Naujosios Vilnios Savivaldybės Nenaudojamos Patalpos: Efektyvus Išteklių Panaudojimas

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama efektyviam savivaldybių turimų išteklių panaudojimui. Vienas iš būdų tai pasiekti - racionaliai išnaudoti nenaudojamas patalpas, pritaikant jas įvairioms reikmėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Naujosios Vilnios savivaldybė sprendžia šią problemą, siekdama užtikrinti geresnę paslaugų kokybę gyventojams ir efektyvesnį biudžeto lėšų panaudojimą.

Nenaudojamų patalpų pritaikymas švietimo reikmėms

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo vaikų darželiams nuomoti ir pritaikyti laisvas įvairių įstaigų patalpas. Ministerija jau parengė patalpų, kuriose laimėję konkursą steigėjai galės įkurti vaikų darželius, sąrašą. Jiems pasiūlytos įvairios Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių organizacijų nenaudojamos patalpos.

Ministerija jau turi patirties nuomoti nenaudojamas patalpas darželiams. Ateities g. 44 esančiame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre veikia privatus Jolantos Augustinavičiūtės-Porochinos darželis, o Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre Filaretų g.

Patalpų nuoma darželiui - tik viena medalio pusė. Nė viename pastate darželis vos pasibaigus konkursui veikti nepradės. Specialistų skaičiavimais, remontas turėtų užtrukti ne vieną mėnesį. Aišku, tie reikalavimai dabar supaprastinti, tačiau norint juos įgyvendinti vis vien teks įdėti nemažai pinigų. Ir remontas, ko gero, užtruktų porą mėnesių. O tai jau verslininko rizika, nes tenka pripažinti: kai kurios patalpos tiesiog prašyte prašosi remonto. Ypač sunki padėtis Šilo g. 24 esančiame pastate. Ten reikia didelių investicijų, bet vieta darželiui labai gera. Yra flygeliukas, daug gamtos, kiemas. Vaikams aplinka puiki. Be to, investavęs verslininkas savo veikla galės užsiimti, pavyzdžiui, dešimt metų.

Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja teigė pati asmeniškai vykusi apžiūrėti patalpų. Tačiau ten ministerija neturi sau pavaldžių organizacijų ir laisvų patalpų, tad ir pasiūlyti nieko negalime. Juk nesikreipsime, pavyzdžiui, į Aplinkos ministerijai pavaldžią įstaigą, ir neprašysime jos palikti patalpas ir perduoti jas darželiui.

Suvedus tėvų prašymus priimti jų vaikus į Vilniaus miesto darželius nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir sutikrinus du ar daugiau kartų pateiktus prašymus, tėvų pageidavimus ne šiais metais leisti vaiką į darželį, paaiškėjo, kad sostinės darželiuose yra 492 laisvos vietos. Tai pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Šiuo metu didžiausias vietų darželiuose poreikis yra Verkiuose, Pašilaičiuose, Žirmūnuose. Tačiau nemažai darželių neužpildyta, pavyzdžiui Naujininkuose, Lazdynuose. Šiuo metu prašymus pateikusiems tėvams atsakymai, ar jų vaikai pateko į laisvas vietas, bus siunčiami individualiai iki rugpjūčio 24 d. Paprastai rugsėjo antroje pusėje taip pat atsiranda laisvų vietų.

Vaikų darželis Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Buivydžių seniūnijos perkėlimas į nenaudojamas patalpas

Gruodžio 11 d. Buivydžių seniūnija oficialiai persikėlė į naujas administracines patalpas, įsikūrusias Bažnyčios g. 3, Buivydžių I k. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, administracijos direktorius Vytautas Vansavičius ir Buivydžių seniūnas Darjuš Mikulevič. Visi džiaugėsi, kad naujosios patalpos pritaikytos ne tik seniūnijos darbuotojams, bet ir visai Buivydžių bendruomenei.

Meras R. Duchnevič pabrėžė, kad demografiniai iššūkiai regionuose ir mažėjantis vaikų skaičius pasienio gyvenvietėse skatina efektyviau persitvarkyti turimą infrastruktūrą. Naujoji seniūnijos būstinė rado vietą nenaudojamoje Buivydžių T. Konvickio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastato dalyje. Šios erdvės, dėl mažo vaikų skaičiaus, kurį laiką stovėjo tuščios.

Administracijos direktorius V. Vansavičius akcentavo, kad tai yra svarbus žingsnis, užtikrinantis orias ir patogias darbo sąlygas seniūnijos darbuotojams, kurių kasdienis darbas yra itin svarbus sprendžiant daugybę seniūnijos klausimų. Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič patvirtino didelį poreikį keltis į naujas seniūnijos administracijos patalpas. Pagrindinis sprendimas - efektyvus Vilniaus rajono administracinių pastatų įveiklinimas.

Naujoji seniūnijos būstinė įsikūrė nenaudotoje Buivydžių T. Konvickio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastato dalyje, kuri kurį laiką buvo tuščia dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus. Persikėlimas žymiai pagerino tiek seniūnijos darbuotojų darbo sąlygas, tiek gyventojų aptarnavimą. Administracijos direktorius pabrėžė, kad orios ir patogios darbo sąlygos yra esminės sprendžiant kasdienes seniūnijos problemas, o tai tiesiogiai reiškia geresnę ir greitesnę paslaugų kokybę gyventojams.

