Labai dažnai, nepriklausomai nuo aplinkybių, reikalingas tampa nebaigtos statybos registravimas. Bet kaip jis vyksta? Kaip jam pasiruošti? Ką apie jį reikėtų žinoti?
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su nebaigtos statybos registravimu, įskaitant teisinius reikalavimus, reikalingus dokumentus ir procedūras.
Kodėl Svarbu Registruoti Nebaigtos Statybos Statinius?
Statybų procesas dažnai vyksta etapais, ir ne visi statiniai pastatomi „nuo A iki Z“ per vieną sezoną ar metus. Kartais darbus tenka sustabdyti dėl finansinių priežasčių, permainingų oro sąlygų, administracinių trukdžių ar tiesiog todėl, kad darbai suplanuoti ilgalaikiai. Tačiau net ir sustabdžius statybas, jau pastatyta dalis tampa juridiniu faktu, kurį galima - ir dažnai verta - įregistruoti kaip nebaigtą statybą.
Nebaigtos statybos registracija nėra privaloma visais atvejais, tačiau tai labai naudinga, jei planuojama statybas tęsti vėliau, pasikeitė nuosavybė, ar norima išvengti teisinių neaiškumų. Be to, registravus nebaigtą statybą, objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą, o tai reiškia, kad jį galima naudoti kaip užstatą, jį galima parduoti ar paveldėti su visais dokumentais.
Visas procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų. Pirmiausia statytojas turi turėti galiojantį statybos leidimą ir tam tikrą faktiškai įgyvendintą statinio dalį - tai negali būti vien tik pažymėta vieta ar pažymėti pamatai be konstrukcijų. Toliau būtina kreiptis į matininką, kuris atliks kadastrinius matavimus ir parengs kadastro duomenų bylą. Tai vienas svarbiausių dokumentų - jame aprašomas statinio fizinis įgyvendinimo lygis, pažymima, kiek procentų statinio yra įgyvendinta, ir kiek dar liko iki pilno užbaigimo. Įprastai laikoma, kad statinys gali būti registruojamas kaip nebaigtas nuo maždaug 5-10 proc. baigtumo, tačiau praktikoje dažniausiai registruojami nuo 15-20 proc.
Kai byla parengta, pateikiamas prašymas Registrų centrui. Jį galima pateikti tiek fiziškai, tiek elektroniniu būdu per savitarną. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir papildomų dokumentų - ypač jei statybos leidimas išduotas prieš daug metų ar pasikeitė planavimo sąlygos.
Svarbiausias dalykas, kurį reikia suprasti - registracija yra fizinio fakto įteisinimas, bet tai nereiškia, kad statyba pripažinta užbaigta ar teisėta iki galo. Tai tik pirmas žingsnis link galutinės registracijos, kuris leidžia turėti visavertį NT objektą su aiškia būsena. Taip pat būtina suprasti, kad registruotas nebaigtas statinys tampa apmokestinamu turtu - jei objektas jau registruotas, gali atsirasti prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį (ypač jei tai nėra gyvenamosios paskirties turtas ar jei jis nepatenka į lengvatų grupę).
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvoje nebaigtos statybos registravimas reglamentuojamas teisės aktais. Tačiau aktualūs yra ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymas Nr.
Svarbu Žinoti
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu.
Būtent ši pažyma yra pagrindas įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre.
Registravimo Procesas
Nebaigtos statybos registravimas vyksta gana paprastai - Nekilnojamojo turto registre per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Nekilnojamojo turto registre, reikia pateikti prašymą bet kuriame Regostrų centro padalinyje.
Reikalingi Dokumentai ir Sąlygos
Norint sklandžiai įregistruoti nebaigtą statinį, būtina pasiruošti visą reikalingų dokumentų rinkinį:
- Statybos leidimas. Tai vienas pagrindinių dokumentų, kurio dažniausiai reikalaujama. Jis įrodo, kad statybos buvo pradėtos teisėtai.
- Kadastro duomenų byla. Šį dokumentą rengia matininkas, atlikęs matavimus statybų vietoje. Byloje nurodomas statinio baigtumo procentas, pažymima, kokie elementai jau pastatyti (pvz., pamatai, sienos, stogas), ir pateikiami brėžiniai.
