Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje, jo apskaičiavimo tvarką, senaties terminus ir susitarimus dėl mokesčio dydžio. Taip pat paaiškinsime, kaip šis mokestis susijęs su ūkinėmis operacijomis ir įmonių veiklos rezultatais.
Mokesčio Apskaičiavimas
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnis nustato, kad priklausantį mokėti mokestį privalo apskaičiuoti pats mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis.
Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį turi perskaičiuoti. Apie apskaičiuotą (perskaičiuotą) deklaruojamo mokesčio sumą mokesčių mokėtojas Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - VMI) informuoja pateikdamas (patikslindamas) mokesčio deklaraciją.
Jeigu mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.
Mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų - didinant iki euro. Mokesčių mokėtojas į biudžetą privalo sumokėti suapvalintą mokesčio sumą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y.:
- tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus,
- sumažinti mokėtiną mokesčio sumą,
- visiškai išvengti mokesčio mokėjimo,
- padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą),
- sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus,
mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Mokesčio Apskaičiavimo ir Perskaičiavimo Senatis
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.
Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, galima šiais atvejais:
- Einamųjų ir 5 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas apskaičiuojant ir (ar) perskaičiuojant mokesčius šiais atvejais:
- kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį);
- kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčius;
- kai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 611 straipsniu, mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoja ar perskaičiuoja pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
- kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
- kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
- kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
- kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.
- Einamųjų ir 10 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas apskaičiuojant ir (ar) perskaičiuojant mokestį šiais atvejais:
- kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai;
- kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
- kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros (toliau - DAGS procedūros), numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.
Susitarimas Dėl Mokesčio ir Su Juo Susijusių Sumų Dydžio
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.
Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime.
Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Mokesčių mokėtojas, neturintis pakankamai įrodymų savo mokesčių apskaičiavimams pagrįsti ir pageidaujantis susitarimą pasirašyti:
- mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu (iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo), raštu turi kreiptis į mokesčių administratorių, atliekantį tą mokestinį tyrimą ar mokestinį patikrinimą.
- mokestinio ginčo, kurį nagrinėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismas, metu, dėl susitarimo pasirašymo raštu turi kreiptis į VMI prie FM, arba tokį pasiūlymą VMI prie FM pateikti per apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, atlikusią mokestinį patikrinimą.
Pasiūlymas pasirašyti susitarimą nenagrinėjamas, jeigu dėl to paties ginčo klausimo yra vykdomos DAGS procedūros.
Nekilnojamojo Turto Mokestis Kaip Ūkinė Operacija
Didelę įtaką įmonės veiklos rezultatams turi ne tik pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, bet ir kitos veiklos straipsnis. Pagal 3 Verslo apskaitos standartą “Pelno (nuostolio) ataskaita”, kitos veiklos straipsnis parodo netipinės (išskyrus finansinės ir investicinės) veiklos rezultatą.
Šiame pačiame VAS galime rasti tokį netipinės veiklos paaiškinimą: netipinė veikla - ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla. Toliau aiškinama, kad tas kitos veiklos rezultatas yra apskaičiuojamas kaip kitos veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumas.
Pildant Pelno (nuostolio) ataskaitą būtiną gerai žinoti, ką priskirti kitos veiklos pajamoms ir ką priskirti kitos veiklos sąnaudoms. Kitos veiklos pajamų straipsnyje parodomos pajamos arba pelnas iš įprastinės, bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą. Kitos veiklos sąnaudų straipsnyje parodomos sąnaudos ir nuostoliai, susiję su kitos veiklos pajamomis.
Pakankamai didelį lyginamąjį svorį kitos veiklos sąnaudų straipsnyje turi netiesioginiai mokesčiai. Beveik visose pasaulio valstybėse egzistuoja mokesčių sistema, kurią sudaro mokesčių visuma.
Ne išimtis ir Lietuva, kurioje pagal LR mokesčių administravimo įstatymą LR mokesčių sistemą sudaro 23 mokesčiai. Tokia mokesčių gausa yra didelė našta ne tiek mokesčius administruojančioms institucijoms, kiek šių mokesčių mokėtojams.
