Nekilnojamojo turto keitimo dokumentai Lietuvoje: išsamus gidas

Nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai yra esminis įrodymas, kad asmuo teisėtai valdo savo būstą, žemės sklypą ar kitą objektą. Nuo jų priklauso galimybė turtą parduoti, dovanoti, paveldėti ar įkeisti kreditui. Vis dėlto daugelis savininkų tik dalinai žino, kokie dokumentai yra būtini, kurie privalomi tik tam tikrais atvejais, o kurie - padeda išspręsti ginčus ar išvengti teisinės rizikos.

Nekilnojamo turto savininkas privalo turėti aiškiai patvirtinančius dokumentus, kurie įrodo jo teisę valdyti ir disponuoti turtu. Tai pagrindas bet kokiam sandoriui, teisinių ginčų sprendimui ir savininko apsaugai. Pateikiame išsamų gidą apie nekilnojamojo turto keitimo dokumentus Lietuvoje.

Pagrindiniai nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai

Svarbiausias iš jų yra nuosavybės teisės dokumentas, t. y. oficialus teisės aktas ar sandoris, kuriuo savininkas įgyja teises į nekilnojamą turtą. Tai gali būti pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas arba mainų sutartis.Ne mažiau svarbus yra išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Tai dokumentas, patvirtinantis, kad turtas yra oficialiai įregistruotas ir susietas su konkrečiu asmeniu. Išraše matomi pagrindiniai duomenys: objekto unikalus numeris, plotas, paskirtis, savininkai, servitutai, apribojimai ir hipoteka, jei ji yra. Trečiasis dokumentas - kadastrinių matavimų byla. Ji reikalinga tais atvejais, kai objektas registruojamas pirmą kartą, buvo rekonstruotas, išplėstas ar pasikeitė jo struktūra.

Atliekant bet kokį nekilnojamojo turto sandorį - pardavimą, dovanojimą, mainus ar įkeitimą - savininkui reikia pateikti aiškius, galiojančius ir teisiškai tvarkingus dokumentus.

Pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kurio reikalauja kiekvienas sandoris, yra išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Jis turi būti aktualus, nes būtent jame matomi visi svarbiausi duomenys apie objektą: savininkai, daiktinės teisės, apribojimai, įsiskolinimai ar hipoteka. Antras dokumentas - nuosavybės įgijimo dokumentas, kuris įrodo, kaip savininkas tapo teisėtu turto valdytoju. Tai gali būti pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas arba kitas teisinis pagrindas. Daugelio sandorių metu būtina pateikti ir kadastrinių matavimų bylą, jei ji privaloma konkrečiam objektui. Pavyzdžiui, žemės sklypo ar naujai pastatyto pastato sandoriams šis dokumentas dažnai yra būtinas. Jei objektas buvo rekonstruotas, išplėstas ar pakeista jo paskirtis, reikalingi ir statybos užbaigimo dokumentai. Tai apima statybos užbaigimo deklaracijas, projektinę dokumentaciją ir susijusius leidimus. Kai turto savininkas negali dalyvauti sandoryje, būtinas notarinis įgaliojimas asmeniui, kuris jį atstovaus.

Statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas yra tie procesai, kurie neišvengiamai sukelia pokyčius nekilnojamo turto dokumentuose. Kad šie pokyčiai būtų teisėti ir pripažinti, savininkui būtina turėti aiškius ir teisiškai galiojančius dokumentus, patvirtinančius atliktus darbus.

Pirmasis dokumentas, būtinas daugumai statybos darbų, yra statybos leidimas. Jis reikalingas, kai planuojama nauja statyba, rekonstrukcija, pastato ploto ar tūrio keitimas, kapitalinis remontas ar paskirties keitimas. Atlikus darbus, būtinas kitas svarbus dokumentas - statybos užbaigimo deklaracija. Ji patvirtina, kad statinys pastatytas ar rekonstruotas pagal projektą, atitinka saugumo ir teisės aktų reikalavimus. Svarbus elementas yra ir energijos naudingumo sertifikatas, kuris rodo pastato energinę klasę. Jis privalomas tiek registruojant naujus pastatus, tiek parduodant ar išnuomojant jau esamus. Jeigu atlikta rekonstrukcija, kuri keitė objekto dydį, formą ar dalis, privaloma ir atnaujinta kadastrinių matavimų byla. Matavimai turi tiksliai atspindėti esamą būklę, todėl po rekonstrukcijos sena byla dažniausiai nebetinka.

