Negyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės Lietuvoje

Gaisrinė sauga yra itin svarbi užtikrinant žmonių saugumą ir turto apsaugą. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, nustatantys griežtus reikalavimus patalpoms, nepriklausomai nuo jų paskirties. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, taikomus įvairioms patalpoms Lietuvoje.

Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.

Šiose taisyklėse minimas statinio atsparumo ugniai laipsnis, statinio konstrukcijų ir statybos produktų degumo klasės, pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, priešgaisrinių užtvarų (sienų, pertvarų, perdangų, durų, vartų, liukų, vožtuvų) tipai ir atsparumas ugniai nustatomi pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.

Bendrieji Reikalavimai

Yra keletas esminių reikalavimų, kurių privaloma laikytis visose patalpose:

• Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
• Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.
• Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes.

Taip pat svarbu užtikrinti:

• Teritorija aplink pastatą turi būti išvalyta, nušienauta, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.
• Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų, gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų turi būti laisvi.
• Automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai privalo turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu.
• Teritorijoje reikia pažymėti žmonių susirinkimo vietas, kai jie evakuojami iš pastatų gaisro kilimo pavojaus atveju.
• Privaloma laikytis reikalavimo, kad šalia pastatų arčiau kaip 2 m neturi būti sandėliuojamos degios medžiagos.
• Draudžiama pastatuose ir arčiau kaip 6 m nuo jų naudoti šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus.

Statiniuose ir patalpose privalo būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) skaičius, kaip tai nustatyta BGST 5 priede, evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ženklų išdėstytų taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (taško).

Elektros tinklai, įrenginiai ir prietaisai turi būti tvarkingi, nepažeisti, tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos.

Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti tvarkingi ir prižiūrėti, kad juose nebūtų vizualiai matomų įtrūkimų, nesandarumų. Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią (arba baigus šildymo sezoną) reikia išvalyti suodžius.

Gaisrinės saugos ženklai turi atitikti Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

Reikalavimai Pastatams ir Sklypams

Planuojant statybas ar rekonstrukciją, būtina atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Neišlaikant priešgaisrinių atstumų - ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus ir patvirtintas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.
• Pastatai pagal turimą priešgaisrinę techniką - Šiaulių mieste iki 40 m aukščio.

Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.

Išimtis: Gyvenamosiose vietovėse iki 5 tūkst. gyventojų, sodininkų bendrijose ir kai pastatų išorės gaisrui gesinti vandens poreikis neviršija 10 l/s, gaisrams gesinti leidžiama vandens tiekimą numatyti iš gaisrinių rezervuarų arba natūralių ir (ar) dirbtinių vandens telkinių, kai atstumas nuo jų iki saugomo pastato perimetro tolimiausio taško yra ne didesnis kaip 1000 m.

Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.

Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai:

• Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams).
• Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams).
• Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais.
• Vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.

Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.

Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo ir pasiekus 110 C temperatūrą, drenčeriai arba perforuotas sausvamzdis, lapuočių mediena, ventiliacija, rūsyje toliau kaip 15 m iki išėjimo - II-as evakuacinis išėjimas.

Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.

Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Reikalavimai Visuomeniniams Pastatams

Visuomeniniuose pastatuose taikomi griežtesni reikalavimai, atsižvelgiant į didesnį žmonių skaičių ir galimą riziką:

• Atstumai nuo sklypo ribos (>3 m).
• Įvažiavimas > 3,5 m pločio, >4,5 m aukščio.
• Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
• Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
• Pastatų gesinimui iš išorės <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis.
• Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
• Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
• Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.
• Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui.
• Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.
• Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.

Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai:

• Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams).
• Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams).
• Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais.
• Vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos.

Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai.

Pirties ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo, sprinkleriai prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir užtikrinant 0,12 l/s kv. m vandens tiekimo intensyvumą, lapuočių mediena, ventiliacija, atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų ir evakuacijos kelių. Netaikoma III atsparumo ugniai visuomeniniuose statiniuose.

Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio.

Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai.

Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m..

Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m.

Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.

Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).

Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr.146-7510).

Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 23-1138).

Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378).

Darbuotojų Mokymai ir Instrukcijos

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti parengta gaisrinės saugos instrukcija, atitinkanti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau - BGST) 1 priedo reikalavimus. Taip pat turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, kaip tai nustatyta BGST 2 priedo reikalavimuose.

Turi būti organizuojami ir registruojami darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais:

• Įvadinis - visiems darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti.
• Periodinis - ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
• Papildomas - pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas pavedė kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi būti išklausę mokymo programą arba įvadinio mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą, kaip tai nustatyta teisės aktuose.

Vadovas privalo organizuoti ne rečiau kaip kartą per trejus metus darbuotojų gaisrinės saugos mokymus ir atestavimą (žinių tikrinimą) pagal nustatytą programą.

Pagrindiniai reikalavimai darbuotojų mokymams:

• Kiekvienas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar atsakingas už gaisrinę saugą asmuo įmonėje privalo būti apmokytas ir atestuotas gaisrinės saugos klausimais.
• Kiekvienos įmonės darbuotojai privalo būti apmokyti privalomuoju 3 val.
• Kiekvienoje įmonėje privalo būti parengtos gaisrinės saugos instrukcijos patalpoms. Paprastai užtenka Bendrosios gaisrinės saugos instrukcijos, atliekant ugnies darbus - Ugnies darbų atlikimo gaisrinės saugos instrukcijos.
• Bendrąją gaisrinės saugos instrukciją privalo patvirtinti kiekvienos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas.

