Euro įvedimas Lietuvoje turėjo įtakos įvairioms ekonomikos sritims, įskaitant ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. Aptarsime, kokį poveikį euro įvedimas turėjo NT rinkai, nagrinėjant tiek teigiamas, tiek neigiamas puses.
Euro įvedimo nauda ir sąnaudos
Centrinio banko vadovas teigė, kad įsivedama eurą Lietuva įstojo į aukščiausią finansinę lygą - euro zoną. Nors euro įvedimas buvo susijęs su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas. Išaugę Lietuvos kredito reitingai ir sumažėjusi rizika leido Lietuvai skolintis pigiau, o vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per 5 metus sutaupė 334 mln. eurų.
Lietuvos bankas apskaičiavo, kad dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3-0,4 proc. punkto. Dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų, t. y. po beveik 50 eurų šeimai. Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. eurų. Gyventojai ir verslas dėl to per 5 metus iš viso sutaupė 300 mln. eurų.
Be to, euro įvedimas turėjo teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4-0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas. Net konservatyviai vertinant, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200-350 mln. eurų.
Infliacija ir kainų kilimas
V. Vasiliauskas pripažino, kad euro įvedimas turėjo ir antrąją medalio pusę, susijusią su tam tikromis sąnaudomis bei kainų kilimu. „Eurostat“ vertinimu, litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis. Infliacija 2015 metų pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.
Jis teigė, kad nors vyrauja nuomonė, jog „viskas brangsta“, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. „Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per 5 metus padidėjo 50 proc., - nuo 550 iki 830 eurų, o vidutinė pensija - 40 proc., t. y. atitinkamai penkis ir keturis kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos“, - rašoma pranešime.
Psichologinis poveikis NT rinkai
Psichologinis nusiteikimas, kad įvedus eurą viskas brangsta, gali suaktyvinti NT rinką - kai kurie gyventojai bandys savo santaupas ir šešėlyje uždirbtus pinigus investuoti į NT, mano kai kurie specialistai. Jeigu kažkas kalba, kad prieš euro įvedimą žmonės iš čiužinių ištrauks pinigus ir dėl to kainos didės, šis kalbėjimas veikia žmones, kurie net nesiruošia į tai gilintis.
Pirmiausiai yra psichologinis aspektas - galima daryti prielaidą, jog dalis gyventojų nuspręs investuoti į NT vien dėl to, jog tikės, kad euro įvedimas padidins NT kainas, apsaugos jų santaupas nuo nuvertėjimo ir pan. Išaugusi paklausa turėtų prisidėti prie didesnio rinkos aktyvumo. Taip pat esant didesnei paklausai realu sulaukti kainų augimo.
Dar vienas dalykas - šešėlinių pinigų įtaka. NT rinka taip pat gali būti pastimuliuota pinigais iš šešėlio. Pagrindinė šešėlinių pinigų injekcijos į NT priežastis - apsauga nuo nuvertėjimo ar pinigų praradimo keičiantis valiutai“, - dėstė A.
Žmonės akivaizdžiai mato, kad pasiūla yra sumažėjusi. Negalima sakyti, kad galima fiksuoti kainų kilimą, bet pasiūla yra mažesnė.
2025 metų NT rinkos PROGNOZĖS. Kainos, palūkanos, nuoma, pardavimas ir pirkimas | NT Be Grimo 019
Ekspertų nuomonės ir prognozės
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas profesorius habil. dr. teigė: „Tai yra labai sudėtingas klausimas. Kaip dažniausiai moterys turi 200 poreikių, tai ir NT kainas veikia 200 kriterijų, todėl vienareikšmiškai į šį klausimą niekaip nebūtų galima atsakyti. Tačiau aišku viena - įstojus į euro zoną sumažėja palūkanų normos, o jeigu jos sumažėja, paskaičiuokite, kiek žmonės sutaupo per 20 m. Tai yra didžiuliai pinigai, juk per 20 metų palūkanomis sumokami du ar trys namai“.
Iš profesoriaus turimų duomenų matyti, kad prie euro zonos prisijungusiose šalyse NT vidutiniškai pabrango keliais procentais. Tačiau, iš viso pasaulio duomenų matyti, kad tam tikrais periodais NT kainos kyla arba krenta visame pasaulyje visiškai nepriklausomai nuo to, ar šalys įstoja į euro zoną, ar ne. Pavyzdžiui, nors Austrija 2002 įsivedė eurą, tačiau nei prieš, nei po to kurį laiką būsto burbulo nebuvo.
NT kainos jau šiek tiek pakilo, kaip ir buvo tikėtasi, prieš įsivedant eurą. Esminiu faktoriumi buvo ne tiek pats euro įvedimas, kiek stabilesnė ir gerėjanti šalies ekonominė padėtis. Tačiau kitais metais tokio augimo nebesitikima dėl per mažos paklausos: kai stabilizavosi NT rinka ir kainos nustojo kristi bei šiek tiek ėmė didėti, sparčiai išaugo naujo NT pasiūla, dėl to nevertėtų tikėtis, kad kainos kils. Artimiausiais metais turėsime kiek daugiau pasiūlos nei paklausos.
Panašios nuomonės laikosi DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Ji primena, kad gyvenamojo NT sandorių kiekis, augęs 44 proc. Būsto rinkos sujudimas netruko išsikvėpti, nes jį daugiau sąlygojo vadinamieji vienkartiniai, su euro įvedimu susiję nuogąstavimai, o ne fundamentalūs veiksniai. Be to, gyventojų norus įsigyti būstą temdė ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl agresyvių Rusijos veiksmų ir galimo geopolitinio konflikto atoveiksmio Lietuvai. Būsto rinkos perspektyvoms nepalankus ir šiuo metu susidaręs gyvenamojo nekilnojamo turto pasiūlos perteklius, tai ypač akivaizdu Vilniuje. Todėl natūralu, kad susiklosčius vangesnės paklausos ir perteklinės pasiūlos kombinacijai, kainoms kilti erdvės nelieka.
Lietuvos ekonomikos būklė, žinoma, atsiliepia NT rinkai: kai kitų prekių kainos kyla labai mažai arba netgi krenta, tikimybė NT kainoms kilti sumažėja, tai siečiau su defliacinėmis nuotaikomis. Tačiau NT rinka yra pakankamai inertiška, be to, egzistuoja supratimas, kad ES išgyvenamas sunkmetis turi išsispręsti. Anot jo, vertinant Europos centrinio banko veiksmus ir euro silpnėjimą, spaudimas kainų augimui turėtų išgauti 2015 m. Jeigu iki to laiko nieko labai blogo nenutiks su Rusija, NT kainų augimas turėtų grįžti į sveiką tempą ir siekti 3-5 proc.
| Rodiklis | Poveikis dėl euro įvedimo |
|---|---|
| Paskolų palūkanos | Sumažėjo vidutiniškai 0,3-0,4 proc. punkto |
| Šalies BVP | Kasmet auga 0,4-0,6 proc. punkto sparčiau |
| Infliacija | Padidėjo 0,11 proc. punkto 2015 m. pradžioje |
| Vidutinis darbo užmokestis | Padidėjo 50 proc. per 5 metus |
tags: #nekilnojamas #turtas #ivedus #eura