Meras R. Duchnevič nurodė, kad Buivydžių atvejis yra „logiškas ir ūkiškas sprendimas“. Sprendimas efektyviai panaudoti tuščias patalpas, ypač tose vietovėse, kur mažėja gyventojų ar vaikų skaičius, yra infrastruktūros optimizavimo filosofija.

Buivydžių seniūnijos atidarymas naujose patalpose. Šaltinis: vrsa.lt

Triukšmo mažinimo priemonės

Paskutinį balandžio trečiadienį minima tarptautinė kovos su triukšmu diena. Miestuose tyla virsta prabanga. Gyventojų skaičiumi augantis Vilnius - ne išimtis. Šių metų balandį Vilniaus miesto Tarybos sprendimu mieste įteisintos aštuonios naujos tyliosios zonos.

Tai teritorijos, kuriose ribojami naktiniai renginiai, ūkinė veikla ar statybų, remonto keliamas triukšmas nakties metu. Tyliosiose zonose taikomi griežtesni reikalavimai: vidutinis metinis nakties triukšmo lygis neturi viršyti 50 decibelų (kai tuo tarpu higienos normų leidžiamas triukšmo lygis - 65 decibelai). Teritorijos šioms zonos kruopščiai atrenkamos pagal ilgalaikius triukšmo matavimus.

Tyliosios zonos įsteigtos Verkiuose - Bireliuose ir prie Verkių gatvės (netoli sodininkų bendrijos „Verkiai“), Antakalnyje - prie Pupojų gatvės, Rudausių sodų 8-osios gatvės, Vinciūniškėse, Grigiškėse - buvusioje Salų gyvenvietėje. Pakoreguotos dviejų gamtinių zonų ribos - Gulbinuose ir Tapeliuose. Kur reiktų steigti tyliąsias aglomeracijos zonas klausta ir gyventojų.

Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto akustinę situaciją pradėjo stebėti ir kartografuoti nuo 2006 m. Anot tyrimų, pagrindinis triukšmo šaltinis Vilniaus mieste - transportas. Nuo transporto sukeliamo triukšmo (65 decibelų - maždaug kaip garsus žmonių pokalbis) dienos metu metu kenčia apie 24 tūkst. vilniečių. Naktį nuo 55 decibelų ir didesnį transporto sukeliamą triukšmą patiria apie 30 tūkst. gyventojų. Didelis (70-80 decibelų) triukšmas kamuoja 5,7 tūkst.

Triukšmo mažinimo priemonės persipina su darnaus judumo planu: kuo mažiau automobilių važinėja, kuo dažniau gyventojai renkasi dviračius, paspirtukus, einama pėsčiomis ar važiuojama viešuoju transportu, tuo tylesnis miestas. E. Geležinio Vilko gatvėje netoli Jono Basanavičiaus gimnazijos triukšmo lygis viršija leistinas ribas. Todėl čia jau rengiamas akustinės sienelės projektas. Akustinė sienelė turėtų atsirasti ir Oslo g. Ji sulaikys dalį triukšmo, kuris šiuo metu tenka Architektų g., Jonažolių g. ir Palaimos g.

Sumažinti gatvių triukšmą padeda ir tankus želdinimas prie gatvių. Per pastaruosius metus apželdinta dalis Geležinio Vilko gatvės, Savanorių ir Laisvės prospektai, Liepkalnio, Ukmergės, Vėtrungių, Tūkstantmečio, Tauno gatvė, T. Savivaldybė taip pat atlieka poveikio aplinkai vertinimus, kuriuose vertinamas ir triukšmo poveikis.

Triukšmo prevencijos taikomos ir mokyklose - skirtas papildomas finansavimas langų keitimui arba esamų atnaujinimui. Tačiau triukšmo pakanka ir pačiose mokyklose. Mokymosi įstaigose įrengiamos tylos zonos - nenaudojamos patalpos pertvarkomos į tylias, ramias zonas, kur mokiniai gali pailsėti.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistai ir mobilioji komanda Ugdymo įstaigose pasakoja mokiniams ir apie triukšmo poveikį, pavyzdžiui, garsios muzikos klausymo per ausinukus poveikį klausai, teigiamą tylos poveikį emocinei sveikatai ir dėmesio sutelkimui. Primenama, kad atlikti triukšmingus remonto, statybos darbus galima darbo dienomis nuo 7 iki 18 valandos, poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 valandos. Apie planuojamus darbus Savivaldybei reikia pranešti bent savaitę iki darbų pradžios. Išimtys dėl remonto darbų taikomi tik tiesiant ar remontuojant gatves.

Viešoji įstaiga „Vilniaus naktinis biuras“ atliko gyventojų apklausą dėl triukšmo problemos. Apklausta buvo daugiau nei 1000 gyventojų. Dauguma apklaustųjų teigia, kad kartais patiria triukšmo nepatogumų, tačiau didžiausi iššūkiai kyla dėl transporto (21.1 proc.), lauke susirinkusių žmonių (17 proc.), kaimynų keliamo triukšmo (16.1 proc.) ar statybų darbų (10.9 proc.). Problemų dėl garsios muzikos iš koncertų ar pasilinksminimo vietų nurodė turintys 5 proc.

Vilniaus miesto triukšmo lygio žemėlapis. Šaltinis: e-tar.lt

Laisvų vietų darželiuose pasiskirstymas Vilniuje

tags: #naujojoje #vilnioje #esancios #nenaudojamos #savivaldybes #patalpos