Naujų Butų Kainos Suomijoje: Apžvalga ir Tendencijos

Šiame straipsnyje apžvelgsime naujų butų kainas Suomijoje, įperkamumą ir pirkėjų pasirinkimus.

Būsto Įperkamumas Lietuvoje

Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor, įperkamumas Vilniuje 2023 metais gana smarkiai sumažėjo. CITUS analitikai paskaičiavo, kokios vertės būstą gali nusipirkti du žmonės, uždirbantys vidutines algas (vertinant tų metų vidutinį Euribor).

Pavyzdžiui, 2022 metais galėjome nusipirkti būstą su bendraskolininku už 252 000 Eur, o 2023 metais vos už 188 000 eurų. CITUS analitikai taip pat paskaičiavo, kiek metų atlyginimų reikėtų atsidėti, norint įsigyti tokį patį būstą 2021 metais ir 2023 metais.

Darydami prielaidą, kad taupantysis atsideda visą gaunamą atlyginimą, galime pastebėti, kad Vilnius buvo vienas įperkamiausių miestų 2021 metais Europoje. Uždirbant vidutinį atlyginimą ir siekiant įsigyti 50 kv. m 2 kamb. būstą, reikėjo sutaupyti beveik 8 metų atlyginimus. O norint įsigyti tokį patį būstą 2023 metais - jau reikia 9,36 metų vidutinių atlyginimų. 2023 metais įperkamumas Vilniuje tapo prastesnis nei Amsterdame, Briuselyje ir Taline.

Mažėjant įperkamumui svarbus ir nuosavybės santykis. Pasak CITUS analitikų, 2022 m. Lietuva yra 5-oje vietoje Europos Sąjungoje pagal nuosavybės turėjimą. Net 88,60 % gyventojų turi savo būstą, 72,6% iš jų - be paskolos, likusieji 16 % turi hipoteką. Santykis tarp nuosavame ir nuomojamame būste gyvenančių žmonių keičiasi, pvz.: 2019 metais besinuomojančių buvo tik 9,7 %, 2022 metais - 11,4 %.

Manoma, kad nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių, kuriuose nuomininkų procentas viršija savininkų. Tačiau sostinėse nuosavybės santykis yra dar mažesnis. Pavyzdžiui, Berlyne turinčių savo turtą žmonių yra vos 15%, o Vokietijoje - 46,7%. Tai pastebima ir Vilniuje, kadangi Lietuvoje turinčių nuosavybę yra 88,60 %, o Vilniuje - 78,00 %.

Gyventi sostinėje žmonės siekia dėl geresnių gyvenimo sąlygų, darbo galimybių, aukštųjų mokyklų, prestižo ir kitų privalumų, o turtas tokioje vietoje turi žymiai aukštesnę kainą, kuri daliai pirkėjų yra nepasiekiama. Dar viena priežastis, kodėl nuosavybės santykis mažėja yra didelis gyventojų prieaugis. Per pastaruosius 5 metus į Vilnių kasmet atvyksta po ~9000 gyventojų. Penktadalis Lietuvos gyvena Vilniuje ir šis skaičiuos nuolat auga. Per pastaruosius 2 metus į Vilnių atvyko rekordinis kiekis - net 27 tūkst. naujų gyventojų, o būsto pasiūla nepadidėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad per 2 metus Vilniuje buvo nupirkta kiek daugiau nei 4000 pirminės rinkos būstų, CITUS analitikai prognozuoja, jog laukiančiųjų pirkėjų yra beveik 4 kartus daugiau nei visa Vilniaus būsto pasiūla. Daugelis pirkėjų šiuo metu laukia, tačiau „atėjus palankesniam laikui pirkti“ jie galimai neras, ko ieško, nes plėtotojai nėra pajėgūs tokiu greičiu pildyti pasiūlos.

Žiniasklaidoje garsiai kalbama apie krentančias NT kainas kitose šalyse, tačiau lyginant 2023-Q2 su 2022-Q2 būsto kainos vidurkis Euro zonoje nukrito vos 1,7 %. Nežymiam kainų kritimui įtakos praėjusį laikotarpį turėjo kelios šalys, kuriose yra didelė būsto imtis (Vokietija, Švedija, Danija, Suomija), tuo tarpu likusiose 19 Europos šalių kainos kilo. Minėtose šalyse infliacijos kilimas ir Euribor tapo nebepakeliamas gyventojams, tad buvo mažinamos kainos, tačiau dabar, situacijai gerėjant, kainos vėl auga.