Evakuacijos Reikalavimai

Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir parengti žmonėms evakuotis bet kuriuo paros metu.

• atrakinamas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu.

Sandėliavimo Reikalavimai

Sandėliavimo patalpose turi būti laikomasi specialių reikalavimų, atsižvelgiant į laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą (degių skysčių, dujų balionų ir pan. t.), taip pat pagal jų fizikines bei chemines savybes ir sprogumą bei gaisringumą, kaip tai nustatyta BGST 8 priede. Ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės turi būti ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių sprogumą ir gaisringumą.

Sandėliavimo patalpos langai, durys ir vartai turi būti laisvi ir neužkrauti. Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio naudoti sandėliavimo patalpose elektros šildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, kai medžiagos laikomos degiose pakuotėse.

Medžiagos, laikomos ne lentynose reikia sudėti į rietuves, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, medžiagų, laikomų ne lentynose, sandėliavimo vietas reikia pažymėti juostomis ant grindų.

Sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 50 m2, praeigos tarp stelažų ir rietuvių turi būti ne siauresnės kaip 0,8 m, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2 - ne siauresnės kaip 1,2 m.

Gaisrinės Saugos Sistemos ir Priemonės

Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistema, priešdūminio vėdinimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, vidaus gaisrinis vandentiekis) turi būti paruošti naudoti, tvarkingi, sukomplektuoti ir veikiantys.

Objekte esančių gesintuvų tipus reikia parinkti, kaip tai nustatyta BGST 5 priede. Pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui, turi būti atlikta jo techninė priežiūra. Gesintuvo paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.

Gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, toliau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų ir įrenginių, pakabinami gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai (ženklai). Lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto gaminimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, privalo būti aprūpintos bent vienu 6 kg (l) gesinimo medžiagos turinčiu gesintuvu ir nedegiu audeklu.

Prieigų prie gaisrinių čiaupų vietas reikia palikti laisvas ir neužkrautas. Gaisrui gesinti naudojami vandens rezervuarai privalo būti pripildyti vandens.

Vidaus gaisrinis vandentiekį reikia tikrinti kartą per metus ir patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą, kaip tai nustatyta BGST 11 priede. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse, gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų.

Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos ir ant durelių aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris.

Privaloma tikrinti kartą per metus gaisrinių hidrantų, hidrantų kolonėlių techninę būklę (paleidžiant vandenį), o patikros rezultatus įforminti raštu.

Gaisrinės Saugos Paslaugos Įmonėms

Gaisrinės saugos ir paslaugos įmonėms apima visapusišką gaisrinės saugos organizavimą, dokumentacijos rengimą ir nuolatinę priežiūrą, užtikrinančią, kad įmonė atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus ir realiai būtų pasirengusi gaisro prevencijai bei tinkamam reagavimui ...

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

• užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus;
• įstiklinti arba užmūryti oro zonas nuo dūmų apsaugotose laiptinėse;
• rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį;
• gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrenginius;
• rūsiuose įrengtuose sandėliuose laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degius, labai degius ir degius skysčius, sprogstamąsias medžiagas;
• rūsiuose naudoti atvirą ugnį;
• savavališkai rūsiuose įrengti sandėlius, užtverti rūsio patalpas ir praėjimus.

Šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų.

Reikalavimai degalinėms

• Atlikti remonto ir kitus darbus naudojant atvirą ugnį leidžiama ne arčiau kaip 20 m nuo degalinės rezervuarų ir pildymo kolonėlių.
• Pilti naftos produktus į degalinės rezervuarus būtina uždaruoju būdu.
• Automobilinė cisterna degalų išpylimo metu turi būti įžeminta.
• Dujų automobilinė cisterna, baigus pildyti dujų rezervuarą, turi būti atjungta nuo rezervuaro.
• degalai turi būti pilami tiesiai į kuro bakus.
• pildymo metu pastebėjus dujų nuotėkį, pildymo operaciją būtina nedelsiant nutraukti, o transporto priemonę, neužvedant variklio ir neįjungiant žibintų - nustumti į saugią vietą.

Reikalavimai durpynams

• Prie miško esančiu eksploatuojamo durpyno pakraščiu turi būti iškastas griovys, kuriame gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį nutirpus sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar kol iškris sniegas) nuolat būtų vandens.
• Eksploatuojamo durpyno teritorijoje turi būti įrengti ne mažesni kaip 1 000 m3 talpos gaisriniai vandens rezervuarai, išdėstyti ne didesniu kaip 1 000 m atstumu vienas nuo kito. Rezervuarą gali atstoti minėtu atstumu įrengtas ne trumpesnis kaip 500 m ilgio vandens surenkamasis kanalas, kuriame bus užtikrintas ne mažesnis kaip 0,6 m vandens lygis.
• Durpyno teritorijoje draudžiama rūkyti, išskyrus tam tikslui įrengtas vietas.
• Durpyne draudžiama kurti laužus, deginti žolę ar samanas.
• Draudžiama durpyne išpilti degalus ar tepalą.
• Durpių laikymo aikštelės turi būti tvarkingos ir švarios. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už aikštelės (sandėlio) ribų.

tags: #negyvenamuju #pastatu #gaisrines #saugos #taisykles #2011