Šiame straipsnyje panagrinėsime Gizu sodybos po Uosių istoriją, apžvelgsime atsiliepimus apie ją ir panagrinėsime partizanų likimus, kurie susiję su šia vietove. Straipsnyje atskleidžiama to meto realybė, žmonių išgyvenimai ir pasipriešinimas okupantams.
Lietuvos vieta Europoje
Gyvenimas Okupuotoje Lietuvoje
Atėjus laikui tautos kančių, vilčių ir pastangų panoramos, tapo aišku, kad tai - tragedijos dokumentas. Žmonės turėjo pasirinkti: likti tėvynėje ir laikytis okupanto diktuojamo legalaus gyvenimo sąlygose ar stoti į kovą. Tai buvo idealus savo mažos tėvynės plote, kur gyvybė susipynė su mirtimi, su Žeme ir Dangumi. Daugelis jautėsi palikti vieni, vienų vieni kovoje su globaliniu priešu.
Šalį apėmė nusavinimai, o taip pat prieš juos kilo ginkluoti pasipriešinimo žygiai. Nutrūko ryšiai su rezistencijos centrais. Tiesa, buvo galima sutikti vieną kitą iš vyresniųjų draugų, bet jokios objektyvios informacijos nebuvo galima gauti.
Apsispręsti laiko pakako, nors buvo gana sunku. Tačiau, delsiant, apsisprendimą padiktavo aplinkybės. Lankiusi tautą pogrindžio spauda jau kuris laikas nepasirodydavo visiškai.
Kaimo Kasdienybė
Prasidėjo rugiapjūtės metas. Ūkio reikalais, Vyto prašomas, nuėjau pas kaimyną Luokį. Jis dūlinėjo iš kampo į kampą, vis dar nenusitverdamas kaip reikiant darbo. Einantį namo, jis net pro visą rugių lauką palydėjo.
- Tai kirsti dairais?- Taigi, kad kirsti, bet sakyk, kaimyne, kaip?- Ką čia tau kareivis saugos kitų turtą.- Kaip šiemet manai su talka daryti? ką, nei iš ko. Koki čia dabar pinigai eis? Gal ir vėl tie patys rubliai? - Tikra bėda.- Tai vis tiek taviškiai gerai verčias. slapstosi, du į Kauną išdūmė. Negi stos į tų driskių eiles. Už ką?
Tokie pokalbiai atspindėjo to meto nuotaikas ir baimes. Žmonės jautė nuolatinę įtampą ir nežinomybę dėl ateities. Klausyk, tai tas, tai kitas dingo. Vakar suimtas Mykolaitis su sūnumi. - Tai dar gerai, kad vietoje jie „tvarkos" nepadaro. dar negirdėjai, kas Čibirkuos šiąnakt atsitiko. vienas saugojo, o kiti viską išvalė. maisto... Vyriausias sūnus šoko pro langą bėgti. - ir vargšas nė neaiktelėjo. Toks puikus vyras buvo! Amžiną atilsį...
Pasirašyt nemoka, o valsčiaus ponų eilėse nori būti. nupjauti. visi badauja? Bet su terminais tai nieko nebus, tegul jie sau pasikaria. - Kas jiems darbo, kad tu negali. pasiaiškinimų nepripažįsta. už grotų. Lyg neatsimeni, kaip buvo prieš trejus metus. alkanesni. - O, o, kaimynėli, pamatysim, ko nematę. valsčiuje rusų nesimatė, o dabar tai net keli jau sukinasi. viršaitis būsiąs rusas. tikriausiai jis ir bus. Tai sakyk, ar jau tikrai apsisprendei vienas pjauti?
Paspaudę rankas, nuskubėjo kiekvienas savų sodybų link. jokių talkų. linksmumu visada išsiskirdavo iš kitų vasaros darbų. senių pora. apylinkes, nes areštai ir provincijoje kaskart dažnėjo.
Pasipriešinimas ir Partizanai
Su vietiniais gyventojais sutarėm puikiai. kokių įskundimų nesitikėjom. valdžią, neturėjom jokių piktų nesusipratimų. patarlė. Mes ja ir vadovavomės. Abu persikėlėm gyventi pas bičiulį Lupaitį. įsitaisėm gerą slėptuvę, kad pavojaus atveju turėtume kur užlįsti. čia neteko. Praūžianti karo audra nušlavė jo visus trobesius. kaimynams mus pristatydavo kaip paprastus darbininkus. naujai statybai. nežinant, iš miško statybinę medžiagą. kol praeis pavojus. dažniausias jo, linksmai betrypiančio apie angą, pranešimas. - Matot, vyrai, kaip aš greit įlendu. tikrai manęs rusai nepagaus. ruskiai jau išėjo priputę. negreita. Mūsų gyvenimas pas Lupaitį truko apie dvi savaites.
