Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano, kad didžiausia Lietuvos statybų sektoriaus problema yra renovacija. Jis taip pat neigiamai vertina Statybininkų asociacijos norą, kad ši sritis būtų perkelta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinion.
Iš kairės: Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius, Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, ir Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. Šaltinis: vz.lt
Renovacijos Iššūkiai ir Energinis Efektyvumas
„Daugiabučių renovacija, - paklaustas, kokia didžiausia šalies statybos sektoriaus problema, interviu VŽ atsakė ministras. - Dabar pagal jai panaudotas lėšas šiek tiek atsiliekama, nes ir rangovų nėra pakankamai. Gerai, kad jau išspręsta nemažai klausimų dėl renovacijos kokybės ir efektyvumo. Fasado pakeitimas gražiai atrodo estetiškai, tačiau tai nėra siekiamybė. Siekiamybė yra energinis efektyvumas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo.
Statybos Leidimų Procesas ir Būsto Prieinamumas
Greičiausios priemonės būtų sąlygų gerinimas. Šiuo metu statybos leidimai daugiabučiams yra išduodami gana lėtai. Lėto proceso kaštai vis tiek kompensuojami per pirkėją, nes jis už tą ilgą procesą turi susimokėti. Jeigu procesas būtų greitesnis, turėtume daugiau būstų rinkoje. Kitas dalykas - renovacijos skatinimas, kad būtų daugiau antrinio būsto pasiūlos. Trečias dalykas - būsto prieinamumo strategija ir vertinimas.
Aplinkos ministerija šį dokumentą yra užsakiusi ir artimiausiu metu turėsime pirmines įžvalgas, kokias priemones reikėtų taikyti, kad būstas būtų prieinamesnis. Taip pat šiuo metu kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl galimybės kurti municipalinį būstą. Būtų atrinkti tam tikri fondai, kad savivaldybės galėtų statyti ne tik socialinį, bet ir municipalinį būstą.
Labai daug bendraujame su savivaldybėmis dėl statybos leidimų proceso, nes nuo praėjusių metų pasikeitė tvarka. Dabar galima pateikti projektinius pasiūlymus, jie suderinami, gaunamas leidimas, o tuomet rengiamas techninis darbo projektas. Teoriškai tai reiškia, kad kitais metais prasidės daugiau statybų, o metų pabaigoje bus daugiau ką pirkti.
Pirmiausia labai aiškiai norime atskirti visų derinančiųjų šalių atsakomybes. Taip pat turėjome problemą dėl strigimų savivaldybėse - praleidžiami tam tikri terminai, per kuriuos turi būti pateikiami atsakymai į derinimo pažymas. Šioje vietoje norime įvesti baudas. Jos nebus didelės - keli šimtai Eur. Tačiau dar matysime, nes derinimo procesas baigtas, bet eigoje dar galime gauti papildomų pastabų. Jų gali pateikti tiek organizacijos, tiek savivaldybės.
Pateikėme pasiūlymus, nuo kur ir kaip reikėtų skaičiuoti aukštį. Be to, siekiame įdiegti 3D modelį, kad projektinių pasiūlymų brėžinius būtų galima įkelti į sistemą ir ji automatiškai įvertintų, ar viskas atitinka reikalavimus.
Statybos įstatymas ir lydimieji įstatymai šiuo metu yra atviri diskusijoms, ir visą laikotarpį iki jų priėmimo galėsime kalbėtis konkrečių pasiūlymų apimtyje. Kiekvienas pasiūlymas bus išdiskutuotas ir apsvarstytas komitetuose.
Želdynų Apsauga ir Miškų Politika
Trečiasis ir ketvirtasis ketvirtis Aplinkos ministerijoje buvo aktyvus šia tematika. Dar nežinodami, kad bus taip, kaip įvyko Vilniaus miesto atveju, subūrėme ministerijoje želdinių grupę. Koregavome želdinių įstatymą, susitikome su savivaldybėmis, norėjome suprasti jų praktiką, kaip jie saugo želdinius, medžius ir kokia yra sistema pačiose savivaldybėse.
Šiuo metu esame parengę Želdynų įstatymo pakeitimus, ministro įsakymą dėl želdinių apsaugos vykdant statybos darbus, taip pat peržiūrime statybos techninius reglamentus, kuriuose galėtų atsirasti normatyvai - kaip želdiniai mieste turėtų atrodyti. Žiūrime ne tik į tai, kaip želdinius saugoti ir kaip tai turėtų vykti statybų metu, bet ir kiek bei kur jų turėtų būti. Matome, kad kai kurios savivaldybės į tai nekreipia dėmesio - šią problemą taip pat reikia spręsti.