- Statinio projektas. Šie dokumentai dažniau reikalingi didesniems arba sudėtingesniems statiniams.
- Jei statinio statytojas yra ne vienas asmuo, kartu su pagrindiniais dokumentais reikia pateikti bendrosios jungtinės veiklos sutartį, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka.
- O kai nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys - pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą.
Kai visi dokumentai paruošti, jie pateikiami Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti nebaigtą statinį. Tai galima padaryti fiziškai klientų aptarnavimo padalinyje arba per savitarnos sistemą internetu.
Nebaigtos statybos registravimas turi ir tam tikrų sąlygų, į kurias reikia atkreipti dėmesį.
Svarbūs Aspektai ir Patarimai
Nors pats registracijos procesas gali atrodyti techninis ir formalus, iš tikrųjų tai yra svarbus teisinis žingsnis, turintis praktinių pasekmių.
- Įregistruotas nebaigtas statinys nėra laikomas tinkamu naudoti. Tai reiškia, kad net jei objektas yra pastatytas iki stogo, tačiau nėra deklaruota statybos pabaiga - gyvenamasis namas negali būti eksploatuojamas teisėtai.
- Registrų centras įtraukia statinio baigtumo procentą į objekto duomenis. Dažniausiai jis nustatomas matininko atlikto vertinimo metu, o vėliau matomas NT išraše.
- Svarbu suprasti, kad ne visus pradėtus darbus galima registruoti kaip nebaigtą statinį. Jei objektas yra tik pažymėtas ant sklypo ar turi supiltus pamatus be konstrukcijų - Registrų centras gali atsisakyti jį įtraukti į NT registrą.
- Registruotas nebaigtas statinys laikomas nekilnojamuoju turtu, o tai reiškia, kad jis gali būti apmokestinamas.
Duomenų Tikslinimas: Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį.
Statinio Baigtumo Procentas
Registruojant nebaigtą statinį, vienas svarbiausių parametrų, kuris atsiranda tiek kadastro byloje, tiek Registrų centro išraše - tai statinio baigtumo procentas. Baigtumo lygį apskaičiuoja matininkas, remdamasis statinio konstrukcijų užbaigtumu.
Skaičiuojama, kiek statinio dalių jau įgyvendinta: pamatai, laikančiosios sienos, perdangos, stogas, langai, inžineriniai tinklai, fasadas ir kt.
Pavyzdžiui, jei pastatyti pamatai, sienos ir stogas, bet nėra langų, šildymo, vidaus įrengimo ir inžinerinių tinklų - baigtumo procentas gali būti apie 30-40 %.
Orientaciniai baigtumo procentai:
- Iki 10 % - dažniausiai reiškia tik pamatus ar pradėtą statybvietę.
- 40-70 % - išorė jau beveik baigta, trūksta vidaus darbų.
- 70-99 % - statinys beveik paruoštas eksploatacijai.
Nors teisiškai galima registruoti statinį nuo vos kelių procentų baigtumo, praktikoje dažnai iškyla klausimas - ar verta tai daryti dabar, ar geriau palaukti, kol darbai pažengs toliau. Jeigu ketinate objektą naudoti kaip užstatą bankui, vertinti jo vertę arba perduoti turtą (parduoti, paveldėti, dovanoti) - registracija tampa ne tik naudinga, bet ir būtina. Tuo tarpu jei objektas tik pradėtas ir statybos dar neaišku kada bus tęsiamos, arba planuojate jį baigti labai greitai - galbūt verta luktelti, kol baigtumo procentas bus aukštesnis.
Tačiau būtina paminėti: jei turite riboto galiojimo statybos leidimą, nebaigtos statybos registravimas yra svarbus įrodymas, kad statybos pradėtos. Tai gali būti vienintelis būdas pratęsti leidimo galiojimą arba išvengti jo netekimo. Galiausiai, reikia įvertinti ir tai, kad kai kurie projektiniai sprendiniai ar pakeitimai gali būti sunkiau įforminti vėliau.
