Nekilnojamojo turto įregistravimo procedūra per vieną dieną

Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir teisinį aiškumą. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs įstatymai ir teisės aktai, nustatantys terminus ir tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto registravimo terminus Lietuvoje, remiantis įstatyminiais aktais ir teismų praktika.

Nuosavybės Teisės Atsiradimo Momentas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK149 straipsnis), galiojusį tam tikru laikotarpiu, turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsirasdavo nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu.

Priėmus 2000 m. CK, teisinis reguliavimas pasikeitė: nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Taigi, naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams, tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. 2000 m. 3 dalyje nustatyta išimtis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms t.y. sutartims, kurioms pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m.

Nekilnojamojo Turto Registro Terminai

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, prašymai įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nagrinėjami per skirtingus terminus, priklausomai nuo prašymo tipo ir skubumo:

• Prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos.
• Asmens prašymu - skubos tvarka, per vieną darbo dieną.
• Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.

Taip pat, 2021 m. įstatymo pakeitimai numato, kad:

• Prašymas įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo dienos, o kai kartu prašoma įregistruoti ir nekilnojamąjį daiktą arba pakeisti jo kadastro duomenis, - ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dienos, kurią baigiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytas prašymų įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti jo kadastro duomenis nagrinėjimo terminas.

Nekilnojamo turto registravimas yra būtina procedūra visiems savininkams, norintiems įteisinti ir oficialiai įrodyti nuosavybės teises į pastatus, žemės sklypus ar kitus objektus. Registravimas suteikia teisinę apsaugą, leidžia laisvai disponuoti turtu - parduoti, dovanoti, įkeisti - ir užtikrina, kad objektas būtų matomas valstybiniuose registruose. Tačiau daugeliui savininkų vis dar išlieka neaišku, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek laiko trunka visa procedūra ir kokia yra reali jos kaina.

Kada būtina registruoti nekilnojamą turtą?

Nekilnojamo turto registravimas yra privaloma procedūra kiekvienam savininkui, kai atsiranda ar pasikeičia nuosavybės teisė. Registruoti būtina ne tik naujai pastatytus objektus, bet ir tuos, kurių teisinis statusas pasikeitė dėl sandorio, rekonstrukcijos ar kitų aplinkybių. Po paskutinio punkto svarbu paminėti, kad registravimo pareiga kyla ne tik dėl sandorių ar statybos, bet ir dėl bet kokių pokyčių, kurie turi įtakos turto teisinei būklei.

Kokie dokumentai reikalingi registravimui?

Nekilnojamo turto registravimui būtini dokumentai priklauso nuo objekto tipo, jo atsiradimo pagrindo ir atliktų pokyčių. Tačiau bendras principas išlieka tas pats - Registrų centrui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir faktinę objekto būklę. Po šių punktų svarbu pabrėžti, kad tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo situacijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų pažymų, pavyzdžiui, apie inžinerinius tinklus, paskirties keitimą ar žemės servitutų nustatymą.

Nekilnojamo turto registravimo procesas žingsnis po žingsnio

Nors registravimo procedūra gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų ji susideda iš kelių aiškių žingsnių. Svarbiausia tinkamai pasiruošti - surinkti reikalingus dokumentus, atlikti matavimus ir pasirūpinti teisiniu pagrindu.

1. Teisinio pagrindo paruošimas: Pirmasis žingsnis - įsitikinti, kad turite dokumentą, kuris patvirtina nuosavybės teisę. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ar kitas teisinis sandoris.
2. Kadastriniai matavimai: Jeigu objektas registruojamas pirmą kartą arba jam buvo atlikti iš esmės keičiantys darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, ploto keitimas), būtina atlikti kadastrinius matavimus.
3. Dokumentų pateikimas Registrų centrui: Kai visi dokumentai paruošti, savininkas gali pateikti paraišką registravimui per savitarną. Sistemoje pasirenkama konkreti procedūra: pirmasis registravimas, duomenų pakeitimas, statinio įregistravimas ar kiti veiksmai.
4. Registrų centro vertinimas: Pateikus dokumentus, Registrų centras juos patikrina ir įvertina, ar informacija yra aiški, tiksli ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
5. Nekilnojamo turto registravimas: Kai procedūra baigiama, savininkas gauna oficialų patvirtinimą, o objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą.

