Alkoholis daro trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį jūsų smegenims. Po alkoholio vartojimo jis pasiekia smegenis per penkias minutes, o poveikis pradeda jaustis po dešimties minučių. Didelis arba nuolatinis alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti ilgalaikius smegenų pokyčius.
Tiesioginis poveikis
1. Smegenų veiklos sulėtėjimas
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, tai reiškia, kad jis sulėtina smegenų ir nugaros smegenų veiklą. Trumpalaikis alkoholio apsinuodijimas gali sumažinti veiklą keliose smegenų dalyse, įskaitant:
- Smegenėlės: atsakingos už koordinaciją, judėjimą ir pusiausvyrą.
- Žievė: išorinis smegenų sluoksnis, atsakingas už vykdomąjį mąstymą, pvz., kalbą, atmintį, elgesį ir sąmoningą mąstymą.
- Priekinė smegenų skiltis: didžiausia smegenų skiltis; atsakinga už asmenybę ir sprendimų priėmimą.
- Hipokampas: susijęs su atminties formavimusi ir erdvinės erdvės suvokimu.
- Pakaušio skiltis: susijusi su regėjimu.
- Parietalinė skiltis: padeda apdoroti sensorinę informaciją.
- Temporalinė skiltis: susijusi su klausos ir regos suvokimu, trumpalaike atmintimi, muzikiniu ritmu ir kalba.
Problemos su šiomis smegenų sritimis gali sukelti simptomus, susijusius su kiekvienos srities funkcijomis.
2. Sutrikęs erdvinis suvokimas
Yra priežastis, kodėl apsvaigę žmonės linkę klupinėti, kristi ar elgtis nevikriai. Alkoholis gali paveikti erdvės suvokimą, nes sulėtina hipokampo veiklą. Kartu su sulėtėjusiu reakcijos laiku tai gali sukelti koordinacijos sutrikimus ir galimai traumas.
3. Atsiranda atminties praradimas ir atminties sutrikimai
Stiprus apsvaigimas nuo alkoholio gali sukelti atminties praradimą ar atminties sutrikimus. Taip yra todėl, kad alkoholis veikia hipokampą - dvi smegenų struktūras, padedančias formuoti naujus prisiminimus.
4. Aktyvuojama smegenų atlygio sistema
Alkoholio vartojimas, net ir nedideliais kiekiais, gali sukelti „apgirtimo“ jausmą, nes aktyvuojama smegenų atlygio apdorojimo sistema. Aktyvuojant šias smegenų dalis gali būti išsiskiriami neurotransmiteriai (cheminiai pranešėjai), tokie kaip dopaminas, kurie prisideda prie malonumo ir pasitenkinimo jausmo.
5. Sumažėja skausmo ir streso pojūtis
Alkoholis gali sustiprinti malonumo jausmą ir sumažinti skausmo ir streso pojūtį, bet tik trumpam. Alkoholis slopina amigdalo, dviejų migdolo formos smegenų struktūrų, atsakingų už kovos ar bėgimo reakciją ir emocijų apdorojimą, veiklą.
Atminkite, kad tai galioja tik trumpalaikėje perspektyvoje. Kai žmogus, kuris nuolat vartoja alkoholį, nustoja gerti, migdolas gali tapti hiperaktyvus (vadinamas kyperkatifeia) ir sustiprinti streso ir skausmo jausmus.
Ilgalaikiai padariniai
1. Gali išsivystyti alkoholio vartojimo sutrikimas
Alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę dėl pokyčių smegenų atlygio ir streso sistemose. Alkoholio vartojimo sutrikimas (AUD) yra tada, kai žmogus jaučia poreikį nuolat vartoti alkoholį, nepaisydamas žalingo alkoholio poveikio sau ar savo gyvenimui. Tai įvyksta iš dalies dėl to, kad alkoholis sukelia pokyčius smegenyse (vadinamą plastiškumą).
Dažnas girtavimas sukelia pokyčius smegenų srityse, kurios kontroliuoja:
- Dėmesį
- Sprendimų priėmimą
- Impulsų kontrolę
- Atmintį
- Motyvaciją
- Miegą
Be to, kai žmogus nuolat vartoja alkoholį, jo smegenų streso sistemos vis labiau aktyvuojasi, o atlygio sistema silpnėja. Šis poveikis skiriasi nuo trumpalaikio alkoholio poveikio smegenims.