Patarimai: Jeigu nežinote, ar jūsų statinys jau tinkamas registruoti kaip nebaigtas, ar reikia matininko, projekto korekcijų ar pažymų - kreipkitės į specialistus. Jei nesate tikri dėl dokumentų - kreipkitės į statybų ekspertą arba matininką. Prieš samdant matininką - suderinkite su juo, ar reikės atskirų matavimų, bylos ir nuotraukų.
Nesudėtingų Statinių Registracija
Statant nesudėtingą statinį - šiltnamį, pavėsinę, malkinę ar sandėliuką - dažnas susimąsto: „Ar tai reikia registruoti?“ Vieni sako, kad viską būtina deklaruoti, kiti - kad galima statyti be jokių dokumentų. Tiesa yra per vidurį. Kai kuriais atvejais registracija privaloma, kitais - tik rekomenduojama.
Lietuvos įstatymai numato, kad ne visi nesudėtingi statiniai turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre (Registrų centre). Tačiau svarbu suprasti, kad neregistruotas statinys yra nematomas valstybės sistemoms - jis neturi unikaliojo numerio, jo negalima įkeisti, parduoti ar naudoti kai kurioms paramoms gauti.
Nesudėtingo statinio registracija atliekama Registrų centre - tai institucija, atsakinga už visų nekilnojamojo turto objektų įtraukimą į oficialų registrą. Norint įregistruoti nesudėtingą statinį, būtina paruošti tam tikrą dokumentų paketą.
Nesudėtingo statinio registracijos kaina gali labai skirtis priklausomai nuo to, ar turite visus dokumentus, ar reikia papildomų paslaugų (pvz., matininko darbo, kadastro duomenų bylos sudarymo ar brėžinių korekcijos). Naudojantis elektronine savitarna su e.
Nors nesudėtingo statinio registracija atrodo kaip paprasta formalumas, praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai procesas užstringa, vėluoja ar net baigiasi reikalavimu tikslinti dokumentus.
Galimos problemos:
- Registruojamas objektas skiriasi nuo to, kas nurodyta projekte ar deklaracijoje. Pavyzdžiui, statinys pastatytas didesnis nei planuota arba jo vieta žemėlapyje netiksli.
- Jeigu statinys keičia sklypo planą, užima žemės dalį ar yra ant sklypo ribos - be geodezinių duomenų byla nebus patvirtinta.
- Ypač senesnės statybos atvejais, kai nėra leidimo, deklaracijos apie užbaigimą ar bent supaprastinto projekto.
- Jei matininkas ar giminaitis teikia duomenis, bet neturi notarinio ar el.
Patarimai: Pasinaudokite Registrų centro savitarna - su el.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Įgyjamąją Senatį
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 str.).
Įgyjamosios senaties sąlygos:
- Asmuo neturi būti daikto savininkas, t.y. nei anksčiau, nei šiuo metu neturi būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (pagal sandorį, paveldėjimu, pasisavinant bešeimininkį daiktą ar kitais pagrindais);
- Daiktas neturi nuosavybės teise priklausyti valstybei ar savivaldybei, taip pat neturi būti įregistruotas kito asmens vardu.
- Asmuo daiktą turi būti įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laiką.
- Asmens valdymas visą daikto valdymo laikotarpį turi būti teisėtas, t.y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.
- Valdymas turi būti atviras.
- Daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai.
- Daiktas visą valdymo laikotarpį turi būti valdomas kaip savas, t.y. asmuo turi būti įsitikinęs, kad niekas daugiau už jį teisių į daiktą neturi - nėra kito asmens, kuris būtų daikto savininkas.
- Nekilnojamojo daikto valdymas nurodytomis sąlygomis turi tęstis 10 metų, kilnojamojo - 3 metus.
Įgyjamosios senaties sąlyga - kad daiktas buvo valdomas teisėtai - reiškia, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu. Nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą.
Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p., t. y. pagamindamas naują daiktą. Statyba, vykdoma (įvykdyta) savavališkai arba pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, vertintina kaip neteisėta, jos rezultatas - pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu.
Jeigu statinys yra pastatytas ar statomas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai jis negali būti civilinės apyvartos objektas, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (jo parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (CK 4.103 str.
tags: #neiregistruotas #daiktas #negali #buti #nuosavybes #objektu