Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas Lėktuvams: Kainos, Mokesčiai ir Tendencijos

Lėktuvų bilietų kainų ypatumus keleiviams suprasti nėra lengva. Dažnai skirtingi pardavėjai tuo pačiu išvykimo ir grįžimo laiku tame pačiame lėktuve nustato skirtingą bilieto kainą. Skiriasi ir skirtingų oro bendrovių skrydžių bilieto kaina tuo pačiu maršrutu.

Aštri konkurencija oro bendroves skatina nenustatyti fiksuotų bilieto kainų. Oro bendrovės, parduodamos bilietą, dar tikisi gauti kitų pajamų iš keleivio per kitas paslaugas, todėl kartais bilieto kaina yra žemesnė nei skrydžio vykdymo kaštai. Bilietų pardavėjai parduoda bilietus už tokią kainą, už kokią sugeba parduoti: svarbi paklausa, konkurentai ir t. t. Keleivis nemato ir nežino, kiek daug įvairių struktūrų dirba tam, kad pakiltų jo lėktuvas ir jis pasiektų tikslą.

Pagrindinės Lėktuvo Bilieto Kainos Sudedamosios Dalys

Viena iš pagrindinių sudedamųjų lėktuvo bilieto kainos dalių - bilieto tarifas. Skrydžio vykdymo kaštai tiesiogiai priklauso nuo skrydžio nuotolio, lėktuvo tipo ir kuro kainos, kuri susijusi su naftos kaina.

Apytiksliai, aviacinis kuras gali sudaryti ir 50 proc. skrydžio kaštų. Kita svarbi kaštų dalis, kuri gali sudaryti apie 20 proc., - orlaivio nuoma, lizingas ar įsigijimo kaštai ir techninė priežiūra. Svarbus yra orlaivio tipas, jo eksploatavimo amžius ir kita.

Oro bendrovėje dirba nemažai darbuotojų, tad jiems išlaikyti keleiviai sumoka apie 8-10 proc. bilieto kainos. Oro uosto mokesčiai sudaro iki 5 proc. skrydžio kaštų - kuo ilgesnis skrydžio nuotolis, tuo oro uosto mokesčių įtaka mažėja. Antžeminio aptarnavimo paslaugos (keleivių registravimo, bagažo registravimo ir pakrovimo, keleivių laipinimo, lėktuvo valymo, elektros tiekimo, trapo nuomos ir kitos paslaugos) gali sudaryti apie 6-8 proc. kaštų.

Navigacijos mokesčiai, mokami tų šalių, kurių erdvę orlaivis kerta, oro transporto organizavimo tarnyboms gali sudaryti 10-14 proc., civilinės atsakomybės draudimas - iki 1 proc. skrydžio kaštų. Smulkiąsias išlaidas sudaro nemokami laikraščiai, vanduo ir pagalvėlės, maistas verslo klasės keleiviams, skrydžio dokumentacija, pamesto bagažo paieškos ir jo transportavimo į keleivio namus išlaidos ir t. t. Bilieto kainos dalis priklauso ir pardavėjui - kelionių agentūrai ar kitam tarpininkui.

Net ir išvardytos sudedamosios bilieto kainos dalys nėra vieninteliai kriterijai, nuo kurių priklauso, kiek teks mokėti už skrydį. Nemažai lemia dar vienas veiksnys - kelionės klasė.

Skrydžių Saugos Mokestis

Daugelyje šalių į bilieto kainą įskaičiuojamas skrydžio saugos mokestis (arba keleivio mokestis), kurį ketina įvesti ir Lietuva. Šiuo metu Lietuvoje skrydžių saugos mokesčio nėra, o skrydžių saugos ir saugumo organizavimo ir priežiūros išlaidos skiriamos iš valstybės biudžeto, t. y. jį moka visi mokesčių mokėtojai.

Pinigai keliauja į biudžetinę įstaigą Civilinės aviacijos administracija (CAA). Galutinis saugių aviacijos paslaugų naudos gavėjas yra keleivis. Siekiama, kad būtų įteisinta nuostata - keleivis, galutinis vartotojas, besinaudojantis oro transporto paslaugomis, moka aviacijos įmoką. Aviacijos įmokos dydis būtų įskaičiuotas į bilieto kainą ir neturėtų neigiamo poveikio keleivių srautams.

Geriausias aviacijos įmokos dydis Lietuvoje turėtų būti 2 eurai. Lėšos, surinktos į CAA valdomą fondą, būtų skirtos konkretiems CAA tikslams bei uždaviniams spręsti ir tik su valstybine aviacijos priežiūra susijusiai CAA veiklai finansuoti. Analogiškas keleivio mokestis taikomas daugelyje šalių.

