Nekilnojamojo turto paveldėjimas sutuoktiniams Lietuvoje

Mirus sutuoktiniui, paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, ypač kai kalbama apie bendrą nekilnojamąjį turtą. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, kurie nustato paveldėjimo tvarką, įpėdinių teises ir pareigas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip vyksta bendro turto paveldėjimas, kokios yra pergyvenusio sutuoktinio ir kitų įpėdinių teisės, bei kokie teisiniai aspektai yra svarbūs.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad jei po santuokos įsigijote butą, automobilį ar kitą vertingą turtą, jis priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Kas įeina į bendrąją jungtinę nuosavybę:

• Turtas, įgytas po santuokos abiejų ar vieno sutuoktinio vardu.
• Pajamos, gautos iš abiejų ar vieno sutuoktinio veiklos.
• Pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (pvz., nuomos mokestis).
• Pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.

Verslas ir pajamos

Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau, jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.

Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kas įeina į asmeninę nuosavybę:

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinės nuosavybės teisės (autorinės neturtinės teisės, teisė į patentą, prekės ženklą).
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Jeigu po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė, tai šios lėšos bus laikomos asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.

Testamentas

Testamentas suteikia mirusiajam galimybę nurodyti, kaip turėtų būti paskirstytas jo turtas po mirties. Jei vienas sutuoktinis sudarė testamentą, paveldėjimas vyksta pagal jo nuostatas. Tačiau likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į privalomąją dalį, net jei testamentu nurodyta kitaip.

Testamentų rūšys

Lietuvoje yra išskiriamos dvi testamentų rūšys: oficialieji ir asmeniniai.

• Oficialieji testamentai: sudaromi raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinami notaro. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamente nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas. Testamentą pasirašo pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje (dažniausiai pas notarą). Visa informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį laikoma konfidencialia. Oficialūs testamentai registruojami testamentų registre.
• Asmeniniai testamentai: tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.

Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymo nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

Bendrasis Sutuoktinių Testamentas

Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai oficialus testamentas, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt.

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje.

Testamento panaikinimas ir galiojimas

Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

Neįvykdytas testamentas neturi galios. Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirs prieš atsirandant palikimui arba nepriims palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirs iki atsirandant palikimui arba nepriims palikimo.

Paveldėjimo Mokesčiai

Pagal Lietuvos įstatymus, paveldimas turtas yra neapmokestinamas, jei jį paveldi šeimos nariai - sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Tačiau, jei paveldėtojas nėra šeimos narys arba paveldima pagal testamentą trečiosioms šalims, gali būti taikomi paveldėjimo mokesčiai.

Palikimo priėmimas

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu.

Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Santuokos nutraukimas ir paveldėtas turtas

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

• Praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.
• Nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras.
• Nepilnamečių vaikų teisių nepaisymas.

Apibendrinimas

Paveldėjimas yra teisė, bet ne pareiga. Svarbu žinoti paveldėjimo tvarką, įpėdinių teises ir pareigas, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procesą. Kilus klausimams ar ginčams, rekomenduojama kreiptis į teisininkus.

Svarbiausi aspektai

tags: #nekilnojama #turta #palieka #vyro #zmonai