Prezidentas iš naujojo aplinkos ministro tikisi ilgalaikės miškų strategijos. Apskritai, man žmogiškai yra sunkiai priimtini tie kirtimai, kurie vykdomi prie priemiestinių, gyvenamųjų teritorijų, kur, sakykim, daug kas sutaria, kad tie rekreaciniai miškai galėtų ir turėtų išlikti. Man miškas labai patinka ir imponuoja, aš į jį važiuoju atsigauti, tad, manau, bendrą sutarimą mes rasime.
Kastytis Žuromskas, pradėdamas eiti aplinkos ministro pareigas, teigė: „Bus tęsiami svarbiausi ankstesnės Vyriausybės pradėti darbai: Seimo rudens sesijai esame parengę 15 teisės aktų projektų. Vienas esminių mano prioritetų - rasti tinkamą balansą miškų politikoje. Stiprinsime kompetencijas ministerijos viduje, kad ši sritis gautų dar daugiau dėmesio, artimiausiu metu Seimui planuojame pateikti Miškų įstatymo pataisas. Didelį dėmesį skirsime ir administracinės naštos mažinimui, statybų sektoriaus klausimams.
Kastytis Žuromskas, aplinkos ministras. Šaltinis: am.lrv.lt
Klimato Kaita ir Žaliasis Kursas
Antrasis tikslas, kurį vėlgi kelia šalies vadovas, yra klimato kaita, kova su jos padariniais, apskritai žaliasis kursas. Lietuva yra labai nedidelė valstybė pasauliniame kontekste, bet manau, tuos resursus, kuriuos turime, mes galime saugoti ir apsaugoti protingai dirbdami ir taikydami labai tikslingas priemones, kur aplinkosauga nepakenktų verslo interesams ir galėtume ją suderinti.
Žaliasis kursas yra kartais, sakykim, didesnės biurokratijos, mokesčių ir panašiai sinonimas. Tai aš manau, kad mes neprieštaraujame vienas kitam, kai sakome, kad viena ar kita priemonė yra bloga, mes tiesiog norime, kad jos geriau derėtų.
Savivaldybių Rolė ir Vandentvarkos Sektorius
Žiedinėms savivaldybėms jungiantis galėtų atsirasti papildomas būstų fondas, per kurį būtų galima skatinti ir pritraukti žmones į rajonus. Nes esmė yra ne tik būsto pasiūla - svarbu, ką žmonės, gyvendami toje teritorijoje, dirbs, kur eis vaikai į darželius ir kokios bus mokyklos. Net ir galėdami pasiūlyti daugiau būstų mažesniuose miestuose, dar nereiškia, kad žmonės ten rinksis gyventi, jei nebus socialinių paslaugų, darželių ir mokyklų.
Šiais metais norima per įstatymus žemės valdymą atiduoti savivaldybėms (derinimai turėtų prasidėti jau kitą savaitę), paspartinti procedūras, apie kurias kalbama dešimtmečius. Kartu AM nori perimti žemės politikos formavimą.
Važiuojant per Markučius matyti, kad gyventojai vandeniu apsirūpina ne centralizuotai, bet iš vandens stotelių. Tai vienas pavyzdžių, kuomet net gavę paramą, kas yra po 500 eurų statistiniam Lietuvos gyventojui, nesugebėjome sukurti pakankamos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros. Estai jau viską padarę, latviai mus lenkia, bet turime padaryti vandentvarkos sektorių įgalų investuoti tiek sodų bendrijose, tiek regionuose - ten, kur apsimoka investuoti.
Statybos Sektoriaus Skaitmenizavimas ir Administracinės Naštos Mažinimas
AM pastangomis, skaitmenizuotas statybų sektorius. Metų pabaigoje pradėjo veikti teritorijų planavimo ir statybos vartai, lapkritį buvo ne viskas gerai, tas, ministro žodžiais, normalu, bet pokytis milžiniškas - tą pajuto planuotojai ir statytojai.
Nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai. Gyventojai į pokyčius ne tik užbaigiant statybos darbus, bet ir organizuojant renovacijos procesą, kas ypač svarbu išaugus šildymo kainoms, reaguoja pozityviai, per metus beveik padvigubėjo renovacijos paraiškų skaičius.
Gera žinia ir projektuotojams ir architektams: bus rengiamas Statybos kodeksas, kas reiškia, jog nuo formalių parametrų bus einama prie kokybės, vadinasi, bus daugiau laisvės projektuose pritaikant naujas medžiagas ar kitus sprendimus.
Renovuotų daugiabučių namų auditas: ką parodė šių metų rezultatai? (2025-03-25)
tags: #naujasis #aplinkos #ministras #problemas #mato #renovacijoje