Būsto Apdaila: Pirkti Su Ar Be?

Lietuvoje vos kas dešimtas parduodamas naujos statybos butas perkamas su visa apdaila. Statybininkų krašto gyventojai tiki, kad patiems susiremontuoti naujus namus bus pigiau. Kaip yra rašęs portalas DELFI, Estijoje daugiau nei 90 proc. butų parduodama su visa apdaila, Latvijoje - apie 50 proc.

Statybų bendrovės YIT Kausta generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pastebi, kad butai su visa apdaila parduodami tiek Suomijoje, tiek Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje. „To reikalauja šalių įstatymai. Suomijoje butai parduodami netgi su virtuvės baldais ir buitine įranga“, - pridėjo jis.

Latvijoje butai turi būti parduodami su pilna apdaila, jei taip nurodyta techniniame projekte. Tokiu atveju tik pilnai įrengus butą jis pripažįstamas tinkamu naudoti. Jei tokios sąlygos techniniame projekte nėra, visos apdailos įrengimas nėra privalomas, tačiau namo laiptinė turi būti visiškai užbaigta (plytelės, lubos, dažytos sienos, turėklai, gaisrui atsparios durys).

Pasak K. Vanago, butuose turi būti instaliuoti visi komunikacijų ir inžineriniai tinklai, įrengtos pertvaros bei ugniai atsparios durys. Tuo metu Čekijoje, pašnekovo teigimu, stengiamasi įrengti daugiau nei reikalaujama pagal įstatymus, kad tik pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti. Čia keliami nedideli reikalavimai apdailai (santechnika, elektros lizdai, vėdinimas, šildymas, dažymas, atsparus dulkėms, įstatytos vonios kambario durys, sumontuotas klozetas ir kriauklės).

Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai paprastai sumontuoja ir duris, grindis, baltai nudažo sienas, suklijuoja plyteles tualeto ir vonios kambariuose, prieškambarius iškloja plytelėmis.

Kodėl lietuviai nenori pilnos apdailos?

YIT Kausta duomenimis, Lietuvoje (tiek Kaune, tiek Vilniuje) butus su visa apdaila renkasi vos 16 proc. pirkėjų. „Pasirinkimas (tarp visos ar dalinės apdailos - red.) labai priklauso nuo projekto lygio. Kuo projektas yra aukštesnio lygio, tuo perkančių su visa apdaila yra daugiau. Jei projektas ekonominis - tuomet besirenkančių visą apdailą yra mažiau“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, klientai vangiai perka naujus butus su visa apdaila galbūt dėl nemažų papildomų kaštų. „Ypatingai tie klientai, kurių būsto įsigijimą finansuoja bankai, įsirengimą organizuoja patys, nes taip jų nuomone, sutaupo. Tačiau klientai taip elgdamiesi neapgalvoja daugelio dalykų, - kalbėjo nekilnojamojo turto vystymo bendrovės vadovas. - Išleidus daugiau apdailai, kurią atlieka savo srities profesionalai, klientai gauna visas reikiamas garantijas iš patikimo statytojo ir ilgalaikėje perspektyvoje netgi sutaupo nei įsirenginėdami taip vadinamuoju „ūkio būdu“.

Pasak K. Vanago, iš kitos pusės dažnai nekilnojamojo turto vystytojai siūlo tam tikrų medžiagų ar apdailos įrengimo parengtus variantus, kurie ne visiems klientams priimtini. „Lietuviai siekia savo būstus įsirengti kuo unikaliau, išskirtinai, todėl standartiniai įrengimų variantai tiesiog netinka. Tačiau jau pastebima tendencija, kad ateityje didės kokybiškos pilnos apdailos paklausa“, - teigė jis.

Ar pilna apdaila gali būti pigiau?

Nekilnojamojo turto „MG Valda“ bendrovė kartu su statybų ekspertais skaičiuoja, kada butą labiau apsimoka pirkti su daline apdaila, kada su pilna.