Žemės sklypo dokumentai

Žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamo turto objektas, turi savo specifinius dokumentus, reikalingus tiek registracijai, tiek sandoriams, tiek naudojimui. Svarbiausias žemės sklypo dokumentas yra nuosavybės teisės įgijimo dokumentas - tai gali būti pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas arba kitas teisinis pagrindas. Ne mažiau svarbūs yra kadastriniai (geodeziniai) matavimai, kuriuose tiksliai nustatomos sklypo ribos, plotas, kadastro numeris, gretimybės bei servitutai. Ši byla yra būtina tiek registruojant sklypą pirmą kartą, tiek atliekant bet kokius pokyčius: dalijimą, sujungimą, ribų tikslinimą ar paskirties keitimą. Trečias svarbus dokumentas - žemės sklypo planas. Dažnai prireikia ir paskirties bei naudojimo būdo dokumentų, ypač jei sklypas buvo performuotas ar numatoma jį panaudoti kitaip, nei iki šiol. Žemės paskirtis (pvz., namų valdos, žemės ūkio, komercinė) lemia, kokie statybų ar naudojimo apribojimai taikomi. Tam tikrais atvejais savininkui gali prireikti ir servitutų nustatymo dokumentų, jei per jo sklypą eina inžineriniai tinklai, keliai ar reikalingas privažiavimas kitam naudotojui.

Kada reikia atnaujinti nekilnojamojo turto dokumentus?

Nors nekilnojamo turto dokumentai dažnai laikomi „vieną kartą sutvarkytu“ dalyku, iš tikrųjų juos būtina periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti. Keičiantis objekto būklei, teisiniam statusui ar netgi rinkos reikalavimams, dokumentai gali prarasti aktualumą arba nebeatspindėti faktinės savininko situacijos. Pagrindinė priežastis atnaujinti dokumentus - užtikrinti, kad jie tiksliai atspindi objekto būklę. Jei pastatas buvo išplėstas, rekonstruotas, perplanuotas ar pakeista jo paskirtis, kadastriniai matavimai ir statybos dokumentai turi būti atnaujinti. Kita svarbi priežastis yra teisinis saugumas. Dokumentuose netiksliai nurodyta nuosavybės dalis, savininkų sąrašas ar apribojimai (pvz., hipoteka, servitutai) gali sukelti ginčų. Tai ypač aktualu, kai savininkai keičiasi - pavyzdžiui, po paveldėjimo, dovanojimo ar turto pasidalijimo tarp šeimos narių. Dokumentų atnaujinimas taip pat svarbus dėl praktinės pusės - NT sandorių sklandumo. Tikslūs dokumentai leidžia greičiau parduoti, įkeisti ar išnuomoti turtą, nes visi reikalingi duomenys yra aiškūs ir aktualūs. Galiausiai, nuosavybės dokumentų peržiūra svarbi ir dėl reguliacinių pokyčių. Statybų, žemėtvarkos ir NT registravimo taisyklės keičiasi, todėl kai kurie dokumentai, anksčiau buvę neprivalomi, vėliau tampa būtini.

Dažniausiai užduodami klausimai

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie nekilnojamojo turto dokumentus:

• Kokie dokumentai patvirtina nekilnojamo turto nuosavybę?

  Pagrindiniai dokumentai yra pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas arba kitas teisės aktas, kuriuo įgytas turtas. Taip pat reikalingas aktualus išrašas iš Nekilnojamojo turto registro.

