Nekilnojamojo turto rinkos situacija Lietuvoje

Pastaraisiais metais nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje išlieka viena patraukliausių investicijų formų. Tačiau, NT kainoms augant, lietuviai vis dažniau dairosi alternatyvų užsienio valstybėse. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius aspektus, susijusius su NT rinka Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant mokesčius, investicijas, kainų pokyčius ir teisės aktų naujienas.

Nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvoje

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį), ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 650 000 eurų, taikomas 2 procento mokesčio tarifas.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Nekilnojamojo turto mokesčiai Ispanijoje

Įsigyjant nekilnojamąjį turtą Ispanijoje svarbu iš anksto išsiaiškinti visus niuansus, visų pirma susijusius su mokesčiais. Taigi, Ispanijoje mokesčiais apmokestinami fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavėjas ir pirkėjas. Perkant ir parduodant yra mokami:

• PVM (IVA) - perkant naują būstą iš statybos bendrovės. Šiuo metu jis yra 10 proc. IVA, kai parduodamas komercinės paskirties nekilnojamasis turtas - 21 proc. Jis mokamas iš karto po sutarties pasirašymo.
• Nekilnojamojo turto perleidimo mokestis (ITP- Impuesto sobre Transmisiones Patrimoniales) - perkant antrinį nekilnojamąjį turtą. 8-10 proc. priklausomai nuo autonominio regiono. Sumokamas per mėnesį nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
• Žyminis mokestis (AJD - Actos Jurídicos Documentados) Taikomas perkant naują nekilnojamąjį turtą ir sudaro nuo 0,1 % iki 2 % nekilnojamojo turto vertės, priklausomai nuo autonominio regiono.
• Žemės vertės prieaugio mokestis - nuo būsto įsigijimo iki pardavimo.

Be to, nekilnojamojo turto savininkai moka metinį nekilnojamojo turto mokestį (Impuesto sobre Bienes Inmeubles, IBI). Tarifas gyventojams ir nerezidentams - 0,3-1,1 proc. nekilnojamojo turto kadastrinės vertės, priklausomai nuo vietovės ir objekto tipo. Kiekvienas miestas nustato atskirą mokestį už priežiūrą (komunikacijos, šiukšlių išvežimas.) Kainuoja kelis šimtus eurų per metus.

Nuomotojai moka pajamų mokestį (Impuesto sobre la renta de las personas fisicas, IRPF) - nuo 19 % iki 45 % pajamų. Užsieniečiai moka 24 % pajamų (ES piliečiai - 19 %) arba 24 % nuo 2 % kadastrinės kainos, jei jie nenuomoja nekilnojamojo turto.

Taip pat taikomas specialus mokestis valstybei (Impuesto extraordinario sobre el Patrimonio, IP) už brangesnius nei 700 tūkst. eurų objektus. Mokesčio tarifas yra progresinis - nuo 0,2 % iki 2,5 %.

Tarp Rusijos ir Ispanijos sudarytas susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Todėl Rusijos mokesčių rezidentai, kurie turi nekilnojamojo turto Ispanijoje ir gali gauti pajamų iš būsto nuomos ar pardavimo, mokesčius moka tik Ispanijoje, o skirtumas skaičiuojamas Rusijoje. Taigi, gaunant nuomos pajamas, mokesčio suma apskaičiuojama pagal Rusijos Federacijos mokesčių kodeksą taikant 13 % tarifą ir išskaičiuojama iš užsienyje sumokėto mokesčio sumos.

Nekilnojamojo turto mokesčiai kitose Europos šalyse

Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.

Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.

Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.

2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje.

Jungtinė Karalystė šiuo metu užima aukščiausią vietą pagal nekilnojamojo turto mokesčių naštą, kur 1,94 % privataus kapitalo sudaro nekilnojamojo turto mokesčių pajamos. Kitoje spektro pusėje Liuksemburgas (0,05 %), Šveicarija (0,08 %) ir Austrija (0,10 %) išlaiko minimalią nekilnojamojo turto mokesčių naštą.

Daugelyje jurisdikcijų nekilnojamojo turto mokesčiai yra atskaitomi nuo juridinių asmenų pajamų mokesčio verslo savininkams, suteikiant strateginį pranašumą formuojant investicinius portfelius.

Keletas pavyzdžių:

• Kipras: 2025 m. ir toliau siūlo vieną palankiausių nekilnojamojo turto mokesčių aplinkų Europoje, ypač užsienio investuotojams, pensininkams ir nerezidentams.
• Graikija: 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčiai taikomi nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Graikija naudoja „objektyvios vertės“ sistemą, pagrįstą oficialiomis zonų kainomis ir turto charakteristikomis, mokesčiams skaičiuoti, o ne rinkos kainomis.
• Prancūzija: 2025 m. naudoja kadastrinę nuomos vertę (valeur locative cadastrale) kaip mokesčių bazę, kuri kasmet koreguojama ir skiriasi pagal komuną.
• Švedija: 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių sistema išlieka stabili, ribota ir palanki investuotojams, ypač tiems, kurie laiko turtą ilgalaikėje perspektyvoje ar naudoja kaip pagrindines gyvenamąsias vietas.
• Portugalija: 2025 m. turi skaidriausią ir nuspėjamiausią nekilnojamojo turto mokesčių sistemą Europoje.

Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų palyginimas skirtingose Europos šalyse:

Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų:

• Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais.
• Skatinamosios priemonės tvariam vystymuisi: Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi.
• Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse.
• Galima kintamumo rizika: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.

Bendros NT rinkos tendencijos

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kasmet darosi aktyvesnė. Akivaizdu, kad lietuviai priprato prie naujos valiutos - euro - ir elgiasi vis drąsiau. Tai lemia ir tai, kad vis daugiau kapitalo keliauja būtent į nekilnojamojo turto sektorių.

Nekilnojamas turtas gali būti skirstomas į dvi dideles kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Be to, gyvenamasis ir komercinis nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases.

Gyvenamasis nekilnojamasis turtas

Gyvenamasis nekilnojamas turtas gali būti:

• Butai
• Individualūs gyvenamieji namai
• Sodybos
• Kotedžai
• Vasarnamiai

Komercinis nekilnojamasis turtas

Komercinis turtas savo ruožu yra dviejų rūšių - tai turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai:

• Sklypai
• Patalpos

Komercinio NT investicijos

Šie metai ir antra 2024-ųjų pusė komercinio NT investicinių sandorių rinkoje atrodo kaip atsispyrimas nuo dugno. Nors užsienio investuotojų ir biurų segmento aktyvumas išlieka menkas, visą rinką augina vietos žaidėjai, mažesnių palūkanų fone investicijoms vėl atradę komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos komercinio NT investicijų rinką vadinti pilnai atsigavusia vis dar būtų drąsu, tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto už 183 mln. Eur - beveik dukart daugiau nei prieš metus ir gana netoli visų 2024-ųjų rezultato.

Beveik pusė šios sumos - 86 mln. Eur - buvo išleista prekybinės paskirties objektų įsigijimui, o trečdalis skirta jau kurį laiką stipriai atrodančiam sandėliavimo ir gamybinių pastatų segmentui.

Rinką džiugina ne vien klasikinės stabilų pajamų srautą generuojančios, bet ir ilgalaikės, vystymui skirtos investicijos. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių - vieno investicinio fondo už daugiau kaip 12 mln. Eur įsigytas Mykolo Romerio universiteto pastatų kompleksas Antakalnyje. Ši investicija svarbi kaip solidaus investuotojo pasitikėjimo Lietuvos NT rinkos ateitimi išraiška.

2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų.

„2025 metų trečiojo ketvirčio investicijų apimtys yra 34% mažesnės, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu ir tokios pačios kaip buvo fiksuojamos prieš metus. Tačiau per šių metų tris ketvirčius investicinių sandorių Lietuvoje jau sudaryta už 235 mln. eurų ir tai yra šiek tiek daugiau nei jų buvo sudaryta per visus 2024 metus“, - sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje.

Būsto kainų pokyčiai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,5% (2025 metų rugpjūčio metinis augimas siekė 8,2%).

2025 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,3%, 1,3%, 1,1%, 0,7% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.850 Eur (+37 Eur/m²), 2.002 Eur (+25 Eur/m²), 1.863 Eur (+21 Eur/m²), 1.242 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.219 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2025 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2024 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 8,9%, Kaune - 11,6%, Klaipėdoje - 9,1%, Šiauliuose - 9,2% ir Panevėžyje - 9,0%.

„Šalies būsto rinkai išlaikant teigiamus aktyvumo rodiklius, būsto kainų augimo tempas didmiesčiuose toliau didėja. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje namų ir butų įsigyta 16 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Apskritai, būsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo fazėje ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardavėjų, tiek ir pirkėjų lūkesčiai, o metinis butų pardavimo kainų augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vidurio.

Nekilnojamojo turto pasiūla ir paieška

Nekilnojamojo turto paieška yra paprasta. Paieškoje jūs galite nurodyti veiksmą (pirkti/nuomoti), savivaldybę ar miestą, jei reikia - mikrorajoną, nekilnojamojo turto tipą (butas, namas, sklypas, kotedžas, sodyba, garažas), kambarių skaičių, kainą (nuo-iki).

Galite rinktis ir detalesnę paiešką, kur yra galimybė nurodyti gatvę, įrengimą (visa apdaila, suremontuotas, dalinė apdaila, tvarkingas, remontuotinas, kita), pastato statybos metus, aukštą, aukštų skaičių.