Kiekvieną mokestį reglamentuoja skirtingi LR įstatymai bei Vyriausybės nutarimai, todėl dažnai kyla daug diskusijų dėl to, ar konkretus fizinis ar juridinis asmuo yra atitinkamo mokesčio mokėtojas.
Taigi pirmasis auditoriaus žingsnis prieš atliekant auditą - nustatyti, kokia mokesčių mokėtojų grupei klientas priklauso. LR mokesčių mokėtojai skirstomi pagal metinę apyvartą, atskirai turintys juridinio asmens teises ir tokių teisių neturintys. Turintys juridinio asmens teises suskirstyti pagal metinę apyvartą į 7 grupes:
- stambūs (daugiau kaip 50 mln. Lt),
- labai dideli (nuo 10 iki 50 mln.Lt),
- dideli (nuo 5 iki 10 mln. Lt),
- vidutinio dydžio (nuo 1 iki 5 mln. Lt),
- maži (nuo 0.5 iki 1 mln. Lt),
- smulkūs (mažiau kaip 0.5 mln. Lt)
- kiti mokesčių mokėtojai (užsiregistravę mokesčių mokėtojai, apie kurių veiklą neturima duomenų, t.y. nevykdantys veiklos, neturintys deklaracijų).
Auditorius, siekdamas gauti šiuos patvirtinimus, turi išsiaiškinti, kas apskaičiuoja konkretų mokestį, kokia informacija ir kokie norminiai aktai tiems skaičiavimams yra panaudojami. Svarbu išsiaiškinti, kas koks asmuo yra atsakingas už mokesčio sumokėjimą įmonėje, ar jį kas nors kontroliuoja sumokėti laiku.
Atlikęs įmonės mokesčių srities vidaus kontrolės proceso analizę, auditorius nustato, kokios vidaus kontrolės procedūros yra naudojamos įmonėje, ar teisingai sumokami mokesčiai, ar visi mokesčiai yra sumokami.
Auditoriaus tyrimas neapsiriboja tik apskaitos ir finansinių ataskaitų duomenų tikrinimu. Mokesčių, kurie yra susiję su ilgalaikiu turtu, auditas reikalauja atlikti įmonėje esančio apmokestinamojo turto inventorizaciją.
Atliekant dokumentinį patikrinimą, tikrinama “Didžioji knyga” ir įvairūs apskaitos registrai, pirminiai dokumentai, naudojant atrankos ir kompleksinį būdus. Jei auditorius abejoja dėl informacijos tikslumo ar buvimo, gali kreiptis į trečiuosius asmenis.
Taigi norėdami geriau suprasti mokesčių audito esmę, aptarsime keletą į kitos veiklos sąnaudas įtraukiamų mokesčių, kurie padidindami kitos veiklos sąnaudas, tuo pačiu mažina galutinį įmonės veiklos rezultatą - pelną.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą reglamentuoja Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus.
Pirmiausia auditorius privalo patikrinti nekilnojamojo turto registraciją. Auditoriui reikia patikrinti nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Ją nustato ne pačios įmonės, o LR Vyriausybės įsteigtos ir įgaliotos valstybės institucijos (pvz. inventorizavimo biurai). Įvertinimas galioja 5 metus, jeigu vartojimo kainų indeksas neviršija 1.25 per kalendorinius metus.
Auditorius turėtų peržiūrėti tokius turto vertinimo dokumentus: turto vertės nustatymo pažymą, turto apžiūrėjimo ir vertinimo aktą, turto įvertinimo ataskaitą.
Kitas minėtojo mokesčio audito žingsnis - nekilnojamojo turto mokesčio pažymos patikrinimas. Į ją turi būti įtrauktas visas LR inventorizavimo biuro įvertintas nekilnojamasis turtas. Mokestį moka juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje.
Metinis mokesčio tarifas - 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Auditorius turi patikrinti, ar teisingai yra apskaičiuota nekilnojamojo turto mokesčio bendra suma, ar nebuvo padaryta skaičiavimo klaidų.
Įmonės apskaičiuoja nekilnojamojo turto mokestį kiekvienų metų pradžioje ir pateikia apskaičiavimus miesto (rajono) mokesčių inspekcijai iki kitų metų kovo 1 dienos. Auditorius turėtų patikrinti nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo dokumento įrašų teisingumą.