Dėl šių smegenų pokyčių alkoholio vartojimas iš teigiamo stiprinimo (kuris sukelia gerą savijautą) tampa neigiamu stiprinimu (nes sumažina abstinencijos ar streso simptomus). Taip prasideda alkoholio priklausomybės ciklas.
2. Baltosios medžiagos sumažėjimas
Baltoji medžiaga yra giliau (pakortikinėse) smegenų srityse. Ji sudaro nervų aksonus ir yra vieta, kur perduodami signalai tarp nervų ląstelių. Didelis alkoholio vartojimas gali sukelti baltosios medžiagos tūrio sumažėjimą ir jos mikrostruktūros pokyčius.
Su alkoholiu susiję pokyčiai gali įvykti bet kurioje baltojoje medžiagoje, bet ypač korpuse callosum, kuris jungia dešinįjį ir kairįjį smegenų pusrutulius ir padeda jiems bendrauti tarpusavyje.
3. Pilkoji medžiaga yra pažeista
Pilkoji medžiaga sudaro išorinį smegenų sluoksnį. Dažnas ir ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti pilkosios medžiagos tūrio sumažėjimą smegenyse. Šis pilkosios medžiagos praradimas primena tą, kuris atsiranda žmonėms senstant, o tai reiškia, kad AUD sergančių žmonių smegenys gali atrodyti daug senesnės nei laikoma „normaliomis“ jų chronologiniam amžiui.
4. Susitraukia daugiau smegenų sričių
Dėl baltosios ir pilkosios medžiagos praradimo gausus alkoholio vartojimas gali sukelti bendrą visų smegenų tūrio praradimą. Tyrimai, kuriuose naudojami vaizdiniai metodai smegenų struktūrai tirti, parodė, kad žmonės, sergantys AUD, turi smegenų sričių, susijusių su:
- Pažinimu
- Emocijų apdorojimu
- Atmintimi
5. Neurotoksinis poveikis
Alkoholis gali veikti kaip neurotoksinas, tai reiškia, kad jis gali pažeisti ir sunaikinti nervines ląsteles smegenyse. Tai vyksta trimis būdais:
- Neurouždegimas: alkoholis gali žymiai padidinti uždegimą organizme. Uždegiminės molekulės gali kirsti kraujo-smegenų barjerą ir pažeisti smegenis.
- Tiamino trūkumas: gausus alkoholio vartojimas gali apsunkinti organizmui būtino vitamino tiamino (vitamino B1) įsisavinimą. Be tiamino nervų ląstelės gali būti sunaikintos ir gali išsivystyti tokios ligos kaip Wernicke encefalitas arba Wernicke-Korsakoff sindromas.
- Toksiškumas: Kai organizmas skaido alkoholį, jis gamina acetaldehidą, kuris yra toksiškas ir gali pažeisti nervus.
6. Gali išsivystyti ilgalaikės atminties sutrikimai
Per daug alkoholio vartojimas kelerius metus gali sukelti atminties sutrikimus, panašius į demenciją. Kai kurie iš šių sutrikimų yra grįžtami, o kai kurie - negrįžtami. Šie sutrikimai yra priskiriami alkoholio sukeltiems smegenų pažeidimams (ARBD). Jie apima:
- Su alkoholiu susijusi demencija: Alkoholio vartojimo sukeltas smegenų pažeidimas gali sukelti demenciją, kuri pasireiškia atminties praradimu, prasta trumpalaike atmintimi, elgesio ir asmenybės pokyčiais ir kt. Net nedidelis ar vidutinis alkoholio vartojimas vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms gali prisidėti prie su alkoholiu susijusios demencijos.
- Su alkoholiu susijęs insultas: Insultas įvyksta, kai kraujo tekėjimas į smegenis sutrinka dėl užsikimšimo ar kraujavimo. Alkoholis gali prisidėti prie insulto, padidindamas kraujospūdį.
- Lengvas kognityvinis sutrikimas (MCI): nedidelis atminties ir mąstymo pablogėjimas dėl smegenų pokyčių.
- Wernicke-Korsakoff sindromas: neurologinė būklė, panaši į demenciją, kurią sukelia tiamino trūkumas ir dažnai yra susijusi su alkoholiu.
