Narkotinės ir psichotropinės medžiagos (narkotikai) - tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios jomis piktnaudžiaujantiems žmonėms dėl savo kenksmingo poveikio gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Lietuvoje daugiau kaip 89% vyresnių nei 20-ties metų žmonių bent kartą gyvenime vartojo alkoholį. Nors retas vartojimas greičiausiai nesukels problemų, nesaikingas ar gausus gėrimas gali neigiamai paveikti visą organizmą.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPS)
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, toliau - NPS) savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.
Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum)), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum)), ir sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas), ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA). Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų kaip kokainas ir amfetaminas stimuliuojantį poveikį.
Sintetiniai kanabinoidai ir katinonai
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms“. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė.
Elektroninės cigaretės ir nikotinas
Rūkant tiek įprastas, tiek el. cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos el. cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų ir rūkymo intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos.
El. cigarečių skysčių sudėtyje randama įvairių kenksmingų, toksiškų ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų (alavas, švinas, nikelis, chromas, kadmis). Šios medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, tačiau ir el. cigaretės kaitiklio sistemoje, gali būti susiję su įvairiais kvėpavimo sutrikimais, ligomis bei plaučių pažeidimais.
Alkoholio ir energinių gėrimų derinys
Energiniai gėrimai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o alkoholis ją slopina. Žmogus subjektyviai nebejaučia, kiek yra apsvaigęs, todėl suvartoja kur kas daugiau alkoholio. Alkoholis ir energinių gėrimų mišiniai paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esate blaivus.
Alkoholis ir energiniuose gėrimuose esantis kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Kartu su šlapimu iš organizmo pašalinami ir gyvybiškai svarbūs elektrolitai, todėl gali sutrikti organų veikla -atsiranda širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujo spaudimas.
Alkoholio poveikis vairavimui
Net lengvas apsvaigimas gali smarkiai paveikti žmogaus vairavimo įgūdžius. Nedidelis alkoholio kiekis atpalaiduoja, sukelia per didelį pasitikėjimą sugebėjimais jausmą ir žmogus netenka budrumo. Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, ilgėja reakcijos laikas, pakinta dėmesys, suvokimas. Vairuojant dvejinasi akyse, sunku suvokti atstumą, todėl autoįvykių tikimybė labai smarkiai padidėja.

Kaip alkoholis apsvaigina? - Judy Grisel
Kanapių vartojimo poveikis
Tai lemia daugelis faktorių - narkotiko rūšis, dozė, vartojimo dažnumas, asmenybės tipas, gyvenimo aplinkybės. Taip. Daliai vartojančiųjų, ypač naujokams arba vartojantiems anksčiau neišbandytu būdu, gali pasireikšti didelis nerimas, persekiojimo idėjos. Dažniausiai taip atsitinka dėl didelių THC dozių. Paprastai pojūčiai išnyksta kartu su narkotiku poveikiu.
Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio - kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Veiklioji medžiaga tetrahidrokanabinolis (THC) kraujyje gali būti aptinkamas 20 val. nuo pavartojimo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šlapime THC gali būti aptinkamas - 3-30 d.
Paauglių smegenų vystymasis ir narkotikai
Visai neseniai daug jaunų žmonių pradėjo „garinti“ tabaką ir marihuaną. Iki 20 - 25 m. žmogaus smegenys dar formuojasi ir auga. Labiausiai šiame tarpsnyje vystosi prefrontalinė žievė, kuri padeda priimti sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose.
Kaip kalbėtis su draugu apie narkotikus
Daugelis žmonių tampa priklausomi tik pradėję narkotikus vartoti reguliariai. Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas. Iš tikrųjų nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo šnekėtis šia tema su savo draugu. Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu - tai pokalbiui tikrai nepagelbės. Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo. Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti.
Narkotikų aptikimas organizme
Amfetaminą ir ekstazi šlapime galima aptikti nuo 2 iki 4 parų, kartais net 7.
Visą gyvenimą prisiminsite, kad vartojote, bet jei toliau nevartosite, noras vartoti vis silpnės ir jei retkarčiais pagalvosite, kad „neblogai būtų pavartoti“, tai supratimas, jog vienas pavartojimas gali vėl jus padaryti priklausomu, galite prarasti artimųjų ir kitų žmonių pasitikėjimą ir viską ką pasiekėte gyvendamas blaiviai, neleis to daryti.
Amfetamino poveikis
Amfetaminas yra stimuliuojanti medžiaga. Ši medžiaga padidina budrumą bei sujaudinimą dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo. Lėtinis stimuliatorių vartojimo poveikis: insultai, traukuliai, galvos skausmai, depresija, įtampa, irzlumas, pyktis, atminties praradimas, dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, nemiga, paranoja, klausos haliucinacijos, panikos reakcijos ir t. t.