• Ar reikalingi kadastriniai matavimai?

  Taip, jei turtas registruojamas pirmą kartą, buvo rekonstruotas, išplėstas ar pakeista jo struktūra. Kadastriniai matavimai būtini ir žemės sklypams.

• Kokius dokumentus reikia pateikti notarui prieš parduodant turtą?

  Notarui privaloma pateikti nuosavybės įgijimo dokumentą, išrašą iš NT registro, kadastrinių matavimų bylą (jei ji privaloma), statybos užbaigimo dokumentus ir kitus su objektu susijusius teisės aktus.

• Ar energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas?

  Taip, jis privalomas naujai pastatytiems pastatams, o taip pat parduodant ar išnuomojant būstą. Sertifikatas parodo pastato energinę klasę ir yra reikalingas sandoriams.

• Ką daryti, jei dokumentai neatitinka faktinės turto būklės?

  Reikia atlikti naujus kadastrinius matavimus, atnaujinti statybos dokumentus ir patikslinti duomenis Registrų centre. Tik tuomet jie bus laikomi galiojančiais ir tiksliais.

• Ar galiu parduoti turtą, jei neturiu kadastrinių matavimų?

  Dažniausiai ne. Be matavimų notaras negali patvirtinti sandorio, nes nėra aiškių objekto duomenų. Matavimus būtina atlikti prieš sandorį.

• Ar servitutai turi būti registruoti?

  Taip, servitutai turi būti oficialiai įregistruoti, nes jie daro įtaką sklypo naudojimui, vertei ir galimoms statyboms. Jie privalo būti matomi NT registro duomenyse.

• Ar dokumentus reikia periodiškai atnaujinti?

  Taip. Dokumentus būtina atnaujinti, jei keičiama objekto struktūra, savininkai, paskirtis ar ribos. Neatnaujinti dokumentai gali sukelti kliūčių sandoriams ar teisiniams procesams.

Buto pridavimas po remonto: kokie dokumentai reikalingi?

Atlikus buto remontą, svarbu tinkamai įforminti visus pakeitimus, kad vėliau nekiltų problemų parduodant ar kitaip disponuojant nekilnojamuoju turtu. Būtina atnaujinti kadastro duomenis atlikus buto rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus bei savininkui ar naudotojui pageidaujant. Norint įregistruoti naujos statybos butą, atliekami pastato kadastriniai matavimai ir parengiamos pastato bei jame esančių butų kadastro duomenų bylos.

Svarbu: Matavimus gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, turintys matininkai. Naujas butas (patalpa) registruojamas tik tai tada, kai yra įregistruotas pastatas, kuriame yra butas (patalpa). Statybos užbaigimas arba nebaigtos statybos registravimas vykdomas pastatui, todėl buto statybos baigtumas negali būti didesnis nei pastato, kuriame yra butas. Norint įregistruoti buto 100 proc. statybos baigtumą, pirmiausia turi būti įregistruotas pastato 100 proc. Buto kadastriniai matavimai atliekami buto savininko prašymu.

Jei bute buvo atlikti tokie pakeitimai kaip balkono įstiklinimas, gali prireikti specialaus projekto. Jei senuose kadastrinių matavimų brėžiniuose įstiklinto balkono nėra, reikės pradėti ne nuo matavimų, o nuo projekto. Balkono įstiklinimui reikalingas projektas, o jam gali prireikti namo gyventojų parašų. Dėl projekto reikėtų kreiptis į architektus.

Dokumentai, reikalingi Registrų Centrui

Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys yra keičiami Nekilnojamojo turto registre. Tai galima padaryti bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu paštu (prašymą pasirašant saugiu e. parašu) pateikiant šiuos dokumentus:

1. Asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.
2. Patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (popierinė byla nėra būtina, kadangi ji turėtų būti pateikta elektroninėje Registrų centro posistemėje).
3. Atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pastarasis priklauso nuo atliktų statybos darbų rūšies ir statinio kategorijos. Tai gali būti pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ar tik statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (jei pagal prieš tai minėtos įstaigos tvarką jos tvirtinti ir registruoti nereikia), arba statybos užbaigimo aktas (kai pagal teisės aktus jis privalomas).