Netiesioginiai padariniai
Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti fizinės traumos riziką, įskaitant galvos traumas, kurios gali sukelti smegenų pažeidimus. Tai gali būti nuo paslydimo ir galvos susižalojimo iki sąmonės netekimo ant šaligatvio ar sumušimo per muštynes ar užpuolimą.
Dažnas girtavimas taip pat gali sukelti traukulius ir insultą. Jis taip pat daro poveikį kitiems organams visame kūne, pvz.:
- Virškinimo sistemai
- Širdžiai
- Inkstams
- Kepenims
- Plaučiams
Visa tai gali netiesiogiai paveikti smegenis.
Statistika ir atsakomybė
2020 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 640 administracinių nusižengimų bylų, kai transporto priemonę vairavo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys (2019 m. - 741, 2018 m. - 708). Tokių pat bylų, kai transporto priemonę vairavo ne tik apsvaigę, bet dar ir neturintys teisės vairuoti asmenys 2020 m. išnagrinėta 909 (2019 m. - 1 612, 2018 m. - 960).
Psichologė Dovilė Bubnienė apgailestauja, jog ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje netrūksta skaudžių nelaimių, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai. Baisiausia, pasak specialistės, jog tyrimai rodo, kad net 30 procentų vairavusių neblaivių asmenų tokį elgesį kartoja vėl ir vėl, net jeigu yra sugaunami prie vairo apsvaigę.
Net 30 proc. vairavusių neblaivių asmenų tokį elgesį kartoja vėl, net jei yra sugaunami prie vairo apsvaigę.
Savaime aišku, jog įstatymai numato, jog pirmiausia už savo elgesį ir pasekmes atsakingas vairuotojas. Vis dėlto, anot D.Bubnienės, jei asmenį, mėgstantį sėsti prie vairo išgėrus, supa žmonės, kurie tokio jo elgesio nestabdo, dėl jo nesmerkia, o kartais, atvirkščiai - atsiliepia kritiškai įstatymų atžvilgiu, toks asmuo nepadarys išvados, jog jo elgesys netinkamas.
Taigi tai yra aplinkybių kompleksas, pagal kurį tam tikrą atvejį būtų įmanoma įvertinti kaip aiškiai tyčinį, šiurkščiai pažeidžiantį kelių eismo taisykles.
Bausmės už vairavimą neblaiviam skirtingose šalyse
Apžvelgdamas skirtingų valstybių praktiką teisėjas pirmiausia išskyrė skirtingą ribą, nuo kurios vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio. Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kinijoje galioja nulinė alkoholio norma (0,0 promilės), t. y. vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, turi būti visiškai blaivus. Kaimyninėje Baltarusijoje taip pat yra nustatyta riba, artima nuliui - 0,04 promilės. Daugumoje Europos šalių ši riba yra 0,5 promilės.
A. Meilutis pažymėjo, kad bausmės už vairavimą neblaiviam skirtingose šalyse gana įvairios:
| Šalis | Maksimali sankcija |
|---|---|
| Vokietija | Vieneri metai laisvės atėmimo |
| Lenkija, Prancūzija, Estija | Iki 2 metų laisvės atėmimo |
| Čekija | Iki 3 metų laisvės atėmimo |
| Ispanija | Iki 5 metų laisvės atėmimo |
A. Meilutis pažymėjo, kad visuomenėje paskutiniu metu daug dėmesio, kalbant apie baudžiamąją atsakomybę, sulaukia laidavimo institutas: „Laidavimas gali būti taikomas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra savotiškas kompromisas tarp valstybės ir nusikaltimą padariusio asmens.
Teisėjas atkreipė dėmesį, kad bausmė, sankcija už tam tikrą nusikaltimą, nusižengimą yra tam tikra valstybės prievartos priemonė: „Įstatymų leidėjas šiomis priemonėmis įgyvendina bendrąją prevenciją: nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą, bausmės teisingumo principo įgyvendinimą.
Vaistai ir narkotinės medžiagos
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner teigė, jog bet koks vairavimas apsvaigus yra nesuderinamas, nesvarbu, kokia yra apsvaigimo priežastis.