„MG Valda“ užsakymu atlikta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad svarbiausi kriterijai, kodėl gyventojai renkasi visiškai įrengtus butus, yra trys: žmonės taupo savo laiką, naujakuriai pasitiki nekilnojamojo turto vystytoju ir yra tikrai dėl darbų kokybės, buto pirkėjai yra įsitikinę, kad nekilnojamojo turto vystytojas butą įrengs pigau.

„Rinkdamiesi būstą pirkėjai atidžiau lygina, kiek kainuos butą įsirengti patiems ir kokią dalį sudarys apdaila, jei perkamas jau įrengtas butas. Žmonės įvertina ir savo laiko sąnaudas apdailos darbams prižiūrėti, jeigu butą įrengia savarankiškai pasamdyti meistrai. Vienareikšmio atsakymo šiuo klausimu nėra, tačiau tendencijos rinkoje sako, kad ne visada patiems įsirengti butą išeina pigiau“, - sako „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

„MG Valda“ atliko tyrimą, kuriame palygino, kiek kainuotų įrengti vienodo dydžio butus bendrovės pastatytuose namuose užsisakant įrengimo paslaugas iš vystytojo ar samdantis darbuotojus privačiai.

Tyrimo metu privačiai dirbančių meistrų kaina už buto įrengimą skaičiuota apklausus tris viešai besiskelbiančius statybų specialistus bei tris naujai butus įsirengusius gyventojus.

„Gyventojai pabrėžė, kad skaičiuojant buto įrengimo kainą būtina įvertinti ne tik tiesiogines išlaidas medžiagoms ir meistrams, bet ir laiką, kurį tenka sugaišti darbų priežiūrai bei buto įrengimo medžiagoms pirkti“, - teigė M. Umbrasas.

Palyginamoji analizė rodo, kad pirkti nedidelį butą (40 kv. m.) su visa apdaila vidutinės klasės name yra pigiau nei įsirengti jį patiems, samdant privačiai dirbančius meistrus. Perkant vidutinio dydžio (50 kv. m.) vidutinės klasės butą, privatūs meistrai dėl kainos pralaimi, teigia „MG Valda“ atstovai, nors privačių meistrų ir nekilnojamojo turto apdailos kaina ima vienodėti. Perkant didesnį butą (70 kv. m.), pripažįsta „MG Valda“, vidutinės klasės name privatūs meistrai pagal kainą laimi prieš nekilnojamojo turto vystytojus.

„MG Valda“ vidutinės klasės butą siūlo įsirengti mokant 250 eur/kv. m. (įtrauktos interjero dizainerių paslaugos). Tuo metu, įmonės duomenimis, privatūs meistrai buto įrengimą siūlo už vidutiniškai 217 eur/kv. m. „Tačiau prie šios sumos būtina pridėti laiko sąnaudų kainą, prižiūrint statybas - apie 1,5 mėn. vieno žmogaus darbo, kainuojančio 1737 eur. Norintiems užsisakyti profesionalaus dizainerio paslaugas papildomai teks sumokėti 10-35 eur/kv. m., todėl vidutinis 50 kv. m. butas pabrangs dar 500-1750 eurų“, - skaičiuoja M. Umbrasas.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės atstovas pripažino, kad dažydamas sienas pats ar samdydamas meistrus atskiriems darbams gyventojas gali sutaupyti, tačiau, jo nuomone, tokiu atveju apdailai pasirenkamos ir pigesnės medžiagos. Savo srities specialistas patarė nepamiršti ir fakto, kokia garantija suteikiama darbus atliekant samdant darbuotojus.

Ką sako specialistai?

Būsto įrengimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „IMBP“ darbų vadovas Tomas Stasiukėnas teigė, kad konstatuoti, kaip pigiau įsirengti butą, perkant paslaugas iš nekilnojamojo turto vystytojo ar asmeniškai ieškant darbuotojų, pasakyti yra labai sunku. „Viskas priklauso, už kiek nori įsirengti. Manau, galima ir sutaupyti, ir nesutaupyti. Viskas priklauso nuo paties kliento“, - kalbėjo jis.