Statybos užbaigimo deklaracija - tai dokumentas, kuris patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Deklaracija reikalinga norint įregistruoti atliktus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu rekonstravimui buvo išduotas statybos leidimas, reikia parengti dar kelis statinio statybos dokumentus, o deklaraciją reikia pateikti Ekspertui, kuris ją ir visus dokumentus patikrins ir tą DEKLARACIJĄ patvirtins (jeigu viskas gerai).

Dokumentai, reikalingi prie deklaracijos:

• Statinio kadastrinių matavimų byla.
• Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.
• Statybos projektas.
• Statybos leidimas.
• Vandentiekio tinklų geodezinė nuotrauka.
• Buitinių nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka.
• Pastato geodezinė nuotrauka.
• Vandens gręžinio (jei toks yra) pasas ar vandens tyrimai.
• Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir įmokos kvitas už draudimo sumokėjimą.
• Nurodytas statybos darbų vadovas.
• Pastato energinis sertifikatas.
• Pastato sandarumo tyrimai (jei A, A+, A++ energinė klasė).

Jei įsigijote statinį po 2021-11-01, o statybos leidimas buvo išduotas anksčiau, būtina perrašyti statybų leidimą visų savininkų vardu naujai per IS „Infostatyba“.

Kapitalinis remontas ir jo įregistravimas

Jeigu kapitalinis remontas 2016 m. buvo atliktas remiantis teisės aktų reglamentais, pokyčius galima šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Norint tai padaryti, statytojui (užsakovui) reikia atlikti kapitalinio remonto užbaigimo procedūrą - surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teikti deklaraciją VĮ Registrų centrui kartu su patikslinta kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai.

Svarbu: 2016 m. teisės aktai reglamentavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan., yra pastato kapitalinis remontas. Daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą privaloma atlikti pagal projektuotojų parengto kapitalinio remonto darbo projekto arba techninio darbo projekto sprendinius, o daugiabučiuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštybiniuose (daugiau kaip 5 aukštų) - tik atlikus kapitalinio remonto projekto ekspertizę. Statybą leidžiančio dokumento (rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo kapitalinio remonto projektui), kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje, t. y. nekeičiant pastato išorės, nereikėjo.

Neesminiai ir esminiai pastato pakeitimai

Jei pakeitimai neesminiai, pakanka projekto korekcijos. Jei pakeitimai esminiai, turi būti parengtas naujas projektas ir gautas naujas statybas leidžiantis dokumentas. Abiem atvejais projekto korektūras paprastai daro projektą rengę projektuotojai.

• Neesminiai pastato pakeitimai:
  • Laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas.
  • Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis.
  • Iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype.
  • Iki 2 m didinami statinio išorės matmenys.
  • Mažinami statinio išorės matmenys.
• Esminiai pastato pakeitimai:
  • Pakeičiama statinio vieta sklype.
  • Pakeičiama statinio ar jo dalių paskirtis.
  • Pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas.
  • Daugiau nei 2 m.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų tolerancija - iki 5%, statinių išorės matmenų - iki 20 cm, jų vietos žemės sklype - iki 30 cm. Jei paklaidos yra šiose ribose, naujas statybos leidimas nėra privalomas, taip pat nereikia rengti naujos projekto laidos.

Svarbu: Kad nebūtų pažeisti minimalūs atstumai iki sklypo ribų.

Veiksmai ir reikalingi dokumentai

Šioje lentelėje pateikiami veiksmai ir reikalingi dokumentai:

Turint visus reikiamus dokumentus ir atlikus reikiamas procedūras, buto pridavimas po remonto neturėtų sukelti didelių problemų.