Nekilnojamo turto registravimo kaina

Nekilnojamo turto registravimo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: objekto tipo, pasirinkto registravimo termino, ar reikalingi kadastriniai matavimai ir ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Pirmiausia, kainą lemia registravimo paslauga, kurią teikia Registrų centras. Įprastas registravimas dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau gali užtrukti iki kelių savaičių. Skubos tvarka registravimas atliekamas gerokai greičiau - net per 1-3 darbo dienas, tačiau už tai taikomas didesnis tarifas.

Antra, reikšmingą dalį išlaidų sudaro kadastriniai matavimai, jei jie privalomi konkrečiu atveju. Matavimų kainos skiriasi pagal objekto plotą, sudėtingumą ir matininko paslaugų įkainius. Mažesniems objektams kaina gali būti keli šimtai eurų, o dideliems ar sudėtingiems statiniams - keliais kartais didesnė.

Trečia, svarbi ir dokumentų parengimo kaina. Jei turtas naujai pastatytas, gali prireikti projektavimo dokumentų, energinio naudingumo sertifikato, statybos užbaigimo procedūrų.

Galiausiai, būtina paminėti, kad Registrų centras nuolat skelbia aktualius įkainius, todėl savininkams verta juos pasitikrinti prieš pradedant procedūrą.

Kaip pagreitinti nekilnojamo turto registravimą?

Nekilnojamo turto registravimas gali užtrukti, ypač jei dokumentai pateikiami nepilni arba trūksta kadastrinių matavimų. Tačiau procesą galima reikšmingai pagreitinti, jei savininkas iš anksto pasiruošia ir imasi kelių svarbių veiksmų.

Pirmiausia, verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra pilni ir galiojantys. Tai reiškia, kad teisinis sandoris turi būti tinkamai patvirtintas (pvz., notaro), o statybos dokumentai - teisingai suforminti. Dažnai procesas užstringa dėl smulkių netikslumų: trūkstamų parašų, neteisingai nurodytų duomenų ar neatnaujintų kadastrinių bylų.

Antra, galima rinktis registravimą skubos tvarka. Tai ypač aktualu, jei turtą planuojama greitai parduoti, įkeisti ar kitaip naudoti finansiniuose sandoriuose. Skubos tvarka registravimas paprastai atliekamas per kelias dienas, tačiau kainuoja daugiau.

Trečia, procesą pagreitina iš anksto atlikti kadastriniai matavimai. Jei objektas naujai pastatytas, suformuotas ar rekonstruotas, matavimai yra būtini, todėl geriau juos suplanuoti anksčiau, o ne laukti, kol jų pareikalaus Registrų centras.

Galiausiai, verta naudotis Registrų centro savitarna, kuri leidžia pateikti dokumentus elektroniniu būdu, gauti atsakymus greičiau ir stebėti registravimo eigą realiu laiku.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