Pirmoji Europoje tokį mokestį įvedė Jungtinė Karalystė 1994 metais, Prancūzija šį mokestį įvedė 1999 metais. Latvijoje 7 eurų įmokos dydis surenkamas iš išskrendančių keleivių, perkančių bilietą. Vokietijoje keleivio mokestis siekia iki 43 eurų išvykstančiam keleiviui, atsižvelgiant į skrydžio atstumą, Prancūzijoje - nuo 4,31 iki 7,75 euro. Austrijoje keleiviai, vykstantys nedideliu atstumu, moka 7 eurus, o vykstantys tolimaisiais, į kitus žemynus - iki 35 eurų. Panašus mokestis nustatytas ir kai kuriose kitose ES valstybėse - Švedijoje, Danijoje, Austrijoje, Latvijoje, Suomijoje, Italijoje, Kroatijoje.

Elektroniniai Bilietai ir Istorinės Kainos

Tarptautinės oro bendrovių ir transporto asociacijos politika buvo tokia, kad nuo 2004 iki 2008 metų visos šios asociacijos oro bendrovės (apie 250) turėjo pereiti prie elektroninio bilieto pardavimo sistemos. Taip buvo mažinamos vežėjų patiriamos sąnaudos, pereinama prie paties keleivio registravimosi į skrydžius sistemos.

Pirmoji e. bilieto platinimo sistemą pradėjo „United Airlines“ dar 1994 metais. Prieškarinėje Lietuvoje 1938 m. pirmųjų nacionalinių avialinijų šešiaviečiais „Percival Q 6“ lėktuvais skrydžių iš Kauno į Palangą bilietai kainavo 38 litus į vieną pusę. Tais laikais tokia suma buvo gana didelė, skrydį galėjo sau leisti tik turtingi verslininkai ir aukštas pareigas einantys valdininkai.

Neoficialus reguliaraus skrydžio bilieto kainos rekordas turbūt priklauso seniausiai oro bendrovei KLM. 1924 m. KLM pradėjo bandomuosius skrydžius iš Amsterdamo į Batavą (dabar Indonezijos sostinė Džakarta). Reguliarūs skrydžiai šiuo maršrutu pradėti organizuoti 1929 metais. Šis reisas daugelį metų buvo ilgiausiu pasaulio oro bendrovių tvarkaraščiuose. Keleiviams ir pilotams nuo Amsterdamo iki Batavos reikėjo įveikti 11 000 kilometrų. Kelionė lėktuvu „Fokker F.VII“, galinčiu skraidinti 5-6 žmones, trukdavo dešimt dienų ir keleiviams tekdavo iškęsti 24 nusileidimus, nes tada tiesiog nebuvo orlaivių, galinčių be nusileidimo įveikti tokį atstumą. Dar įdomesnė bilieto kaina. Perskaičiavus mūsų dienų valiutų bilietas kainavo 20 000 eurų.

Apmokestinimo Tendencijos ir Perspektyvos

Visiškai aišku, kad bet koks naujas mokestis šioms ar kitoms viešoms įstaigoms guls ant vartotojų pečių. Valdžiai teks priimti saliamoniškus sprendimus ką apmokestinti, o kam taikyti nuolaidas ar iš viso atleisti nuo mokesčių.

Susisiekimo ministerija siūlo įtvirtinti, kad išimtys būtų taikomos privažiavimo keliams į Klaipėdos jūrų uostą, Lietuvos oro uostus. Atskirą kategoriją neapmokestinamų objektų sudarytų Klaipėdos uosto hidrografiniai, navigaciniai įrenginiai. Tai būtų laivų eismo reguliavimo ženklai, radiolokacinės įrangos bokštai.

Didesnę įtaką turėtų prašymas neapmokestinti Klaipėdos jūrų uosto vandens statinių, kaip krantinės, molai, bangolaužiai, kranto saugos statiniai. Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Bendra tendencija tokia, kad uostininkai nuolat sugeba įtikinti Susisiekimo ministerijos valdininkus, jog jiems būtina taikyti mokesčių nuolaidas tam, kad būtų skatinamas Lietuvos jūrų uosto verslo konkurencingumas palyginus su kaimyninių šalių uostais.

Siūloma neapmokestinti visų bendro naudojimo kelių, kaip geležinkeliai ir automobilių keliai. Tuo pat metu būtų apmokestinami visi rajoninės reikšmės keliai, miestelių gatvės, kurios priklauso savivaldai.

Valdžios vizijoje žmonės, atrodo, turi tapti klajojančiais nuomininkais? Na, o jei tiksliau - kol jaunas ir sveikas žmogus, turėtų pasirinkimą: mokėti nuomos mokestį nuomininkui, ar nekilnojamojo turto mokestį valstybei. Kol esi jaunas - nuomokis, kai pasensi - žinant į lietuvių pensijas, pagal kurias Lietuva rikiuojasi šąrašo gale, susimokėti nuomą bus sudėtinga.

Dauguma žmonių nenori būti nuomininkais. Jie nori gyventi saugiai. Supranta, kad lietuviškos pensijos neužteks nuomai, sąskaitoms ir vaistams. Todėl ir stengiasi įsigyti būstą dar tada, kol gali.

Šalių pavyzdžiai, taikantys keleivio mokestį:

tags: #nekilnojamas #turtas #lektuvas