Egipto piramidės - vienas žymiausių žmonijos architektūros ir civilizacijos pasiekimų. Jos simbolizuoja senovės Egipto religiją, valdžios struktūrą ir technologinę pažangą. Piramidės yra vieni iš seniausių ir didžiausių statinių pasaulyje, kurie iki šiol kelia nuostabą dėl savo tikslaus plano, masyvumo ir pastatymo sudėtingumo.

Gizos piramidės - vienas iš septynių pasaulio stebuklų.
Cheopso piramidė: Didingiausias pasaulyje kapas
Didžiausia Egipto piramidžių - Cheopso piramidė - buvo pastatyta apie 2550 m. pr. m. e. Keletą tūkstančių metų tai buvo pats aukščiausias žmogaus rankomis pastatytas statinys. Manoma, kad jos svoris - 6,3 mln. tonų. Cheopso piramidė pastatyta iš 203 eilių akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria po 2,5 tonos. Dabar Cheopso piramidės aukštis 138 m. (iš pradžių buvo 146,6 m).
Pirmiausia piramidė buvo papuošta baltų šlifuotų kalkakmenių apdaila, tačiau XIII a. įvykęs žemės drebėjimas apdailą išklibino, po to ją nuplėšė arabai ir panaudojo savo šventyklų bei Kairo miesto statybai. Įėjimas į Cheopso piramidę buvo iš šiaurės pusės, 13 akmenų eilės (17 m virš žemės) aukštyje. Dabar šis įėjimas uždarytas, į piramidę galima patekti pro angą, IX a. paliktą piramidžių plėšikų.
Piramidės viduje skirtingame aukštyje yra trys laidojimo kameros. Siauru koridoriumi, kylančiu aukštyn, galima patekti iš pradžių į kamerą, vadinamą Karalienės kambariu, o po to ir į kamerą, kur yra paties Cheopso sarkofagas.
Patalpa, esanti netoli piramidės viršaus, vadinama Karališkuoju kambariu. Jis yra 10,45 m ilgio, 5,20 m pločio ir 5,80 m aukščio. Sienos iš rausvo granito. Kambarys yra puikiai išsilaikęs, per 4 500 metų praėjusių nuo piramidės pastatymo lubose atsirado tik vienas nedidelis įskilimas. Kambaryje stovi paprastų formų raudono granito sarkofagas. Atrodytų, jis nėra visiškai baigtas.
Sarkofagas neturi dangčio, o mumijos jame nėra. Nežinia, ar ji dingusi, ar faraono kūno niekada viduje nebuvo. Nėra jokios informacijos, ar Cheopsas tikrai buvo palaidotas čia, ar jo kūnas amžinam poilsiui paguldytas kur nors kitur. Piramidės tyrinėtojus stebina ir tas faktas, kad pačioje piramidėje niekur nėra užrašyto Cheopso (Chufu) vardo.
Beje, granitinis sarkofagas yra per didelis, kad jį būtų galima įnešti siaurais piramidės koridoriais, todėl manoma, kad jis buvo padėtas piramidės viduje statybų metu.
Faraono motina Heteferesė
1925 m. piramidės rytinėje dalyje buvo atrasta iki tol niekieno nepastebėta kamera. Nustatyta, kad ji buvo skirta Cheopso motinai Heteferesei. Patalpoje rasta masyvių, auksu apkaustytų krėslų, lova, kėdžių, daugybė papuošalų, brangakmenių. Sujaudinti archeologai susirinko prie sarkofago tikėdamiesi jį atidarius pamatyti faraono motinos mumiją. Deja, sarkofagas buvo tuščias. Kodėl? Beliko tik spėlioti.
Gal kapas jau buvo apiplėštas, o baldai liko, nes buvo per masyvūs išnešti siaurais koridoriais? Amerikiečių archeologas Džordžas Reisneris, dalyvavęs atidengiant sarkofagą, spėjo, kad Cheopso motina iš pradžių buvo palaidota visai kitur, šalia savo vyro, tačiau jų kapai buvo apiplėšti, ir jau tuomet dingo Heteferesės kūnas. Tačiau Cheopso piramidės statytojai neišdrįso šios žinios pranešti faraonui ir į naująją piramidę pernešė uždarytą, tačiau tuščią Heteferesės sarkofagą. O gal mumija buvo pernešta į kitą vietą pačiam faraonui nurodžius po jo mirties perlaidoti motiną arčiau?
Chufu laivai
1955 m. valant piramidės teritoriją pastebėta sandariai uždaryta trikampio formos požeminė kamera. Jos viršus buvo uždengtas 40 sunkių akmeninių plytų. Atkėlus kelias plytas, kameros viduje rastas didelis medinis irklinis laivas, išardytas į 1 224 detales, tačiau visos lentos sudėtos taip, kad kuo labiau palengvintų surinkimą. 43,3 m ilgio ir 5,9 m pločio laivas pagamintas iš libaninių kedrų ir egiptietiškų akacijų. Pagal savo konstrukciją atrodė pritaikytas plaukioti upe. Jame yra dvi kajutės ir 10 porų irklų.