• Ar kiekvienas turtas turi būti registruotas Registrų centre? Taip. Visi naujai atsiradę, įsigyti ar pakeisti nekilnojamo turto objektai turi būti registruojami, kad nuosavybės teisės būtų įteisintos ir matomos valstybiniuose registruose.
• Ar reikia registruoti nebaigtą statybą? Taip, nebaigta statyba taip pat turi būti registruojama. Tai leidžia įteisinti statinio būklę, apsaugoti savininko teises ir ateityje atlikti statybos užbaigimo procedūras be papildomų kliūčių.
• Kiek laiko užtrunka nekilnojamo turto registravimas? Įprasta registracija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Skubos tvarka procedūra atliekama greičiau - dažnai per 1-3 darbo dienas.
• Kiek kainuoja NT registravimas? Kaina priklauso nuo objekto tipo, ar reikalingi kadastriniai matavimai, ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka. Paprastai registravimo paslaugos kaina prasideda nuo keliolikos eurų, tačiau su matavimais gali siekti kelis šimtus ar net daugiau.
• Ar galiu registruoti turtą internetu? Taip. Registravimą galima atlikti per Registrų centro savitarną, pateikiant visus reikalingus dokumentus elektroniniu būdu. Tai paprastai yra greitesnis ir patogesnis būdas.
• Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus? Jie privalomi, kai turtas registruojamas pirmą kartą, atlikta rekonstrukcija, ploto keitimas arba kiti esminiai objekto pakeitimai. Be jų registracija negali būti atlikta.
• Ar galiu parduoti turtą, jei jis neįregistruotas? Ne. Neįregistruotas turtas negali būti teisėtai parduodamas, dovanojamas ar įkeičiams. Pirmiausia turi būti atlikta registracija, o tik tuomet leidžiami sandoriai.
• Kiek laiko galioja atlikti kadastriniai matavimai? Kadastriniai matavimai galioja tol, kol objekte neįvyksta pokyčių. Jei statinys rekonstruotas ar pakeista jo struktūra, matavimus reikia atlikti iš naujo.

Būsto Pardavimo Procesas ir Reikalingi Dokumentai

Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.

Išankstinė Dokumentų Peržiūra

Rekomenduojama įvertinti, ar visi būtini dokumentai yra tvarkingi, vos paskelbus apie būsto pardavimą. Nors dalį reikalingų pažymų paruošti galima tik artėjant sandoriui notarų biure, tam tikri dokumentai gali būti sutvarkyti ir iš anksto.

Būsto Nuosavybės Dokumentai

Kiekvienam sandoriui įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai. Tai objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgyjimo būdą.

Nekilnojamojo Turto Registro Pažyma

Pardavimo metu bus reikalinga nekilnojamojo turto registro pažyma. Ją Registrų centre galima užsisakyti artėjant sandoriui, tačiau svarbu įsitikinti, jog joje nebūtų pardavimą apribojančių žymų. Kitaip tariant, būstas negali būti įkeistas ar apribotas skolomis. Jei vis tik Registrų centro pažymoje pažymėti tam tikri kliuviniai, jų sprendimo būdus reikėtų numatyti iš karto.

Inventorizacijos Byla

Būsto pardavimui būtina ir inventorizacijos byla. Tai schema, kuria patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas. Kadastrinių matavimų byla įgijama baigus būsto statybos darbus. Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.

Asmens Tapatybės Dokumentai

Pradėjus būsto pardavimo procesą svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiką. Galiojantys, pardavėjų tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė - yra privalomi kiekvieno notarinio sandorio metu.

Dokumentai Sandoriui Notarų Biure

Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas. Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos.

Pažymos apie Skolas

Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji.

Energinio Naudingumo Sertifikatas

Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastarąjį galima užsisakyti notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų sertifikavimo specialistų. Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.

Kiekvienas Sandoris - Unikalus

Nepaisant įprastų procedūrų, kiekvieno pardavimo atveju, galutinis reikalingų dokumentų sąrašas yra unikalus. Jei parduodamas būstas įgytas santuokoje, tuomet sandorio metu bus reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas, arba jo pasirašytas įgaliojimas. Jei parduodamame objekte yra registruoti nepilnamečiai, tuomet pardavimui reikės ir teismo leidimo. Esant bendrasavininkų - bus reikalingas jų raštiškas sutikimas parduoti. Dar sudėtingesnis yra areštuoto būsto pardavimas. Tokie atvejai įprastai sprendžiami individualiai. Kiekvieno pardavimo metu, dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru.

NT Paieška ir Preliminarioji Sutartis

NT paieška gali pasirūpinti pats pirkėjas, bet rekomenduotina tai pavesti šios srities specialistui - NT brokeriui, kuris atsižvelgdamas į pirkėjo poreikius suras ir pasiūlys geriausią variantą už priimtiniausią kainą. Suradus patinkantį NT ir apsisprendus dėl jo pirkimo rekomenduojamas NT vertinimas, kuris turėtų būti atliekamas prieš pasirašant preliminariąją sutartį. Kiekvienas bankas turi jiems priimtinų vertintojų sąrašą, kurie NT vertinimo ataskaitą paprastai pateikia per 1-5 dienas.

Preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos. Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis pasirašoma pas notarą, kuomet nekilnojamojo turto pardavėjas turi visas reikalingas pažymas, leidimus ir kt. dokumentus sandoriui sudaryti, o pirkėjui yra išduotas banko garantinis raštas dėl paskolos suteikimo arba jau yra pasirašyta kredito sutartis.

Mokesčiai Už Nuosavybės Teisių Įregistravimą

Pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo pas notarą kaina 0,45-0,5 proc. nuo sandorio sumos (pirkimo-padavimo kainos sutartyje), papildomai už sutarties projektą, duomenų sandoriui užsakymą ir patikras registruose. Registruojant nuosavybės teisę į įsigytą NT pasirenkate terminą, per kurį pageidaujate, kad turtas būtų įregistruotas (galimi terminai - 1, 3, 5 arba 10 darbo dienų).

Įregistravus nuosavybės teisę į įsigytą turtą, Jums bus išduotas nuosavybės teisę patvirtinantis registro išrašas. Mokesčio už nuosavybės teisių įregistravimą ir pažymėjimo išdavimą dydis priklausys nuo registruojamo turto rūšies, vidutinės NT rinkos vertės ir Jūsų pasirinkto termino.

Papildomi Atvejai

Gauti teismo leidimą įkeisti perkamą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai ir būstas yra laikomas šeimos turtu. Jeigu Jūsų šeima su nepilnamečiais vaikais gyvena ne bankui įkeičiamame būste, o kitame.

Nekilnojamojo turto pardavėjui gavus pinigus iš banko, jis turi nuvykti į notarų biurą ir patvirtinti apie tinkamą pirkėjo atsiskaitymą pagal sutartį. Pardavėjas turi kreiptis į notarą, kuris patvirtino pirkimo - pardavimo sutartį. Notaras patvirtins visišką Jūsų įsipareigojimų įvykdymą pardavėjui ir išduos liudijimą. Šį liudijimą turite pateikti VĮ Registrų centrui, o liudijimo kopiją banko vadybininkui.

Mokesčiai Už Nuosavybės Teisių Įregistravimą

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius mokesčius, susijusius su nuosavybės teisių įregistravimu:

Galimos pasekmės neįregistravus turto

• Įsigijęs, tačiau neįregistravęs turto asmuo negali jo parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip juo disponuoti.
• Anot Romualdo Kasperavičiaus, tai tampa ypač aktualu tvarkant paveldėjimo dokumentus turto savininkui mirus - nesant registracijos paveldėtojams savo teisę į turtą tenka įrodinėti teismuose.
• "Pirkimo ar dovanojimo sutartis negali būti panaudota kaip turto įgijimą ar perleidimą įrodantis dokumentas - tik registro duomenų bankuose esanti informacija įrodo, kad asmuo turi teisę disponuoti turtu", - aiškino Kasperavičius.

Statistika

NTR duomenimis, iki 2002 metų spalio 1 dienos savo turto neįregistravo per 19 tūkstančių žemės sklypų savininkų, turinčių apie 60 tūkstančių žemės sklypų ir 3-4 procentai visų asmenų, įsigijusių statinius, butus ar kitą nekilnojamąjį turtą. Anot Kasperavičiaus, per dešimt dienų nuosavybės neužregistruoja 1,5-2 procentų įsigijusių nekilnojamąjį turtą asmenų. Iš neatvykusių registruoti žemės nuosavybės apie 80 procentų yra tie, kuriems atkurta teisė į žemę.

Šiuo metu Registre įregistruota 1,2 milijono žemės sklypų ir 3,7 milijono nekilnojamojo turto objektų.

tags: #nekilnojamo #turto #iregistravimas #per #viena #diena