Patalpų paskirties keitimas

NT, kaip žinoma, būna gyvenamosios ir komercinės paskirties. Yra viena NT rūšis, kurią galima priskirti viduriui tarp šių dviejų kategorijų: tai butai pirmuose gyvenamųjų pastatų aukštuose. Juos, pakeitus paskirtį, galima pervesti į negyvenamosios paskirties fondą ir, pasinaudojus patogia geografine padėtimi, įrengti juose parduotuvę, biurą, dirbtuves (batų taisyklą ar siuvyklą), banko skyrių... Įstatymais tai leidžiama.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie biurų, komercinių patalpų trūkumą, todėl ne vienas investuotojas iš gyvenamosios paskirties statybos persiorentuoja į komercinės paskirties patalpų statybą, neretai pasitaiko ir butuose įsirengusių komercines patalpas, biurus.

Norint pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į komercinę, iš pradžių reikia gauti projektavimo sąlygų sąvadą (jį sudaro visų žinybų, derinančių projektus, sąlygų suvestinė). Paskirties keitimas yra reglamentuotas statybos reglamentu STR 1.05.03.2002. "Kai keičiama gyvenamųjų patalpų paskirtis, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus. Kaip ir kiekvienai rekonstrukcijai, projektas yra būtinas ir jis turi būti suderintas su visomis žinybomis, turi buti rengiamas pagal projektavimo sąlygų sąvadą.

Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas. Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia. Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę. Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Ar galima nuslėpti tikrąją NT objekto paskirtį? Deja, ne. Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą. Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas. Kartais nuo NT brokerio pastangų priklauso, ar klientas nebus apgautas.

NT keitimas ir mainai

Toks pasirinkimas, kaip nekilnojamojo turto keitimas/mainai, buvo populiarus sovietmečiu, tačiau atsiradus būsto paskoloms, poreikis mainymui beveik išnyko.

Kad įvyktų NT mainai, sandėryje turi dalyvauti dvi, vienodai suinteresuotos šalys. Tikrai nėra lengva rasti fizinį ar juridinį asmenį, kurie sutiktų mainyti NT. Radus kitą šalį, kuri sutinka mainyti, sudaroma mainų sutartis ir abiejų NT savininkai tiesiog apsikeičia nuosavybėmis. Tiesa, nekilnojamo turto keitimas barteriu neretai neapsieina be priemokų. Jeigu norite arba tikitės gauti priemoką, dažniausiai tokį lūkestį reikia pagrįsti.

Negalima sakyti, kad mainyti labai paprasta ar lengva. Didžiausia kliūtis, kuomet siekiama mainyti nekilnojamą turtą yra tai, jog beveik niekada niekas neieškos mainyti dviejų, tokių pačių ar labai panašių objektų. Taigi didžiausia kliūtis - rasti tokį NT savininką, kuris mano, jog jūsų turimas NT jam būtų naudingas ir jam(-ai) apsimokėtų keistis. Būtent dėl to, kad beveik nėra dviejų skirtingų identiškos vertės objektų, ypač, jeigu jie yra skirtingo tipo (pvz., namas ir butas ar sodyba ir sklypas).

Be to, išvengiama ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankui ar kitai kredito įstaigai. Galiausiai reikėtų paminėti, kad nekilnojamo turto keitimas kartais yra vienintelis pasirinkimas.

Nemokamai ir iš karto sužinokite apytikslę savo buto ar namo rinkos vertę bei žinokite, už kiek toks NT galėtų būti parduodamas. Tuo atveju, kai pardavimas atrodo patrauklesnis scenarijus, UNTU komanda galės suteikti profesionalią, nešališką ir labai praktiškai naudingą konsultaciją dėl jūsų būsto pardavimo. Jeigu svarstote apie būsto pardavimą ir norite būti tikri, kad jūsų nekilnojamojo turto vertė bus tinkamai nustatyta, registruokitės į nemokamą konsultaciją su mūsų specialistu, kuris padės ne tik rinkos kainą nustatyti, bet ir pasirūpins sklandžiu jūsų būsto pardavimo procesu.

tags: #nekilnojamo #turto #keitimas #kaip #iforminti