Metamfetamino priklausomybė
Metamfetaminas tai narkotikas, nuo kurio priklausomybė atsiranda labai greitai. Bandymai susitvarkyti su vartojimo pasekmėmis ir išvengti neigiamų padarinių gali tik dar labiau padidinti priklausomybės riziką. Tikslingiausia būtų ne ieškoti priemonių, kaip greitai pašalinti narkotiko pėdsakus, bet kreiptis pagalbos ir ieškoti būdų, kaip nevartoti.
Priklausomybės gydymas
Dauguma žmonių, priklausomų nuo alkoholio, atidėlioja kreipimąsi pagalbos ir laukia, kad situacija stebuklingu būdu pasitaisys savaime arba ieško metodo, kuris akimirksniu išspręstų problemą. Priklausomybė veikia žmogų kaip ir bet kuris kitas psichikos ar elgesio sutrikimas, todėl realiausias būdas tvarkytis su šia problema - kreiptis pagalbos, gydytis ir sveikti.
Sveikimas nuo priklausomybės - tai ne tik alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų atsisakymas, tai savotiška asmenybės rekonstrukcija, nes asmeniui tenka keistis psichologine, dvasine prasme, keisti savo mąstymą, įsitikinimus, vertybes bei koreguoti gyvenimo būdą, o tam reikia ir laiko, ir pačio žmogaus pastangų.
Pirmoji pagalba apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis
Jei žmogus sąmoningas, pirmiausiai būtinai išsiaiškinkite, kokias psichoaktyviąsias medžiagas jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Teikdami pirmąja pagalbą psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusiam asmeniui, jo nekaltinkite. 112 (galima skambinti ir iš mobiliųjų telefonų).
Alkoholio ir emocinės sveikatos sąveika
Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą.
Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti mus priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai. Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu. Deja, nors alkoholis gali padėti mums iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją - šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos:
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą
- Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau
- Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas
- Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos
- Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.
Alkoholio poveikis smegenims
Smegenys sudarytos iš daugybės įvairių dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja - šis darnus smegenyse vykstantis orkestras užtikrina gerą savijautą ir gerai atliekamus veiksmus. Įvairios žinutės iš vienos smegenų dalies į kitą yra perduodamos naudojant daugybę cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ - dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai. Tokiu būdu sukuriamas noras kartoti veiksmus, kurie mums padeda jaustis gerai.
Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni. Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau - taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Jei alkoholio vartojimas tampa įpročiu, ilgainiui gali pradėti trūkti dopamino.
Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos.
Bandant suvaldyti stresą ir nerimą, ypač socialinėse situacijose, alkoholis gali pasirodyti gera trumpalaikė priemonė, kuri padėtų suvaldyti kylančius jausmus. Kadangi alkoholis didina organizmo dopamino ir serotonino („laimės hormonų“) gamybą, tai gali laikinai nuraminti nerimo jausmą.
Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti šių hormonų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to didėja jaučiamas nerimas. Jei dažnai rinksimės nerimą „gydyti“ alkoholiu, kils pavojus, jog kaskart susidūrus su stresinėmis situacijomis, nevalingai problemas spręsime alkoholiu.
Alkoholio poveikis miegui
Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas siejamas su prasta miego kokybe ir trukme. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, dažniausiai patiria nemigos simptomus.
- Alkoholis yra diuretikas, todėl kelia norą naktį eiti į tualetą, dėl ko suprastėja miego ritmas
- Alkoholis didina prakaitavimą naktį, todėl prarandate daugiau skysčių, kas lemia padidėjusį mieguistumo, nuovargio jausmą bei galvos skausmą atsikėlus
- Žmonės, vartojantys prieš miegą, dažnai patiria miego ciklo sutrikimus. Tai taip pat gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą ir nuovargio jausmą dieną
- Alkoholio vartojimas, norint lengviau užmigti, yra pavojingas, nes dėl išsivysčiusios tolerancijos, reikia išgerti vis daugiau, siekiant pajusti raminamąjį poveikį
Miegas įprastai yra skirstomas į keletą miego ciklų: budrų, gilų, neramų. Kadangi alkoholis turi raminamąjį poveikį, tai leidžia užmigti ir panirti į gilų miegą greičiau. Visgi, nakties metu, tai gali sukelti pusiausvyros sutrikimą tarp ramaus ir neramaus miego (REM) fazių - ramaus miego padaugės, o REM miego trukmė sumažės.
Ką daryti, jei kyla sunkumų dėl alkoholio vartojimo?
Ar aš tampu priklausomas? Priklausomybė yra lėtinė, tačiau gydoma liga. Galite pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, psichikos sveikatos priežiūros specialistu psichikos sveikatos centre, kreiptis tiesiai į priklausomybių konsultantus arba gauti anoniminę pagalbą. Taip pat galite susisiekti su įvairiomis organizacijomis, siekiančioms padėti žmonėms, turintiems sunkumų dėl alkoholio vartojimo. Jei esate priklausomas, staigus alkoholio vartojimo nutraukimas gali būti labai pavojingas ir netgi sukelti mirtį.
Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr.