaina tą dieną atrodys patraukliausiai. Jūs nežinosite tikrosios perkamos įmonės akcijų vertės, galbūt netgi permokėsite, tačiau pirksite tai, kas tą dieną atrodys geriausiai. Patys populiariausi santykiniai vertinimo rodikliai yra P/E (akcijos kainos ir pelno) santykis, P/BV (akcijos ir buhalterinės vertės) santykis. Yra dar begalės kitų pvz. Lyginamosios analizės trūkumas yra tas, kad neužtenka pažvelgti į „plikus“ skaičius. Santykinius rodiklius būtina vertinti platesniame kontekste. Tai, kad įmonės P/E yra 12 nieko nesako, nebent šį rodiklį lygintumėte su rinkos vidurkiu, įmonių konkurentais, įmonės istoriniais P/E rodikliais ir pan.

Kitas įmonių vertinimo metodas investuotojų tarpe nėra toks populiarus, kadangi yra daug sudėtingesnis nei lyginamoji analizė. Įmonės akcijų vertės nustatymas naudojant diskontuotų pinigų srauto metodą yra tiksliausias. Pagrindinė šio metodo idėja yra ta, kad įmonė yra verta tiek, kiek ji sugebės uždirbti pelno savo akcininkams per visą savo gyvavimo laikotarpį. Kadangi pinigų vertė priklauso nuo laiko (100 lt. šiandien yra daug vertingesni nei 100 lt. po 5 metų), todėl yra skaičiuojama kiek šiandien yra verti pinigai, kuriuos įmonė uždirbs ateityje. Apskaičiavę įmonės tikrąją vertę ir ją padalinę iš išleistų akcijų skaičiaus, galite nustatyti kiek verta viena įmonės akcija.

Pagrindinis šios metodo privalumas yra tas, kad analizės rezultatas - apskaičiuota tikroji akcijos vertė - yra lengvai suprantamas ir, žinant akcijų vertę, nesunku daryti investicinius sprendimus. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad tikrosios akcijos vertės nustatymas užima daug laiko, reikalauja daug pastangų ir yra ganėtinai sudėtingas, o tiksliai apskaičiuoti įmonės akcijų vertę yra labai sudėtingą, nes niekas negali tiksliai prognozuoti įmonės pelno ateityje.

Surasti gerą įmonę - tai tik dalis investicinio žaidimo. Daug svarbiau žinoti koki yra akcijų vertinimo metodai, kaip vykdomas įmonės akcijų vertės nustatymas, kad už įmonės akcijas nebūtų permokėta. Net ir į pačią geriausią įmonę neverta investuoti, jeigu jos kaina yra protu nesuvokiama. Kita vertus, net ir vidutinė įmonė gali būti gera investicija, jeigu jos akcijų pavyks nusipirkti pigiai.

Įmonės Konkurencingumas

Įmonės konkurencingumas lemia kompanijos sėkmę ilguoju laikotarpiu. Konkurencinis pranašumas arba kompanijos sugebėjimas laikyti konkurentus per atstumą yra bene svarbiausias faktorius, užtikrinantis kompanijos sėkmingą veiklą ateityje. Žiniasklaida gali daug dėmesio skirti ekonomikos prognozėms, trumpalaikiams akcijų kainų svyravimams ar vadovavimo kokybei, tačiau konkurencinis pranašumas yra svarbesnis už juos visus.

Apie investavimą reikia galvoti kaip apie plaukimą per jūrą. Jūs negalite daryti įtakos orams ir potvyniams. Galite tik galite laukti, kol vėjas nurims,potvynis atslūgs ir galėsite saugiai perplaukti jūrą, tačiau laukdami palankių sąlygų jūs prarasite laiką. Vienintelis dalykas, kurį galite kontroliuoti - tai pasirinkti laivą, kuriuo plauksi į jūrą. Apie laivą galvokite kaip apie konkurencinį pranašumą, o apie variklio galią kaip apie pinigų srautą. Vieni laivai yra padaryti iš tvirto metalo, turi aukštus bortus, kiti yra seni ir sutrūniję. Kurį laivą pasirinktumėte? Savaime aišku, kad kiekvienas pasirinktų tvirtą laivą su aukštais bortais (konkurencinis pranašumas) ir greitą (pinigų srautas). Toks laivas gali plaukti bet kokiomis laiko sąlygomis ir į krantą visuomet atplaukia laiku. Labai svarbus yra žmogus, kuris vadovaus įgulai - kapitonas (kompanijos vadovas). Jeigu laivas yra geras, nebus ypatingai didelio skirtumo ar laivui vadovaus geriausias kapitonas ar geras kapitonas.

Kaip kiekvienas laivas plaukia per bangas, taip ir akcijų kaina nuolatos svyruoja. Bangos gali iškelti laivus (akcijų kainas) labai aukštai, tačiau bangos neturi nieko bendro su laivo kokybe ir tvirtumu. Akcijos yra kaip laivas. Nesvarbu, ar jūra audringa, ir net nėra labai svarbu kas vadovauja kompanijai, svarbiausia yra pats laivas. Jeigu laivas yra geresnis už kitus, jis vis tiek krantą pasieks greičiau už kitus laivus.