1943 metų vasarą Juozas riekė pagiry ražienas. Turėjo tik devyniolika metų. Jo drabužiai buvo vieni lopai, ir tie patys kiauri. basas. Dar vaikiškam veide jau buvo ryškios vargo raukšlės. paprašė ko nors valgyti. atneštų su katiliuku jam pieno. laikas. Juozas namie užtiko mamą bekepant blynus. dvigubą porciją. Grįžęs pas savo pavaduotoją, Juozas turėjo gražaus juoko. Vosyliaus neklausė, nuolat gadindama vagą. lietaus. Vosylius pasipasakojo, kaip jis maitinęsis. lūkuriuodavęs pamiškėse, kol pamatydavęs ateinančias moteris melžti karvių. išlįsdavęs iš po krūmų ir moteris prašydavęs išmaldos. savaičių. Dabar Juozą prašė, kad jį kur nors priglaustų už paprastą darbininką. vis vien nepasieks. Ji prie Maskvos. gyventojų geraširdiškumo, kokį jis čia patiriąs. Juozas sutiko jį globoti. „naminės" dovanomis.
Pasiekėm Kauno - Marijampolės plentą. didelę reikšmę, kaip viena iš pagrindinių judėjimo arterijų į Rytprūsius. mušt fašistinį žvėrį jo paties urve, mirtis vokiškiems fašistams" etc. laiko kartojosi vėl tie patys parašai. lentų, iškeltų apie pora metrų nuo žemės. aukščio. Jie buvo nutepti gana piktais veidais. šių nutukusių figūrų einąs sargybą sulysęs ruselis. tuojau atsibodo. brezentiniu ivano batu raitosi savo dienas bebaigiąs fašistinis žvėris.
Universitete darbas buvo tik prasidėjęs. universiteto vadovybė su prof. A. Purėnu ir prof. Mošinskiu (senuoju) priekyje. priemones. buvo susispaudęs beveik vien medicinos fakulteto rūmuose. visa kanceliarija. nes bolševikai stengėsi visa daryti priešingai, negu buvo daroma vokiečių. laimėdavom. mokslą ir raudonosios armijos išvadavimą nuo vokiškųjų fašistų. šūkį, tai reikalai visai gerai klosis. gatvėj), Savanorių prosp. 77 nr. namus (buv. Pradėjom tvarkytis. pergabendami bylas iš medicinos fak. rūmų į didžiuosius rūmus. Prof. (kariniam komisariate). paskirtą karinį stalą, įsikūrusį Kūno Kultūros rūmuose. karinio stalo viršininkas dėjo rezoliucijas: „osvoboždion" (atleistas). studentų ir mokomojo personalo bylomis, anketomis ir kitokia archyvine medžiaga. kultūrinėms organizacijoms. Po nemenkų pastangų suradom ir savo bylas. plaukai ant galvos pasišiaušė. Tokios medžiagos užteko, kad mus sulikviduotų. Skubėjom surasti ankietas ir tų draugų, kurie nebuvo pasprukę į vakarus. ankietas sudeginsim. Taip ir pasielgėm. pagilinti studijų. keletui šimtų žiaurią mirtį.
