Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra viena iš diskutuojamų temų Lietuvoje. Šis mokestis, nors ir įprastas civilizuotame pasaulyje kaip valstybės ir savivaldybių išlaidų finansavimo priemonė, Lietuvoje pasitinka itin skeptiškai. Aptariama, kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleidžiant teisės aktų kitimo tendencijas.
Siekiant stabilizuoti savivaldybių finansinę padėtį, svarbu suprasti, ar NTM surenkama pakankamai. Kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus jo tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc. Kyla klausimas, ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, ar savivaldybių tarybų priimami sprendimai, ar mokėtojams mokestinė prievolė yra sumažinama arba nuo jos yra atleidžiami.
Šaltinis: VMI
NTM Teisinė Prigimtis ir Apmokestinimo Teorijos
Nekilnojamojo turto mokestis yra asmens turtingumo bei socialinės padėties įvertinimas. Istoriškai, pirmieji NTM elementai aptinkami Senovės Kinijoje dar 2700-2200 m. pr. Kr. Europoje, pavyzdžiui, Nyderlanduose, buvo siekiama nustatyti diferencijuotą NTM tarifą: 1 proc. NTM ir 5 proc. NT perleidimo mokestį.
Nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos. Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišeljė manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui.
Mokesčiai renkami valstybės institucijoms išlaikyti, valstybės funkcijoms įgyvendinti. Tai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas. Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.
NTM Apmokestinimo Teorijos
NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos:
- Naudos teorija: Mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybių institucijų teikiamas viešąsias paslaugas.
- Galėjimo sumokėti mokestį teorija: Mokestis suprantamas kaip kapitalo mokestis, kurį moka daugiau NT turintys asmenys.
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Tai yra mokėtojo apmokėjimas už viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas. Ši teorija prilyginama draudimo įmokoms, kuriomis padengiamos vietos institucijų organizuojamos priešgaisrinės, policijos arba kitos paslaugos, susijusios su turto apsauga.
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT, turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (bus skatinama urbanizacija, žemė bus kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda.
NTM Funkcijos ir Kritika
Mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Jų dalis gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų. Tačiau NTM, kaip ir bet kuris mokestis, pasitinka itin skeptiškai. Anot kritikų, ašalyse, kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jų panaikinimo galimybė.
Daugeliui gyventojų NTM sukelia mokėtojų socialinio nesaugumo jausmą. Sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažno įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo. Dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą.
NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas. Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos.
Juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, nuo kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos. Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai.
Išvados
NTM Lietuvoje yra sudėtingas ir prieštaringai vertinamas mokestis. Jo efektyvumas priklauso nuo teisinės bazės, savivaldybių sprendimų ir gyventojų pajėgumo mokėti. Svarbu užtikrinti, kad NTM būtų teisingas, skaidrus ir nedidintų socialinės atskirties.
tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #kiek #surenkama