„Ekonominis pranašumas“ galbūt nėra toks populiarus terminas kaip „akcijos ir pelno santykis (P/E), tačiau gali atnešti daug daugiau naudos. Ekonominis pranašumas - tai kompanijos konkurencinis pranašumas, bėgant laikui leidžiantis kompanijai uždirbti didžiulį pelną. Tokį „ekonominio pranašumo“ apibrėžimą pasiūlė viena garsiausių visų laikų investuotojų Vorenas Bafetas. Konkurencinis pranašumas yra būtent tai, ko turi ieškoti ilgalaikiai investuotojai. Konkurencinis pranašumas užtikrina, kad kompanijos produkcijos kaina ir pelnas bus didesnis nei jos konkurentų. Konkurencinis pranašumas yra lyg vakuumas, kuriame kompanija gali veikti nevaržoma kitų rinkos žaidėjų.

Kompanijos istorinis pelningumas: Jeigu kompaniją ilgą laikotarpį gauna didesnį pelną, nei jos konkurentai, vadinasi kompanija yra kažkuo už juos pranašesnė. Ekonominio pranašumo priežastys: Jeigu aptikote pelningai veikiančią kompaniją, išanalizuokite kompanijos veiklą ir nustatykite, kodėl ši kompanija uždirba daugiau nei jos konkurentai. Ekonominio pranašumo trukmė: Svarbu, kad būtų įvertintas ne tik esamas įmonės konkurencingumas, bet ir galimybės konkurencinį pranašumą išlaikyti. Jeigu kompanija turi konkurencinį pranašumą ir jį sugeba išlaikyti, jos akcininkai ilgai galės džiaugtis solidžia investicine grąža. Pramonės šakos konkurencingumas: Svarbu nustatyti, koks konkurencingumas yra pramonės sektoriuje.

Konkurencingumo didinimas vykdomas keliais skirtingais metodais:

• Pigios produkcijos tiekėjai - tai kompanijos, galinčios pasiūlyti produkciją pigesne kaina nei konkurentai.
• Dideli produkto keitimo kaštai. Produkto keitimo kaštai yra vieną kartą patiriamos išlaidos, tačiau kai tai kompanijai kainuoja labai brangiai, kompanija susilaiko nuo tokių pokyčių.
• Tinklo efektas. Tinklo efektas yra viena geriausių priemonių pasiekti konkurenciniam pranašumui. Tinklo efektas atsiranda tuomet, kai prekės ar paslaugos vertė išauga prisijungiant vis daugiau naujų vartotojų.
• Konkurencinį pranašumą suteikia ir išvystytas produkcijos platinimo tinklas.
• Nematerialus pranašumas. Kai kurios kompanijos yra pranašesnės už kitas nes turi gerą produkto vardą, intelektines nuosavybės teises ar išskirtinę geografinę padėtį.

Konkurencinis pranašumas

• Žinomas prekinis ženklas. Sunku konkuruoti su kompanijomis, turinčiomis gerą vardą ir gaminančiomis įvairią produkciją. Tokias kompanijas sunku išstumti iš rinkos, nes žmonės nori turėti šios kompanijos produkciją ir už tai yra pasiryžę mokėti brangiau.
• Intelektinė nuosavybė. Sunku konkuruoti su kompanijomis, kurios prekiauja unikalia produkcija. Konkurencija šioje srityje yra neįmanoma, nes „Coca-Cola‘os“ gamybos receptas laikomas paslaptyje.
• Geografinė padėtis. Sunku konkuruoti su kompanijomis, kurios turi išskirtinę geografinę padėtį.

Galiausiai kompanijos gali pasižymėti ne vienu iš anksčiau paminėtų konkurencinių pranašumų, bet keliais iš karto. Sėkmingas ilgalaikis investavimas reiškia kur kas daugiau, nei pirkti stabilių, pigių arba greitai augančių kompanijų akcijas. Svarbu įvertinti ir tai, kaip verslui seksis ateityje. Analizuodami įmonės konkurencinį pranašumą, galite atsakyti į šį klausimą. Kai analizuojamas įmonės konkurencingumas, turite atsižvelgti į konkurenciją visame pramonės sektoriuje. Pramonės šakos, kuriose yra didelė konkurencija niekada nėra pelningos. Konkurencija pramonės šakoje stipriai priklauso nuo įėjimo į rinką ir pasitraukimo kaštų. Kuo sudėtingiau įeiti ir įsitvirtinti pramonės sektoriuje, tuo konkurencija bus mažesnė ir kompanijos dirbs pelningiau. Tuo tarpu jeigu įeiti ir išeiti į rinką lengviau, tuo konkurencija bus didesnė, o pelnas mažesnis.

Svarbu įvertinti gamintojo galimybes padidėjusius gamybos kaštus perkelti klientui. Jeigu gamybos sektoriuje egzistuoja didelė konkurencija, to faktiškai padaryti negalima. Analizuojant konkurencingumą, svarbu įvertinti, ar sudėtinga seną produktą pakeisti nauju. Į tokias pramonės šakas yra labai rizikinga investuoti. Daugiausiai nerimauti dėl produkcijos pakeitimo naujesne turi kompanijos, kurių produkcija keičiama arba kokybiškesne, arba pigesne produkcija. Bijodamos prarasti užimamas pozicijas kompanijos skiria didelius pinigus reklamai, tačiau tai duoda tik trumpalaikį efektą. Rinkos poreikių pakeisti niekas negali.

tags: #nekilnojamo #turto #pirkimas #imones #vardu