tetį duonos atsivežti, nes Kaune buvo neįmanoma ko nors gauti. rublių, bet jų perkamoji galia buvo labai menka. kaštavo 400 rublių, duonos kilogramas apie penkiasdešimt rublių. degtinės siekdavo 400 rublių. išmaukdami. Frontas, „išvadavus" Marijampolę, kiek sustojo. prieš įsiveržiant rusams jau į jų teritoriją, labiau priešinosi. greičiau pasiektų hitlerinę landynę. Marijampolės link. Važiavome trys. kariai mus išsodino, nes mašina buvo perkrauta. prie gana gausingos minios, kuri lūkuriavo ištisas valandas. nevaikščiojo, nes vokiečių išsprogdintos linijos buvo neatstatytos. valandą palūkuriavę, leidomės pėsti. prisivijo amerikoniškas džipas (jeep) su trimis raudonarmiečiais. - Kuda vi molodije liūdi? naminės. mums vietas. - Teper to napjomsia į pokušaem. Kiti du draugai (vienas kapitonas, antras vyr. derybose nedalyvavo, bet mums su staršina susilygus, jie rodės patenkinti. Pasiekėm N. vietovę. tetą B. truktelti keletą kilometrų blogu vieškeliu į pietus. tokie esam. Visi pasirodė labai draugiški, ypač vyr. nežiūrint, koks kelias bebūtų, mus nuvežti ligi namų. patiko, nes naudotis tetų malone nevisad patogu. puikiausiai nugalėjo. „vergų", kurie už bonką naminės pasisiūlė pas tėtį parvežti. kasdieniniams svečiams), bet ne seklyčią. užkandžius. kaip buvom susilygę. valgius. kurio nors. - Nemačius tokių vyrų, - pliudrakelniai, o ne vyrai! pirma išsivėdina, kad silkėmis nesmirdėtų ... gyvenimą, apie vokiečių okupaciją ir apie nepriklausomos Lietuvos laikus. Prie stalo užtrukom nemažiau kaip dvi valandas. suspėjo baigti darbus laukuose Vytas, Andrius ir Stepas. prie mūsų. Staršinos norai buvo tikrai patenkinti. privalgyti. užrakinę ten esančias spintas. Netrukus kapituliavo ir kapitonas.
- Aš pavydžiu jūsų šeimai šiandieninio vakaro. - O kodėl pas mus nebus? - Jūs esat be galo laimingi žmonės... broliai... Pažįstat savo motinas ... O mus dar kūdikius dažnai atplėšia nuo jų. neprisimename... jaukumą, pabūti tarp savo brolių, dalintis valgiais su artimaisiais... kurių pas mus šimteriopai gausiau negu pas jus. pabūti ... - tęsė susijaudinęs leitenantas. Akyse sutvisko keletas ašarų. kad einame vaduoti proletariato... tik dabar matau anų melą. Dar nesuradau čia nei išnaudotojų nei išnaudojamųjų. grobėjams... sukelia jums tą neapykantą, kuri atnešė jums . kabojusių medalių pusę, sviedė į kampą. milijonams... nuskurdinanti kaimiečius. entuziazmu eitų mirti. kaip jūs šiandien mums apkrovėt. skudurais apskarę. Pas mus šiandien nuo Leningrado ligi Stalingrado badas. su žeme. Buvo gana nejauku. Bijojomės ir provokacijos.
Mikalojų pradėjau raminti. - Pasiimk juos atgal, Kole. vertę taip, kaip ir tu. Kabinkis juos ten; kur jie buvo. Grįžo tik rytą. dvyliktą valandą jau jie turėjo būti pafrontėje savo dalinio štabe. pasisvečiavimas man atsiėjo ir rankinį laikrodį. nuopelnas, nes aš gulėjau tame pačiame svirno gale, kur ir jis. raudonarmietis paliks tokią „mašiną".
Fronto linija mūsų ruože dabar stovėjo už Marijampolės. Apylinkėje, kaip negilioje užfrontėje, buvo išsidėstę fronto NKVD daliniai. jau smarkiai „valė" gyventojus. suėmimus. Artimieji niekur negalėjo surasti suimtųjų. ir laikomi žemėje iškastuose bunkeriukuose pas privačius gyventojus. užimtas Rytprūsių sritis. laimingesni už savo kaimynus, nes jie nebuvo plėšiami. kiemą. apiplėšti. dienomis ir naktimis. susikūręs administracinis aparatas. maistui, kas jiems patikdavo. tai jie visad surasdavo priežasčių to nepadaryti. prie kelių, lengviau mašinomis pasiekiami, buvo visiškai nualinti. apkasų. Andrius slapstėsi nuo mobilizacijos. teko palikti trumpam laikui universitetą.
