Neįgalaus pilnamečio vaiko teisės į būstą Lietuvoje

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą tėvams ne tik materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet ir apibrėžia atvejus, kuomet tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) yra numatyti du tokie atvejai:

• kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu.
• kai pilnametis vaikas, kuris yra ne vyresnis negu 24 metų, yra reikalinga materialinė parama dėl to, kad jis studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Aptarkime detaliau kiekvieną iš šių atvejų.

Išlaikymas neįgaliam pilnamečiui vaikui

Vienas iš atvejų, kuomet pilnametis vaikas turi teisę į išlaikymą, yra tuomet, kai jis yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Tokia tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad neįgalūs asmenys, net ir sulaukę pilnametystės, negali visiškai savimi pasirūpinti, jiems yra sunkiau susirasti darbą, kitą pajamų šaltinį ir taip pasirūpinti savo materialine gerove. Pavyzdžiui, jeigu vaikas yra gimęs fiziškai ar psichiškai neįgalus, ar neįgaliu tapo vaikystėje dėl persirgtos ligos ir kt.

Todėl siekiant užtikrinti neįgalių asmenų interesus bei visiškos jų išlaikymo naštos neperkelti ant valstybės pečių, tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems neįgaliems vaikams.

Pilnamečių asmenų išlaikymą praktiškai galima skirstyti į tris dalis:

1. pilnamečių vaikų išlaikymas dėl negalios arba iki 24 metų, jeigu studijuoja ir tęsia mokslus;
2. buvusio sutuoktinio išlaikymas;
3. nedarbingų tėvų, kuriems reikalinga parama išlaikymas.

Vaikų išlaikymas sulaukus pilnametystės. Išlaikymas pilnamečiui vaikui iš abiejų vaiko tėvų gali būti teismo priteistas keliais atvejais:

1. kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas;
2. kai tėvai turi galimybę išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama.

Nagrinėdamas pilnamečio vaiko reikalavimą, pareikštą tėvams dėl išlaikymo priteisimo, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir kuriuo būtų užtikrintos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti.

Pilnamečio vaiko išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą: tai gali būti ir išlaidos gyvenamajai vietai, jeigu mokslai tęsiami kitame mieste, ir išlaidos komunaliniams, maistui, išlaido reikalingos studijoms, knygoms ir pan. Todėl tokio pobūdžio bylose labai svarbus yra ne tik pirmiau aptartas sausas teisinis reglamentavimas, tačiau ir praktinė situacijos pusė, kurią reikia įrodinėti konkrečioje byloje.

Jeigu kalbame ne apie neįgalius asmenis, bet apie moksleivius, visų pirma būtina suprasti, kad pilnametis asmuo, dažnu atveju negali tikėtis tokio dydžio išlaikymo dydžio, kuris nustatomas ir mokamas nepilnamečiui asmeniui. Taip yra todėl, kad tiek teismas, tiek pats asmuo, kuris prašo išlaikymo iš savo tėvų, supranta, kad jis jau yra pilną veiksnumą ir teisnumą turintis asmuo, todėl gali dirbti įvairius pamaininius darbus, dirbti ne pilnu etatu ir tokiu būdu užsidirbti papildomų pajamų pragyvenimui ar laikotarpiui, kol studijuoja.

Taip pat vertinama, ar pilnametis asmuo, kuriam reikalingas išlaikymas, gauna įvairias subsidijas mokslams, apgyvendinimui universiteto suteiktose patalpose ir t.t.

Be to, svarbu pabrėžti, jog pareigas turi ne tik tėvai, jeigu pilnamečiui asmeniui reikalingas išlaikymas, pareigas turi ir pats pilnametis asmuo. Tai yra, toks asmuo turi gerai mokintis ir rodyti teigiamus rezultatus, lankyti paskaitas ir jose dalyvauti, paskaitų nepraleisti, siekti išsilavinimo, tai yra galutinio šio etapo rezultato.

Taigi ne tik tėvai turi pareigas išlaikyti savo pilnametį vaiką iki 24 metų, jeigu tokiam išlaikymui yra pajėgūs, tačiau ir pats pilnametis asmuo turi pareigas siekti rezultato, diplomo ir nebepraleisdamas paskaitų gerai mokytis.

Išlaikymas studijuojančiam pilnamečiui vaikui

Kitas atvejis, kuomet pilnametis vaikas gali pretenduoti į išlaikymą, yra susijęs su jo studijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad yra diferencijuojama padėtis tų pilnamečių vaikų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje ir tų, kurie jau mokosi aukštojoje mokykloje. Pastaroji tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad besimokantys pilnamečiai asmenys dažniausiai negali pakankamai užsidirbti pragyvenimui, kartu neprarasdami galimybių toliau mokytis, įgyti geresnį išsilavinimą ar darbą.