Laivo surinkimas užtruko daugiau kaip dešimt metų. Nebuvo naudojamos jokios vinys nei metalinės detalės. Surinktas laivas nuo 1971 m. eksponuojamas netoli jo radimo vietos. Valties detalės išduoda, kad ji buvo naudota. Galbūt faraonas Chufu ja keliavo lankydamas ant Nilo kranto esančias šventyklas. O gal šiuo laivu į piramidę buvo atgabentas jo kūnas po mirties.
Manoma, kad laivas išardytas ir patalpintas į saugyklą šalia piramidės tam, kad faraonas galėtų juo naudotis savo pomirtiniame gyvenime, plaukiodamas dangaus skliautu kartu su saulės dievu Ra. 1957-aisiais sužinota, kad egzistuoja ir antrasis laivas. Patalpa, kurioje jis saugomas, buvo rasta tik 1987 m. pasitelkus radiolokaciją. Šis laivas šiek tiek mažesnis ir blogiau išsilaikęs. Jis pradėtas restauruoti 2011 m., o jį pradėti eksponuoti tikimasi 2013 m.
Visa Egipto Istorija | Senovės Civilizacijos Dokumentika
Pirmasis piramidžių tyrinėtojas Herodotas
Pirmuoju europiečiu, kurio piramidės aprašymai išliko iki mūsų dienų, buvo „istorijos tėvas“ graikas Herodotas, apsilankęs Egipte apie 450 m. pr. m. e. Ilgą laiką Herodoto pasakojimas apie piramidę buvo pagrindinis informacijos apie ją šaltinis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad aprašyme yra nemažai netikslumų ir klaidų.
Pavyzdžiui, Cheopsas pavadintas Ramzio III įpėdiniu. Iš tiesų Cheopsas sostą paveldėjo iš savo tėvo Snefero. Klaidingai nurodytas ir piramidės aukštis, kuris pasak Herodoto, buvo 236,8 m. Aprašydamas piramidės statybos procesą, graikų istorikas pateikė nepatvirtintų žinių, kad 10 metų buvo statomas kelias per slėnį nuo šventyklos iki piramidės, 20 metų statoma pati piramidė. Pasak Herodoto, piramidę statė vergai, tačiau dabar jau rasta įrodymų, kad piramidės statytojai buvo kvalifikuoti darbininkai, kuriems buvo mokamas atlyginimas.
Ką dar slepia piramidė?
Piramidės paslaptys ne tik neįmintos, kai kurios paprasčiausiai dar nėra surastos. Pastarųjų metų tyrimai leidžia spėti, kad piramidėje yra daugiau nei 4 500 metų nepastebėtų slaptų patalpų. Nuo 1992 m., piramidės tyrinėjimams naudojant robotus su įmontuotomis kameromis, atrastos anksčiau nepastebėtos durys ir neištyrinėti nežinia kur vedantys koridoriai.
2011 m. Didžiojoje Britanijoje pagamintas robotas, tirdamas Cheopso piramidėje už vidinių kambarių esančias 20 x 20 cm angas, kaip spėjama, skirtas arba ventiliacijai, priėjo kalkakmenio dureles su varinėmis rankenėlėmis. Pirmą kartą šias dureles 1993 m. aptiko angas tyręs vokiečių inžinieriaus Rudolfo Gantenbrinko robotas. Pragręžus dureles, už jų esančioje erdvėje britų robotas lanksčia vaizdo kamera nufilmavo raudonais dažais parašytus ženklus. Jei tai hieroglifai, jų prasmė kol kas nėra iššifruota.
Prancūzų architektas Žanas Pjeras Hudenas, naudodamas kompiuterinį modeliavimą, padarė išvadą, kad Cheopso piramidėje yra keli kol kas neatrasti kambariai. Jis spėja, kad dviejose slaptose patalpose galėtų būti baldų, kuriais pomirtiniame gyvenime būtų galėjęs naudotis faraonas. Mokslininkai tikisi rasti statulėlių ar rankraščių, kurie suteiktų daugiau žinių apie Cheopsą bei galėtų paaiškinti, kaip piramidė buvo pastatyta.
Hipotezės ir faktai apie Cheopso piramidę
- Iki šiol neaišku, kaip beveik prieš 4 500 metų, neturint jokios technikos, didžiuliai akmens blokai buvo užkelti vienas ant kito.
- Pagal vieną hipotezę, akmens luitai buvo keliami plačia rampa, spirale ėjusia aplink visą piramidę, tačiau inžinieriams ši hipotezė kelia daug abejonių.
- Pasak kitos hipotezės, piramidė galėjo būti statoma iš vidaus į išorę.
- Neaišku, ir kokios sutvirtinimo medžiagos buvo naudojamos sujungti akmens luitams. Ne kartą buvo paimti mėginiai ir atlikti cheminiai tyrimai, tačiau atsakymas kol kas nerastas.