- Vyrai, laikykit, gelbėkit... banditai apvogė... pagal bulves leidosi miško link. katiuša moteris. Per nugarą persimetę, jie vilko maišus. jie, atsisukę, truktelėjo seriją iš automato, bet neganėtinai tobulai. akėčias, mosikuodamas botagu, pasileidau ir aš prie jų. artėjo ir kaimynas S. Katiušą apėmė baimė. bėgo, nusikabinus nuo kaklo automatą. vikresni. Jie viena ranka sugebėjo valdyti maišą, o kita laikė automatus. S. vytis. Juo labiau, kad abu raudonieji jau užsivedė automatus.
automatinis šautuvas buvo per giliai į šieną įkastas. mano". nors partizanas, kurių jau buvo atsiradę, ir tinkamai patvarkys „išvaduotojus". Bet ne. Be jokio pasipriešinimo jie sulindo į mišką. dalyvavę „apsupime". Mama papasakojo smulkiai apie įvykį. pirkios duris, ji išėjusi kiaulėms lapų į daržą. penkmetinį nubuožinimą. ivano maišą, buvęs žadintuvas laikrodis. pečių ir parstūmęs mamą, griebusią sulaikyti, išspruko pro duris. - Arkadijau, Marusia, velnias bobą parnešė... keturių suknelių ir eilės moteriškų drabužių. Seklyčios durys buvo išlaužtos. Likę drabužiai, kurie jiems nepatiko, buvo išmėtyti ant grindų. kaimynas P. Jį taip pat palietusi „laisvinimo" akcija. priedo dar nustvėrė paskutinį skilandžio gabalą, kurį trupino į barščius. Bulvėse suradom katiušos numestą maišą. moteriški da... Demokritas.
okupacijai, jų buvo pilni miškai. Lenkijos okupuota Lietuvos dalimi. apygardos ribų. Iki 1946 m. Miroslavas, Leipalingis, Kapčiamiestis. rinktinės kariai: tuo metu jų rinktinė priklausė Tauro apygardai. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. priklausomai nuo aplinkybių. atsidūrė Vytauto rinktinės 4-os kuopos žinioje. (WIN). Po 1947 m. akiratin patekę gyvi ir žuvę Tauro apygardos partizanai. kitas žinomesnis ryšininkas. pradžioje. Darbas paspartėjo 1993 m. apygardos muziejų, kuriam nuo pirmos dienos vadovauja viena Vardynų autorių -A. Vilutienė. surašo plėtotė. Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. nežinoma, parašytas tik slapyvardis arba vardas. Tokių daug. apygardos partizanus kitataučius. Vermachto kareivių, pabėgusių iš nelaisvės ir atėjusių į miškų. latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas". kitų, - tuos, kurių žinoma arba žuvimo vieta, arba žuvimo data. lengvatų, nusivils, neradęs jame savo pavardės. Ko nerašėme? slapyvardis. pasinaudojo vos vieną kitą kartą. nerašėme, pavyzdžiui, A. A. Bieliūno - Variagas, V. neturėjo. Tik 1945 m. pradėjo rinktis slapyvardžius. nuo pavardės. teisingiau, slapyvardžiu pasirinkti kitą pavardę. partizanus medžiojusio saugumo darbas. Žvalgais... suko K. Stačiokas ir G. vardus: Klemensas ir Gediminas. mėnesį išėjo į mišką. Dėl tos pačios priežasties A. K. Lapinskas - Birželiu. Paliekant namus A. jis tapo Šermukšniu. J. koziris, kerta visas kortas. B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. P. partizanavimą buvo „liaudies gynėju", S. -kalviu, o J. pasirinko J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. herojų vardais. Tuo pačiu keliu nuėjo A. Povilaitis-Abneris bei V. V. K. kariuomenę išėjo ne savo noru ir už tai pateko į dalinį, sprogdinusį uolas. Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką. partizano, Tito, slapyvardžio atsiradimas. todėl ir pats buvo pramintas Titu. Buvęs ulonas J. nešioti numylėto žirgo vardą, o buvę Lietuvos lakūnai K. Liaukus ir J. pasivadino garsaus aviakonstruktoriaus A. Vokietis H. lėktuvu „Storch" - garnys. Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę. 1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde -Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. slapyvardį keitė kas mėnesį: koks mėnesis, toks vardas. Tiesa, J. Aukštuoliu, o tylenis jo draugas-Baikininku. ūgio K. A. partizanai"). V. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru, prie J. P. kad visą laiką švilpavo ar dainavo, o K. J. slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus. ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas -Žemaičiu. S. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų -Gorila. A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas. J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui. „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as". Pasak partizanės V. apygardos vadas Z. Drunga slapyvardžiu pasirinko savo antrą vardą: Jonas. