Pagrindinės pastatų klasės
Gyvenamieji pastatai
Gyvenamieji pastatai skirti žmonėms gyventi. Svarbu atkreipti dėmesį į gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumą ir patalpų struktūrą, užtikrinančią komfortą ir funkcionalumą.
Negyvenamieji pastatai
Negyvenamieji pastatai apima įvairius pogrupius, tokius kaip komerciniai, administraciniai, transporto, gamybos, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religiniai ir kiti pastatai. Jiems taikomi bendrieji reikalavimai, užtikrinantys saugumą ir tinkamą naudojimą.
Energinis efektyvumas ir modernūs pastatai šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Kadangi visos Europos mastu siekiama taupyti ir kuo efektyviau naudoti energiją, tai vis dažniau projektuojami tokie pastatai, kurie suvartoja labai mažai energijos arba beveik jos nevartoja. Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į mažai energijos naudojančius pastatus, ekologinius pastatus, darniuosius pastatus ir žaliuosius pastatus.
Mažai energijos sunaudojantys pastatai pasižymi kompaktiška forma, kokybiškai apšiltintomis ir sandariomis atitvaromis, sumažintais šiluminiais tilteliais, tiesioginiu saulės energijos naudojimu, vėdinimo sistema su šilumogrąža, reguliuojama šildymo sistema ir aktyviu saulės bei vėjo energijos naudojimu.
Ekologiniams pastatams būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.
Darnieji pastatai statomi pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus, atsižvelgiant į pastato vietą, orientaciją, saulės ir vėjo naudojimą, žaliųjų medžiagų naudojimą ir taupų projektavimą.
Žalieji pastatai turi atitikti tam tikrus kriterijus, įskaitant energinį efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, poveikio aplinkai įvertinimą, išteklių saugojimą, perdirbimą ir vidaus aplinkos kokybę.
Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau.
Energinio naudingumo sertifikatas
Naujovės ir pakeitimai
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcija. Vienas iš svarbiausių naujovių yra co-living (bendro gyvenimo namų) paskirties įtvirtinimas. Ši koncepcija leidžia bendro gyvenimo projektus įgyvendinti negyvenamuosiuose pastatuose, taip keičiant tradicinį pastatų klasifikavimą. Nors viešbučių ir sanatorijų paskirtys išlieka, co-living dabar taip pat priskiriamas negyvenamųjų pastatų kategorijai.
Tokius namus bus galima statyti komercinės paskirties žemės sklypuose, tačiau jų negalima skaidyti į atskirus turtinius vienetus. Bendro naudojimo patalpos turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc.
Senesnėje STR redakcijoje pastatai buvo skirstomi tik pagal paskirtis. Naujoje redakcijoje atsiranda papildomi skirstymo kriterijai - tipai ir paskirčių grupės. Dabar pastatai pagal paskirtį skirstomi į du tipus: gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus.
Paskirties grupės toliau suskirstomos į konkrečias paskirtis, tokias kaip viešbučių, prekybos, paslaugų, poilsio, daugiabučių, dvibučių ir kt.
Pastatuose bus galima turėti kelių paskirties grupių patalpas, jei: Kitos paskirties patalpų plotas sudaro ne daugiau kaip 1/5 pastato bendro ploto.
Naujais STR pakeitimais sureaguota į Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje susiformavusį poreikį dėl co-living pastatų.
STR pakeitimais patikslintas statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašas, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leis jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį.
Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje (nuo 2024 m.):
| Esama patalpos paskirties grupė | Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta patalpos pagrindinė naudojimo paskirtis | Patalpų paskirčių tipas, į kurį keičiama esama patalpos paskirties grupė | Patalpos paskirties grupė, kuria papildomas Nekilnojamojo turto kadastre esantis pastato paskirties įrašas | Patalpos paskirtis, į kurią keičiamas kadastre esantis patalpos pagrindinės naudojimo paskirties įrašas |
|---|---|---|---|---|
| Gyvenamosios paskirties patalpos | 1.1. Gyvenamoji (butų) | Gyvenamosios patalpos | 1. Gyvenamųjų | 1.1. Gyvenamoji (butas) |
| 1.2 Gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų) | Gyvenamosios patalpos | 1. Gyvenamųjų | 1.2 Gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų) | |
| 1.3 Gyvenamoji (įvairių socialinių grupių) | Gyvenamosios patalpos | 2. Įvairių socialinių grupių | 2.1. Įvairių socialinių grupių | |
| Negyvenamosios paskirties patalpos | 2.1. Viešbučių | Negyvenamosios patalpos | 3. Komercinių | 3.2. Viešbučių |
| Negyvenamosios patalpos | 3. Komercinių | 3.3. Bendro gyvenimo namų | ||
| 2.3 Prekybos | Negyvenamosios patalpos | 3. Komercinių | 3.1. Prekybos | |
| 2.5. Maitinimo | Negyvenamosios patalpos | 3. Komercinių | 3.5. Maitinimo | |