- Nėra žinių, kad senovės Egipte būtų žinoma skaičiaus pi reikšmė, tačiau, architektų nuomone, šis skaičius buvo praktiškai panaudotas statant Cheopso piramidę, kurios skersmuo, padalytas iš dvigubo jos aukščio, duoda tikslią skaičiaus pi reikšmę.
- Kai kurie Egipto tyrinėtojai teigia, kad panaudojus egiptietišką colį kaip matavimo vienetą ir išmatavus juo vidines piramidės patalpas, galima perskaityti svarbiausių praeities ir ateities įvykių datas.
- Cheopso piramidės įstrižainė visiškai tiksliai nukreipta į Šiaurės ašigalį. Ši kryptis tikslesnė nei Paryžiaus observatorijos.
- Piramidės aukštį padauginus iš milijardo, gautume skaičių, lygų atstumui nuo Žemės iki Saulės, kurį Europos mokslininkai sužinojo tik XVIII a. pabaigoje.
- Cheopso piramidės viduje oro temperatūra visada pastovi - 20 °C.
Gizos piramidžių kompleksas ir Sfinksas
Cheopso piramidė su šiek tiek mažesnėmis Chefreno ir Menkaurės piramidėmis sudaro Gizos piramidžių kompleksą, kurio įstabiausia dalis - Sfinksas. 20 m aukščio ir 57 m ilgio akmeninė figūra turi liūto kūną ir faraono galvą. Sfinksas pastatytas Cheopso sūnaus Chefreno įsakymu.

Didysis Gizos sfinksas.
Egipto piramidės: trumpos istorijos
Pirmieji piramidžių statiniai Egipte atsirado apie 2700 m. pr. Kr. Senovės Egipto valstybė buvo suvienyta po vieno valdovo, o faraonai buvo laikomi dieviškais valdovais. Džoserio piramidė (apie 2630-2611 m. pr. Kr.) - pirmoji stambesnė piramidė, žinoma kaip laiptinė piramidė.
Piraminės statybos technologija iki šiol kelia diskusijas. Archeologai teigia, kad statybininkai naudojo rampas, medinius slenksčius ir įvairius keltuvus. Piramidės atspindėjo faraono galią ir prestižą. Piramidės tapo neatskiriama Egipto tapatybės dalimi ir pasaulio kultūros paveldu. Jos pritraukia archeologus, turistus ir mokslininkus iš viso pasaulio. Šiandien piramidės - ne tik istorijos ir meno objektai, bet ir turistų traukos centrai.
| Piramidės pavadinimas | Statybos data | Trumpa istorija |
|---|---|---|
| Cheopso piramidė | apie 2580-2560 m. pr. Kr. | Didžiausia iš Gizos piramidžių, skirta faraonui Chufu. |
| Chefreno piramidė | apie 2550 m. pr. Kr. | Faraono Khafre piramidė, vidurinė pagal dydį iš trijų Gizos piramidžių. |
| Menkaurės piramidė | apie 2510 m. pr. Kr. | Mažiausia iš trijų didžiųjų Gizos piramidžių, skirta faraonui Menkaure. |
| Džoserio piramidė | apie 2630-2611 m. pr. Kr. | Pirmoji didesnė akmeninė piramidė. Statyta faraonui Džoseriui. |
| Lygioji piramidė | apie 2600 m. pr. Kr. | Faraono Sneferu statyta piramidė, pirmoji Egipte sėkminga „lygių šonų“ piramidė. |
| Lenktoji piramidė | apie 2600 m. pr. Kr. | Ankstyvoji piramidė su neįprastai pasvirusiomis šoninėmis kraštinėmis. |
| Teti piramidė | apie 2345-2333 m. pr. Kr. | Skirta faraonui Teti, šeštajam dinastijos valdovui. |
| Unas piramidė | apie 2375-2345 m. pr. Kr. | Paskutinė penktosios dinastijos piramidė. |
Nekilnojamas turtas Gizoje
Gizos regionas, garsėjantis savo piramidėmis, taip pat siūlo įvairių nekilnojamojo turto galimybių. Pavyzdžiui, King Faisal gatvėje Gizoje galima rasti naują trečio aukšto butą ramioje vietoje.
Butas susideda iš vaikų kambario su vieta biurui, stalu, spinta, dviem didelėmis lovomis ir kitais daiktais, erdvus miegamasis, kuris gali būti padalintas į du kambarius, virtuvė, vonios kambarys ir balkonas. Su tinkamu srityje , holas ir valgomasis, kuriuos galima atskirti didele erdve. Bute yra gamtinės dujos, vanduo, elektra ir valymo paslaugos. Labai nominalūs mokesčiai per mėnesį už šias paslaugas.
Visos kitos paslaugos yra prieinami šioje srityje (prekybos centrai - prekybos centrų - Restoranai ... ir tt), šalia trys piramidės srityje - ir transporto priemonės yra prieinamos aplankyti turistų lankomas vietas, paminklų, muziejų ir sodai, arba apsipirkti apskritai.
tags: #nekilnojamas #turtas #gizuose