Pasak pašnekovo, jo įmonėje buto su daline apdaila įrengimas kainuoja nuo 115 iki 350 eurų už kv. m. „Tai lemia pasirinktos medžiagos. Plytelės gali būti ir nuo 10 Lt (2,9 eur) iki 200 Lt (58 eur). Vieni užsakinėja pigias duris, kiti ir vos ne už 2 tūkst. Lt (580 eur)”, - sakė T. Stasiukėnas.

Pasak jo, nuo medžiagų kokybės gali priklausyti ir darbų atlikimo kaina. Pavyzdžiui, brangesnėms plytelėms pjaustyti gali prireikti specialios įrangos, brangesnių papildomų priedų.

Statybų bendrovės atstovas teigė, kad tenka įrenginėti pakankamai daug butų su daline apdaila. Laiko neturintys žmonės iškart užsisako visus darbus iš vienos įmonės, tačiau atsiranda ir tokių, kurie tikėdamiesi sutaupyti ieško atskirų komandų atskiriems remonto darbams.

„Mes darome ir viską, bet yra žmonių, kurie galvoja, kad ims atskiras brigadas ir bus pigiau. Bet vėl ta patirtis yra tokia, kad imant skirtingas komandas dubliuojasi darbai: vienas padaro, atvažiuoja kitas ir sako, kad darbai iki galo nepadaryti. O visa tai reiškia papildomus pinigus“, - pridėjo pašnekovas.

Auganti pilnos apdailos paklausa

„Eikos“ plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos teigimu, šiuo metu didžioji dalis naujų butų vis dar nuperkama su daline apdaila, tačiau kasmet butų su visa apdaila paklausa didėja. Vien pernai įmonė „Eika“ pardavė ir įrengė 32 tokius butus.

Jo teigimu, ekonominės klasės butų projektuose apdaila yra atliekama dažniau nei prestižiniuose būstuose. „Prestižinės klasės būsto pirkėjai perka butą su pilna apdaila, nes jiems yra svarbi pardavėjo darbų kokybė, suteikiama garantija bei interjero individualumas, tuo metu kai ekonominės klasės pirkėjui svarbi galimybė didesnę apdailos dalį finansuoti būsto paskola“, - teigė M. Žibūda.

Pasak „Eikos“ atstovo, yra paskaičiuota, jog pirkėjui, perkančiam būstą su pilna apdaila, santaupų sukaupti reikia iki 50 % mažiau nei butą įsirengiant pačiam.

Nors kartais teigiama, kad Lietuvoje butai su visa apdaila nėra paklausūs, pernai NT plėtros įmonės „Eika“ atlikta apklausa rodo besikeičiantį pirkėjų požiūrį. Daugiau nei pusė būstą planuojančių įsigyti pirkėjų (53 proc.) būtų pasirinkę butą su visa apdaila, o už jo įrengimą dauguma gyventojų būtų mokėję nuo 150 iki 230 Eur už kvadratinį metrą.

Būsto Kainos Helsinkyje ir Kitose Suomijos Vietovėse

Helsinkis yra vienas geriausių švietimo sistemos miesto. Be to, 2017 m. Suomijos sostinė pagal dešimties geriausių pasaulio miestų už gyvenimo kokybę, pagal kasmetinę "Economist" sudarytą klasifikaciją, yra tiksliai devintoje pozicijoje. Helsinkyje, be puikios švietimo sistemos, atsirado politinis ir ekonominis šalies stabilumas bei visuomenės sveikatos veiksmingumas.

Daugiau nei 70% siūlomo turto pardavimo Suomijoje yra sutelktas Helsinkio metropolinėje zonoje, kurioje šiandien gyvena apie 1,1 mln. gyventojų. Statistika rodo, kad Helsinkyje gyvena apie 600 tūkstančių gyventojų, ir manoma, kad iki 2030 m. 2017 m. Atrodytų, kad šalyje, kur vidutinis darbo užmokestis siekia apie 3 tūkst. eurų (2013 m. duomenys), gyvenamojo būsto statybos klesti. Suomijoje kuriasi nauji gyvenamieji rajonai, o jau išvystytose vietovėse nekilnojamojo turto vystytojai nebijo griauti senų pastatų ir statyti naujus. Vienas iš tokių pavyzdžių - Merenkulkijanranta rajonas Helsinkyje.