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą. slapyvardžiai, kuriuos pasirinkdavo draugai arba artimi giminės. išvaizdos, o prie kito asmens slapyvardžio. kuo nors artimi. Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. -Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana -Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai -Dženkauskai iš Ožkasvilių. garsaus JAV boksininko, lietuvio emigranto J. Šarkio-Žukausko pavardę. ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. Amerikos atradėjų: Kristupas ir Kolumbas. kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu. kaip šis Vardynas labai svarbu požiūris į šaltinius. atkūrimo, ar taps dar viena eilute NUMESTINĖS LITERATŪROS sąraše. (vadinamieji KGB archyvai), memuarine literatūra ir atsiminimais apie pokarį. nedaug, o jų leidėjų galimybės gauti informacijų buvo ribotos. ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė. rašytinius atsiminimus. kokie informatyvūs jie beatrodytų. veiklumo įrodymų. gautas žinias derinti ir analizuoti. tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas. baigiasi, galime spręsti kad ir iš Vilniuje 1994 m. kovų ir kančių istorija" I t. likimo. analizę pakeisti autoriui pageidautina tiesa kartojasi. laisvės kovotojų sąrašas. samprotavimus apie išdavystę. signatūros, nei turinio. slaptais laisvės kovotojų kapais. dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais. Pirmiausia ištark. Andriui Karpavičiui iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių, Antaninai Navickienei iš Kauno, M. Marijampolės, Klemensui Tamaliūnui iš Veiverių šen. Petronėlei Zuikienei iš Marijampolės, A. Žilionienei iš Baraginės.
Žuvusių partizanų sąrašas:
- 1. Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę. L. Tilvikienė, E. Šalaševičius ir V.
- 2. (Abromaitis) nuo Krosnos.
- 3. žr.
- 4. Kazys, Juozo s.,-Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
- 5. Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.
- 6. Viktoras - Igla iš Būdos k. Šakių raj.
- 7. Jonas -Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
- 8. Albinas iš Jankų vlsč.
- 9. Karolis - Karaliukas. G. 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03,1945.07 pab. legalizavosi. nuteistas. 1950 m.
- 10. Juozas iš Saltininkų k. Krosnos vlsč. 1924- 1945.
- 11. Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. G. 1921 m. Latvis. Nuo 1939 m. jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. policijos batalione, saugumo policijoje. 1944 m. kariuomenę, kovojo fronte Prūsijoje. 1945 m. pavasarį pateko į rusų nelaisvę. 1947 m. apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą. Metų pab. A. partizanais. 1947.12.23 atvyko į Rygą, kurioje 1948 m. pr.
- 12. Pranas iš Balsupių. Vytauto rinktinė.
- 13. Juozas. G. Daunorų k. Balbieriškio vlsč. apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas.
- 14. M.
- 15. (Adomavičius) Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
- 16. Albertas - Gaudenis. 1919-1950.06.05. 1949 m. įstojo į Geležinio Vilko rinktinės I būrį, o po metų Apušoto k. Prienų raj.
- 17. Antanas. G. 1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Buvo Griškabūdžio stribas. daug kalinių iš Griškabūdžio areštinės ir išėjo partizanauti. Lukšių vlsč. prie Rugienių-Klevinių-Šiaudinių kaimų.
- 18. k. Rudaminos vlsč. 1931-1947,06.12. Adomaitis - Dėdė.
- 19. Adomaitis Juozas žr.
Lietuvos partizanai 1946 m.
Šis sąrašas - tik maža dalis tų, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Jų atminimas turi būti saugomas ir gerbiamas. Laisvės kovotojų sąrašas. samprotavimus apie išdavystę. signatūros, nei turinio. slaptais laisvės kovotojų kapais. dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais. Pirmiausia ištark. Andriui Karpavičiui iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių, Antaninai Navickienei iš Kauno, M. Marijampolės, Klemensui Tamaliūnui iš Veiverių šen. Petronėlei Zuikienei iš Marijampolės, A. Žilionienei iš Baraginės.
Šiame straipsnyje apžvelgėme gyvenimą Lietuvoje pokario metais, partizanų kovas ir atskirų žmonių likimus. Tai svarbi mūsų istorijos dalis, kurią turime prisiminti ir gerbti.
„valiuta" visais laikais buvo ta pati - patriotų kraujas. sovietų politinis kalinys.
Tokie įvykiai ir asmeninės istorijos atspindi sudėtingą ir tragišką Lietuvos istorijos laikotarpį. Šios istorijos primena mums apie laisvės kainą ir būtinybę saugoti savo tautos atminimą.