Atvėrę nekilnojamojo turto skelbimą pamatysite objekto brokerį - jei parduodamas ar nuomojamas turtas jus sudomino, norite pasitarti dėl kainos, čia pat brokeriui galite parašyti žinutę. Tokiu atveju brokeris, nekilnojamojo turto ekspertas, su jumis operatyviai susisieks.

Nekilnojamojo turto pasiūla Mažeikiuose

Mažeikiuose galima rasti įvairių nekilnojamojo turto objektų, įskaitant butus, namus ir sklypus. Tarp jų - ir keturių kambarių butai Ventos gatvėje.

Šiame mieste taip pat siūlomi:

• Butai Naftininkų gatvėje.
• Butai Žemaitijos gatvėje.
• Butai Draugystės gatvėje.
• Butai Tirkšlių miestelyje, Dariaus ir Girėno gatvėje.
• Butai Sodų gatvėje.
• Butai Viešetės Sodo gatvėje, Spurganuose.
• Butai Tylioji gatvėje.
• Butai Pavasario gatvėje.
• Butai Vasario 16-osios gatvėje.
• Butai Taikos gatvėje.
• Butai Pavenčių gatvėje (kotedžų kvartale su terasa).
• Butai Laisvės gatvėje (senamiesčio centre su balkonu-terasa).

Taip pat verta paminėti, kad ieškoma 2-4 kambarių butų nuomai Mažeikiuose.

Nekilnojamojo Turto Agentūros Vilniuje: Veikla ir Privalumai

Nekilnojamojo turto agentūros Vilniuje yra svarbus veiksnys, kuris padeda žmonėms įsigyti, parduoti, nuomoti ar valdyti nekilnojamąjį turtą.

Paslaugos, Teikiamos Nekilnojamojo Turto Agentūroms

Nekilnojamojo turto agentūros Vilniuje teikia įvairias paslaugas, įskaitant:

• Turto pirkimo ir pardavimo tarpininkavimas: Agentūros tarpininkauja sandoriuose tarp turto pardavėjų ir pirkėjų, padeda surasti tinkamą turto variantą, derėtis dėl kainos ir užtikrinti sėkmingą sandorio užbaigimą.
• Nuomos paslaugos: Teikiamos paslaugos susijusios su turto nuomos tarpininkavimu, įskaitant nuomojamų objektų paiešką, nuomos sutarčių sudarymą ir bendravimą su nuomininkais.
• Turto vertinimas: Agentūros gali atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, padedant savo klientams nustatyti turto vertę pagal dabartinę rinkos situaciją.
• Rinkos analizė ir konsultacijos: Teikiamos konsultacijos ir analizės, kurios padeda klientams suprasti rinkos tendencijas, vertinti investicinius objektus ir priimti informuotus sprendimus.
• Turto valdymas: Kai kurios agentūros teikia turto valdymo paslaugas, padedančias klientams efektyviai valdyti ir prižiūrėti jų nekilnojamąjį turtą.

Privalumai, Pasirinkus Nekilnojamojo Turto Agentūrą

Pasirinkus tinkamą nekilnojamojo turto agentūrą Vilniuje, galima gauti šiuos privalumus:

• Profesionalumas ir patirtis: Patyrusios agentūros turi gerą supratimą apie nekilnojamojo turto rinką ir suteikia aukštos kokybės paslaugas.
• Tarpininkavimo paslaugos: Agentūra tarpininkauja sandoriuose ir padeda klientams sėkmingai užbaigti turto sandorius.
• Rinkos analizė ir patarimai: Agentūros teikia klientams naudingus patarimus, atlieka rinkos analizę ir padeda priimti informuotus sprendimus.
• Komfortas ir patogumas: Pasirinkus agentūrą, klientai gali pasitikėti, kad jų turto sandoriai yra tvarkomi profesionaliai ir patogiai.

Pasirinkimo Kriterijai

Kai renkatės nekilnojamojo turto agentūrą Vilniuje, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

• Reputacija ir patirtis: Pasitikėjimas yra svarbiausias veiksnys. Pasirinkite agentūrą su gera reputacija ir ilgamete patirtimi.
• Paslaugų spektras: Patikrinkite, ar agentūra teikia visas reikalingas paslaugas, kurios jums gali prireikti, įskaitant tarpininkavimą, vertinimą, konsultacijas ir turto valdymą.
• Asmeninė susitikimo galimybė: Svarbu turėti galimybę susitikti su agentūros atstovais asmeniškai, kad galėtumėte aptarti savo poreikius ir lūkesčius.
• Atsiliepimai ir rekomendacijos: Internetu pasitikrinkite klientų atsiliepimus ir rekomendacijas apie agentūrą, kad galėtumėte gauti daugiau informacijos apie jų paslaugas ir patirtį.

tags: #nekilnajamo #turto #veikla #situacija #salyje