Medikė pasakojo, jog vartojant tam tikrus vaistus, vairuoti ne tik nerekomenduojama, tačiau tai netgi draudžiama. Ji minėjo slopinančius vaistus - raminamuosius ar migdomuosius, kurie veikia centrinę nervų sistemą, o tai turi didelę įtaką vairuotojo elgesiui.
„Tokius vaistus vartojantis žmogus darosi mieguistas, sulėtėja jo judesiai, orientacija, koordinacija, sprendimų priėmimas, o visa tai neigiamai atliepia vairuotojo budrumui“, - sakė G. Laubner.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys atskleidė, kad per pirmą šių metų pusmetį nustatyti 175 asmenys vairavę būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų bei dar 703 atvejai, kai nustatyti, nuo ko yra apsvaigęs vairuotojas, nebuvo galimybės, t. y. vairuotojai atsisakė tikrintis blaivumą.
Medikė aiškino, jog kai kurios medžiagos gali žmogų slopinti, mažinti jo koncentraciją ir lėtinti reakciją. Kitos medžiagos, anot specialistės, žmogų stimuliuoja, todėl nuo tokių narkotikų apsvaigęs vairuotojas gali įgauti daugiau drąsos, pradėti pernelyg didinti greitį ar netgi tapti agresyvus.
Medikė teigė, jog nuo tokių svaigalų žmogus kelyje gali pradėti matyti neegzistuojančius vaizdus, o tai gali paskatinti daug ir staigiai manevruoti, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą bei sukelti avariją.
Kaip elgtis, jei vairuotojas apsvaigęs?
Pasak D.Bubnienės, jie prašo vairuoti draugų ar artimųjų, kviečia taksi, eina pėsčiomis, lieka nakvoti ir užtikrina, kad išgėręs draugas ar artimasis nevairuos. Tiesa, šiuos sprendimus geriausia apgalvoti ir priimti iš anksto, dar prieš vartojant alkoholį.
Jei nevairuoti išgėrus nepavyksta, būtina priimti sprendimą nebevartoti alkoholio apskritai. Antraip tik laiko klausimas, kada bus nuostolių arba, kas dar baisiau, skaudžių nelaimių.
Visi sutiko, jog svarbiausia - neabejingumas. Vienas grupės dalyvių prisipažino, kaip kažkada jam, nusprendusiam važiuoti išgėrus, buvo iškviesta policija.
„Man kažkas iškvietė, kai sėdau prie vairo girtas. Daugiau nesėdu“, - tikino vyras.
Leistinas promilių kiekis
KET numato, jog už vairavimą išgėrus Lietuvoje baudžiami lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą. Jie laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilių alkoholio.
Kitiems vairuotojams taikomi gerokai griežtesni apribojimai. 0 promilių alkoholio riba taikoma pradedantiesiems vairuotojams (turintiems mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą), taksi automobilių vairuotojams, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, paprastų ir galingųjų keturračių vairuotojams, taip pat automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, vairuotojams, automobilių, kurie turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, vairuotojams ir automobilių, kuriais vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojams.
Priklausomai nuo aplinkybių už vairavimą išgėrus gali būti skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe. Taip pat vairuotojas turi išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą ir baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje.
Kur kas griežtesnė atsakomybė gresia, jei vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu atveju jis baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Greitesnis „teisių“ atgavimas
Nuo 2020-ųjų metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys anksčiau atgauti dėl neblaivumo (iki 1,5 promilės) prarastą vairuotojo pažymėjimą, sutikus vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai užraktai. Tokiu atveju, vairuotojas atgaus teisę vairuoti, tačiau visą nustatytą laikotarpį turės vairuoti transporto priemonę su įdiegtu antialkoholiniu variklio užraktu.
Tikimasi, jog tai padės ženkliai sumažinti dėl vairavimo išgėrus įvykusių eismo įvykių bei kitų nusižengimų skaičių. Be to, leis pažeidimą padariusiems vairuotojams neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu, bei tiesiog neprarasti vairavimo įgūdžių.
Tokius užraktus savarankiškai įmontuoja vis daugiau privačių įmonių. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse keleivius veža maršrutiniai autobusai, kuriuose sumontuoti šie įrenginiai.
Brangink gyvybę. Neleisk vairuoti apsvaigusiam!