Nekilnojamojo Turto Perleidimas Sutuoktiniui Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Praktiniai Patarimai

Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru. Tačiau, ne visas turtas, įgytas santuokos metu, automatiškai tampa bendra nuosavybe. Svarbu suprasti, kaip atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, kad būtų galima teisingai perleisti turtą sutuoktiniui.

Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Asmeninis Turtas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, yra:

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
• Po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
• Intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
• Įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
• Santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jei turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė, įsteigta po santuokos sudarymo, ir iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Nekilnojamojo Turto Dovanojimas

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Dovanojant nekilnojamąjį turtą, reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis).

Dovanojimo Sutartis: Esminiai Aspektai

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Tai reiškia, jog jei dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir nepasirūpinate notaro patvirtinimu, ateityje gali kilti labai daug problemų dėl gautos dovanos deklaravimo ar ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis.

Reikalingi dokumentai: Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).

Dovanojimo sąlygos: Dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.

Apmokestinimas

Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Tačiau, dovanos gavėjui gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris kinta atitinkamai nuo turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.

GPM mokestis: Taikomas tiems, kurie gavo dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens. Jei per kalendorinius metus iš antros eilės giminaičių ar kitų asmenų gavote dovanų, kurių bendra vertė neviršija 2500 Eur ribos, tai jokie mokesčiai už šias dovanas taikomi nebus.

Kaip nustatoma dovanojamo turto vertė? Dovanojamo turto vertė dažniausiai būna VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutinė rinkos kaina dovanojimo dienai. Galima į dovanojimo sutartį įrašyti ir abiejų šalių nusistatytą turto kainą.

Kada galima išvengti GPM? Yra du pagrindiniai atvejai, kai galima visiškai nemokėti GPM:

• Turtas išlaikytas bent 10 metų nuo dovanojimo sutarties sudarymo.
• Turtas buvo pagrindinis gyvenamasis būstas, kuriame realiai gyvenote / buvote įregistravę gyvenamą vietą bent 2 metus.

Dovanoto NT Pardavimas: Ką Reikia Žinoti?

Dovanotas nekilnojamasis turtas tampa jūsų nuosavybe nuo dovanojimo sutarties įregistravimo Registrų centre. Vis dėlto reikia žinoti, kad suma, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais.

Dovanoto turto pardavimo apmokestinimas: Pajamos už parduotą turtą, kuris buvo paveldėtas ar gautas kaip dovana, apmokestinamos GPM tuomet, jei įpėdinis ar dovanos gavėjas 10 metų nuo paveldėjimo ar dovanojimo datos neišlaikę savo nuosavybės teisės į paveldėtą ar dovanotą turtą. Tokiu atveju turi būti mokamas 15 proc. GPM, skaičiuojamas nuo gauto nekilnojamojo turto vertės prieaugio.

Kuomet nereikia mokėti GPM?

• Kai pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki nekilnojamojo turto pardavimo gyveno tame būste ir ten buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
• Kai pardavėjas parduodame būste iki jo pardavimo gyveno trumpiau nei 2 metus, bet tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąja vietą ir pardavęs tą būstą gautas lėšas per 1 metus nuo pardavimo panaudojo kito Europos ekonominėje erdvėje esančio būsto įsigijimui.

Ką reikia pateikti VMI?

• Dovanojimo sutarties kopijos (įsigijimo pagrindas).
• Vertinimo ataskaitos.
• Pardavimo sutarties.
• Jei prašoma taikyti gyvenamojo būsto lengvatą - gyvenamosios vietos deklaracijos, komunalinių sąskaitų ir kt.

6 pagrindiniai dovanoto turto pardavimo žingsniai:

1. Susipažinimas su turto detalėmis.
2. Turto įvertinimas.
3. Reklama ir rinkodara.
4. Derybos.
5. Konsultacijos su specialistais.
6. Sandorio sudarymas notarų biure.

Sutuoktinio Sutikimas

Sutuoktinio rašytinis sutikimas yra reikalingas, kai norima sudaryti sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ar bendra įmone. Taip užtikrinama sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Tokius sandorius sutuoktiniai sudaro bendrai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Jei Jūs turite žemės sklypą su namu, arba namą, kuriame faktiškai gyvena jūsų šeima, tai laikoma, kad šie daiktai yra šeimos turtu. Tokio turto pardavimui būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas bei teismo leidimas.

Praktiniai Patarimai Prieš Sudarant Sandorius

• Pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos ir reikalingų dokumentų.
• Išsiaiškinti, kokia nuosavybės forma priklauso turtas (asmeninė ar bendroji jungtinė).
• Jei turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gauti rašytinį sutuoktinio sutikimą.
• Jei turtas yra šeimos turtas, gauti teismo leidimą parduoti būstą.
• Supažindinti sutuoktinį su sutarties turiniu ir įforminti tai raštu sandoryje.

Skyrybos ir Turto Dalybos

Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.

Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.

Svarbu žinoti, kad santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

tags: #nekilnojamo #turto #perleidimas #sunenui