Saloje įsikūrusiame, prabangiame rajone per keletą metų užgimė naujas daugiabučių projektas, kuriame butų kainos siekia iki 3,5 mln. eurų. Vienos iš lyderiaujančių Suomijoje statybų bendrovės „YIT“ viceprezidentas Juha Kostiainen teigia, kad bendrovė daug dėmesio skiria ne atskirų daugiabučių statybai, o tvarios aplinkos gyvenamųjų rajonų kūrimui. Kuriant naują koncepciją derinami socialiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai aspektai. Kuriant naujas gyvenvietes mąstoma apie bendruomeniškumo kūrimą, saugumą, žaliąsias zonas, atsinaujinančių išteklių naudojimą, ilgalaikį būsto patrauklumą, kaštų efektyvumą.

Minėtame rajone per aštuonerius metus išdygo 10 naujų namų su 237 butais, 272 požeminio parkavimo vietomis. Namai iškilo buvusios jūrininkų mokyklos vietoje. Bendrovei įsigijus žemę visi pastatai buvo nugriauti ir pradėti darbai. Paskutinis namas buvo baigtas statyti vos gegužės pabaigoje. Kol vyko statybos, statybų aikštelėje apsilankė apie 2 tūkst. smalsuolių. Visi traukė pažiūrėti, kaip statomi namai virš jūros. Dalis prabangiausių butų yra įkurti virš vandens. Tokia statybos inžinerija yra pakankamai sudėtinga net gerais specialistais garsėjančioje Europoje. Itin daug iššūkių inžinieriams kelia jūros bangų keliama jėga bei žiemą susidarantys ledo luitai.

Pastatuose vėdinimo sistemai naudojamas jūros vanduo, taip pat įrengtas geoterminis šildymas. Tikriausiai mažai kas įsivaizduoja Suomiją be saunų. Taigi, beveik visuose butuose įrengtos saunos. Be saunų pastatyta tik apie 20 butų. Taip pat namų gyventojai turi 2 bendras saunas bei sporto salę su treniruokliais. Butų plotas šiame Helsinkio rajone - 50-204 kv. m. Pats brangiausias butas virš jūros dar ieško savo šeimininko. Per du aukštus išsidėsčiusio buto kaina - 3,5 mln. eurų. Bute dvi didelės terasos, sauna, įrengta virtuvė, drabužinė.

Iki 0,5 proc. gyventojų skaičiumi per metus augančioje šalyje aktyviai nauji rajonai kuriasi ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, apie 20 km nuo Helsinkio nutolusiame Espoo miestelyje per penkerius metus “YIT” pastatė trijų aukštų kompleksą, kuriame įkurta 250 butų. Namų fasadui panaudota naujovė - grafinis betonas. Apie 260 tūkst. turinčiame mieste, kur pastatytas Ulappa gyvenamųjų namų kvartalas, anksčiau stovėjo prekybos centras, tačiau pradėjus vystyti gyvenamojo būsto projektą jis buvo nugriautas. Per penkerius metus buvo pastatyta apie 18 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto. Apie 1,5 tūkst. kv. m pirmajame aukšte skirta komercinėms patalpoms.

Trylikos aukštų pastate viršutinis aukštas skirtas bendrosioms patalpoms: čia - didžiulis kambarys gyventojams, 2 bendros saunos, skalbykla, sporto salė, didžiulė terasa. Bendrąsias patalpas gyventojai gali naudoti ir savo šventėms organizuoti: kokia nuomos ar rezervacijos tvarka sprendžia pati butų savininkų bendruomenė. Vidutinė buto kvadratinio metro kaina šiame rajone - 5 tūkst. eurų. Parkavimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie - 20 tūks. eurų.

Suomijos statistikos departamento duomenimis, pagal išduotus statybos leidimus ruošiamo statyti pastatų tūrio mastas šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo 4 proc. Per pirmus tris šių metų mėnesius statybos leidimų išduota 6,8 mln. kub. m. Taip pat skelbiama, kad per šį laikotarpį pradėta 5 proc. daugiau naujų statybos projektų nei tuo pačiu metu prieš metus. Statybos kaštai išliko 13 proc. mažesni nei prieš metus. Šių metų kovo mėnesį Suomijoje išduoti 3075 gyvenamųjų pastatų leidimai, pradėta statybų - 2789.

tags: #nauji #butai #suomijoje