Tol, kol pilnametis vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, tėvai turi pareigą ir toliau materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti įgyjamas kartu su profesiniu.

Tuo tarpu tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, yra pakankamai ribota, kadangi šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda jau tarp aukštosios mokyklos studento, turinčio vidurinį išsilavinimą ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti dviejų grupių kriterijai, kuriuos būtina kiekvieną kartą įvertinti, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo aukštojoje mokykloje besimokančiam pilnametystės sulaukusiam vaikui.

Kriterijai vertinant išlaikymo poreikį

Pirmoji grupė kriterijų yra susijusi su aukštojoje mokykloje besimokančiu pilnamečiu vaiku:

• sunki pilnamečio vaiko turtinė padėtis;
• pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis;
• sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.

Visi šie kriterijai yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Teismas pirmiausia turi nustatyti pilnamečio vaiko turtinę padėtį - jo turimą turtą, visų rūšių gaunamas pajamas (darbo užmokestį, pašalpas, autorinį atlyginimą, stipendiją ir kt.).

Teismas taip pat turi įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą, t.y. teismas turi pareigą atsižvelgti ir į tai, ar buvo ieškota kitų galimybių gauti lėšų studijoms, pavyzdžiui, ar kreiptasi dėl paskolos gavimo, kadangi viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi - valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis).

Tai, jog pilnametis vaikas abejoja savo galimybėmis grąžinti paskolą, pavyzdžiui, jeigu jam nepavyktų gauti darbo po studijų baigimo, negali būti priežastimi perkelti išlaikymo naštą vienam iš tėvų ar tėvams, kadangi studijų paskolos grąžinimo sąlygos yra gana lanksčios, o terminai ilgi.

Svarbu ir tai, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikytinas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus, t.y. aukštojoje mokykloje studijuojantis pilnametis vaikas turi dėti maksimalias pastangas gerai mokytis ir siekti kuo aukštesnių mokymosi rezultatų. Priešingu atveju išlaikymo priteisimas pilnamečiui vaikui reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, t.y. būtų nesąžininga, jeigu pilnamečiui vaikui būtų priteisiamas išlaikymas, kad jis galėtų įgyti išsilavinimą, tačiau pats vaikas nedėtų jokių pastangų gerai mokytis.

Tėvų galimybės teikti paramą

Antroji kriterijų grupė yra susijusi su tėvų galimybėmis teikti paramą pilnamečiui vaikui:

• tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui;
• negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties;
• išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims;
• priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti;
• patiems tėvams turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Visi šie antrajai grupei priskiriami kriterijai taip pat yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog aukščiau nurodytų abiejų kriterijų grupės yra vertinamos atskirai, t.y. pirmiausia nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, tuomet yra įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.

Būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra siekiama užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą - net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą - išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo poreikį, išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos - realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, jeigu yra nustatoma, kad pilnametis vaikas mokosi aukštojoje mokykloje, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam yra reikalinga materialinė parama, kurią teikti tėvai turi galimybę, yra galima kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turi pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų, ar globėjų, su kuriuo, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės.

Globos galimybės

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma.

Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.

Nuolatinis globotojas - asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa.

Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.

Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais), o jeigu nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 4.

Budinčio ir nuolatinio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Kas gali kreiptis?

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:

1. asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
2. ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo:

1. ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
2. nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
3. nuo kurio nėra atskirtas vaikas;
4. kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia;
5. jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai nebuvo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
6. kuris nėra teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, kuris buvo nuteistas už kitas nusikalstamas veikas ar kuriam buvo paskirtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos (padarytų) nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) ar administracinio (administracinių) nusižengimo (nusižengimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgus į vaiko interesus;
7. iki šešiasdešimt penkerių metų, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką;
8. jeigu jo ir globos centro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis nebuvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;
9. kuris Vyriausybės patvirtintuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengęs globoti (rūpinti) vaiką;
10. kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo atitinka aukščiau paminėtų 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytus reikalavimus, o kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys - aukščiau paminėtų 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus.

Kur kreiptis?

Dėl informacijos apie vaikų globą (rūpybą) kviečiame kreiptis į globos centrą.

Žingsniai norint tapti globėju

1 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.

2 žingsnis. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo.

3 žingsnis. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai:

• Prašymas.
• Sveikatos pažyma 046a formos.
• Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.

4 žingsnis. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.

5 žingsnis. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, prašykite, jog būtumėte siunčiami juos išklausyti į artimiausią savivaldybę.

6 žingsnis. Išvados globai gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai.

7 žingsnis. Laukimas ir sprendimo priėmimas.

tags: #neigalaus #pilnamecio #vaiko #teise #i #buta