| 2.4. Paslaugų | Negyvenamosios patalpos | 3. Komercinių | 3.4. Paslaugų | |
| Negyvenamosios patalpos | 10. Specialiųjų paslaugų | 10.1. Specialiųjų paslaugų | ||
| 2.2. Administracinė | Negyvenamosios patalpos | 4. Administracinių | 4.1. Administracinė | |
| 2.6. Transporto | Negyvenamosios patalpos | 5. Transporto | 5.1. Transporto | |
| 2.7. Garažų | Negyvenamosios patalpos | 5. Transporto | 5.2. Garažų | |
| 2.8. Gamybos | Negyvenamosios patalpos | 6. Pramonės ir sandėliavimo | 6.1. Gamybos | |
| Negyvenamosios patalpos | 6. Pramonės ir sandėliavimo | 6.2. Energetikos | ||
| 2.9. Sandėliavimo | Negyvenamosios patalpos | 6. Pramonės ir sandėliavimo | 6.3. Sandėliavimo | |
| 2.10. Kultūros | Negyvenamosios patalpos | 7. Visuomeninių | 7.1. Kultūros | |
| 2.11. Mokslo | Negyvenamosios patalpos | 7. Visuomeninių | 7.2. Mokslo | |
| 2.12. Gydymo | Negyvenamosios patalpos | 7. Visuomeninių | 7.3. Gydymo | |
| 2.14. Sporto | Negyvenamosios patalpos | 7. Visuomeninių | 7.4. Sporto | |
| 2.15. Religinė | Negyvenamosios patalpos | 7. Visuomeninių | 7.5. Religinė | |
| 2.16. Specialioji | Negyvenamosios patalpos | 7. Visuomeninių | 7.6. Specialioji | |
| 2.17. Kita (pagalbinio ūkio) | Negyvenamosios patalpos | 8. Pagalbinė | 8.1. Pagalbinio ūkio | |
| 3. Kita | Negyvenamosios patalpos | 8. Pagalbinė | 8.2. Kita pagalbinė | |
| 2.13. Poilsio | Negyvenamosios patalpos | 9. Viešosios rekreacijos | 9.1. |
Kad netektų pirkti katės maiše, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) rekomenduoja pirmiausia išsiaiškinti pastato, kuriame yra patalpa (butas), paskirtį (vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas, daugiabutis gyvenamasis namas ar viešbučių paskirties pastatas) bei koks statybą leidžiantis dokumentas (SLD) yra išduotas tam statiniui. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausia jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodytos 2 pastatų grupės: 1) gyvenamieji pastatai; 2) negyvenamieji pastatai.
Jei pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: 1) pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą; 2) vėliau nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Taigi negyvenamos paskirties pastate gali būti gyvenamųjų patalpų, o gyvenamosios paskirties pastate gali būti negyvenamųjų patalpų. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokiuose mišriuose pastatuose reikėtų itin atidžiai pasitikrinti, kokios paskirties patalpas perkate: butą, poilsio paskirties ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas. Nors į šį klausimą atsakymą rasite Registrų centro išraše, tačiau visada pravartu pasitikrinti ir tai, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas SLD.
Pavyzdžiui, jeigu SLD išduotas vieno ar dviejų butų pastatui, o pastate įrengti daugiau nei vienas ar du butai, veikiausiai yra parduodamos vieno buto patalpos, t. y. buto dalys, kurias statytojai įvardija „būstu“. Įsigiję tokias patalpas taptumėte pastato (buto) bendraturčiais (bendraturčių teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse) ir ateityje Jums gali kilti keblumų dėl buto pardavimo ar remonto, galite turėti nesklandumų su tokio namo statybos užbaigimo procedūromis, jeigu įsigyjamos patalpos yra dar nebaigtame statyti name.
Be to, galite susidurti su problemomis dėl garso izoliacijos, automobilių parkavimo vietų trūkumo, pasigesti vaikų žaidimo aikštelės, funkcionalių ir patogių bendrojo naudojimo patalpų, kurios įrengiamos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Taip pat gali kilti rūpesčių dėl nekilnojamojo turto mokesčių - už tokias patalpas reikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčius.
Projektavimo ir statybos srityje vis dar tęsiasi suirutė po didžiųjų 2024 lapkričio teisės aktų pakeitimų.
Primename, kad 2024 metų lapkritį įsigaliojusiame STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ poilsio paskirties pastatai buvo išskirti į dvi paskirties grupes - viešosios rekreacijos ir asmeninės rekreacijos. Vadovaujantis dabar galiojančia šio STR redakcija, viešojo poilsio pastatai yra Kaimo turizmo pastatas, kempingas ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (viešasis pastatas, skirtas viešajai rekreacijai.
Mintis atskirti rekreacijai skirtus pastatus į dvi grupes lyg ir nebloga, tačiau išėjo kaip visada. Didžiausia problema, kad iki šiol nėra aišku, kokius teisės aktus reikia taikyti projektuojant asmeninio poilsio pastatus, t. y. Šiuo metu derinamame STR „Pastatai“ projekte numatyta, kad asmeninio poilsio pastatai turi būti projektuojami vadovaujantis šio STR IV skyriumi, kuriame yra reglamentuojami Negyvenamųjų pastatų projektavimo reikalavimai.
tags: #negyvenamu #pastatu #klasifikacija