Kai įmonė įsigyja ar pasistato naują apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą, mokestis skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį ir mokamas kitą mėnesį po turto teisinės registracijos. Netekus nekilnojamojo turto mokestis nustojamas skaičiuoti nuo kito mėnesio. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams.
Svarbu išsiaiškinti, ar šis mokestis buvo pradėtas skaičiuoti laiku. Taip pat reikia patikrinti, mokestis mokamas įstatymo nustatytais terminais, t.y. mokestis mokamas po 1/4 metinės sumos pasibaigus ketvirčiui, per 25 dienas. Kitu atveju - įmonei tai gali grėsti priskaičiuotais delspinigiais ir baudomis.
Vadovaujantis įstatymo nuostatomis reikėtų išsiaiškinti, ar atitinkamas turtas yra tikrai apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Mokant nekilnojamojo turto mokestį sumažinamas apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis. Pastarasis - tai įmonės veiklos sąnaudų dalis.
Gyventojų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas
Kaip apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos?
Nekilnojamojo turto apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).
Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys: 2015 m. gyventojas įsigijo žemės sklypą. 2022 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.
2 pavyzdys: Gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2022 m. pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina - 120000 Eur. Turto pardavimo kaina - 150000 Eur.
Tarkime, kad gyventojas individualiai veiklai priskyrė ir joje naudojo 90 proc. jam priklausančių ne gyvenamosios paskirties patalpų, kurias jis įsigijo už 150 000 Eur, t. y. šių patalpų nusidėvėjimą skaičiavo nuo 135 000 Eur sumos (150 000 x 0,9). Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį (2 m.) buvo apskaičiuota 27 000 Eur šių patalpų nusidėvėjimo suma ir priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas parduoda šias patalpas už 140 000 Eur jų neišlaikęs nuosavybėje 10 metų.
Gyventojo apmokestinamosios nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pardavimo pajamos sudaro 17 000 Eur (140 000 - (150 000 - 27 000)). Skirtumas tarp pardavimo ir apskaičiuotos įsigijimo kainos apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.
4 pavyzdys: Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad individualioje veikloje (100 proc.) buvo naudojamas veiklą vykdančiam gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ne gyvenamosios paskirties pastatas, kurio įsigijimo kaina 180 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį (3 m.) nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo visos turto įsigijimo kainos (180 000 Eur). Kadangi buvo duotas gyventojo sutuoktinės sutikimas šį pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu.
Atitinkamai priskaičiuota 54 000 Eur nusidėvėjimo suma buvo priskirta gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pastatas parduodamas už 160 000 Eur neišlaikius nuosavybėje 10 metų. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėta 1 500 Eur suma.
Visos, pardavus pastatą, gautos pajamos yra priskiriamos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamoms. Gyventojas pastatą pardavė vykdydamas veiklą, tačiau šios pajamos priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamosioms nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamoms.
Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, tokio daikto įsigijimo kainą sumažinus iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio daikto įsigijimo kainos dalimi, t. y. 160 000 - (180 000 - 54 000 + 1 500). 32 500 Eur apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.
Deklaravimas ir mokesčio sumokėjimas
Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip.
Apskaičiuotas ir deklaruotas metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki gegužės 2 dienos.
Pagrindinės sąvokos ir apskaitos principai
Prieš gilinantis į apmokestinimo klausimus, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis ir apskaitos principais, kurie yra svarbūs ūkininkams ir kitiems asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą.
- Aktyvioji rinka - rinka, atitinkanti šiuos kriterijus: prekiaujama vienarūšiu turtu, bet kuriuo metu yra pirkėjų (pardavėjų), ketinančių pirkti ar parduoti turtą, informacija apie parduodamo turto rinkos kainas yra prieinama visuomenei.
- Analitinė sąskaita - sąskaita, kurioje duomenys pateikiami pagal pavienius apskaitos objektus, t. y. pagal atskiras turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų rūšis.
- Dotacija ūkiui - valstybės ar savivaldybės institucijos teikiama tikslinė parama ūkiui, jei jis anksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjo nustatytas sąlygas.