Šiame straipsnyje aptarsime našlių ir našlių teises Lietuvoje, įskaitant našlių pensijas, paveldėjimo klausimus ir kitus svarbius aspektus, kurie gali būti aktualūs netekus sutuoktinio.
Našlių Pensijos
Našlei ir našliui teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlei ar našliui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia.
Asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, kuriems buvo nustatytas neįgalumo lygis, arba pripažintus asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas 75-100 procentų netekto dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - 75-100 procentų netekto darbingumo lygis, iki 2005 m. liepos 1 d. - I invalidumo grupė), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) neįgalumo lygis nustatytas arba šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), iki jiems sukako 18 metų.
Paveldėjimo Teisės
Svarbu žinoti, kad jums, kaip vaikui, kol jūsų tėvas yra gyvas, nepriklauso jokia jam nuosavybės teise priklausančio turto dalis. Faktas, kad esate jo vaikas, kalbant apie teisę į tam tikrą turtą, taptų aktualus tik tėvo mirties atveju. Po tėvo mirties jūs įgysite teisę paveldėti tėvo turtą, tiesa, tik tuo atveju, jeigu jis nebus sudaręs testamento ir to turto nebus palikęs kitam įpėdiniui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje „Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka“ nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Civilinio kodekso 5.52 straipsnio „Įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsakomybė už palikėjo skolas“ 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
Įstatyme taip pat yra numatyta ir kita situacija: įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Todėl jūs tikrai turite teisę reikalauti, kad įpėdiniai grąžintų jums likusią dalį skolos.
Jeigu motina yra mirusi ir jūs nepriėmėte palikimo po jos mirties, tuomet nepaveldėjote ir jos skolų. Motinos skolas jūs būtumėte paveldėjusi, jeigu būtumėte priėmusi po motinos mirties likusį palikimą.
Santuokos Klausimai
Bažnytinė Santuoka
Jei buvo civilinės skyrybos ir išduotas ištuokos pažymėjimas, civilinė metrikacija registruoja naują santuoką. Bažnyčios požiūriu, jei nebuvo bažnytinio teismo sprendimo ir santuoka nebuvo pripažinta negaliojančia, galiojančia lieka pirmoji santuoka, ir žmonės, užregistravę antrąją santuoką tik civiliškai, neturi teisės priimti sakramentų.
Santuokos sakramentą palaiminti gali bet kuris kunigas ar diakonas, tačiau paprastai tuokiamasi vieno iš sužadėtinių parapijoje arba toje, kurioje tuo metu gyvenama. Tad jums tereikėtų kreiptis į savo parapijos kleboną ir jis viską paaiškintų.
Bažnyčia skatina tuoktis savoje parapijoje. Jei yra noras tuoktis Italijoje, visų pirma reikia susitarti Italijoje, kur ketinama tuoktis, dėl datos ir laiko. Paskui visas pasiruošimas atliekamas savo parapijoje, kurios klebonas paaiškins, kokie dokumentai yra reikalingi, ir juos priims. Be abejo, bus būtini ir priešsantuokiniai kursai, taip pat ir vyskupo leidimas santuokai.
Santuoka yra sakramentas tarp pakrikštytų asmenų. Jeigu į krikštą žiūrima tik formaliai, tada tokia situacija nedraudžia santuokos laiminti bažnyčioje. Tačiau jei žmogus (tas, kuris yra tik pakrikštytas) nesupranta ir nepriima krikščioniškos santuokos reikalavimų, ir taip gali atsitikti, neturint jokio gilesnio religinio išsilavinimo, tada kunigas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti tokią santuoką.
Liudininkai
Santuokos liudininkai yra du! Tam tikra prasme visi, dalyvaujantys apeigose, yra santuokos liudininkai, ir į juos kreipiasi kunigas, jaunavedžiams padarius priesaiką. Tačiau prie santuokos įrašo knygoje pasirašo tik du, specialiai tam jaunavedžių parinkti liudininkai.
Ikivedybinė Sutartis
Kadangi ikivedybinėje sutartyje vienas iš esminių punktų paprastai yra turto pasidalijimas skyrybų atveju, sąmoningas tokios sutarties pasirašymas reiškia, kad pasirašančios šalys paneigia santuokos pastovumą ir neišardomumą. Santuoka, sudaroma su sąlyga, susijusia su ateitimi, pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas sudaroma negaliojamai. Kunigas, žinodamas apie tokios sutarties buvimą, ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti santuoką.
Sutuoktinio Santuoka
Katalikui, kuris buvo sudaręs tik civilinę santuoką ir nori tuoktis bažnyčioje, reikalingas vyskupo leidimas. Besirengiant santuokai yra ir klausimas apie turimus įsipareigojimus (apie vaikus, mokamus alimentus ir pan.) ir ar apie tai žino kita besituokiančioji šalis. Tai reikalinga, motyvuojant leidimo teisėtumą.
Komunijos priimti negali žmonės, gyvenantys be Bažnyčios palaiminimo, t. y. be Santuokos sakramento. Skyrybos tikrai nėra kliūtis priimti Komuniją - jeigu laikomasi ištikimybės pirmai santuokai, nesudaroma kita, civilinė, santuoka. Tuomet galima eiti ir visų sakramentų, nes juk išlaikoma ištikimybė Santuokos sakramento priesaikai.
Giminystė
Santuoka draudžiama iki 4 laipsnio šalutinėje linijoje, tai yra tarp tikrųjų pusbrolio ir pusseserės. Bet kokia tolesnė giminystė nėra kliūtis bažnytinei santuokai ir apie tai nėra reikalo rašyti anketoje.
Santuokos Nutraukimas
Santuokos paskelbimo negaliojančia procese dalyvauja abi šalys. Atsakovas(-ė) privalo būti informuotas apie gautą ieškinį, su juo supažindinamas ir pakviestas dalyvauti teisme. Jeigu norėsite pradėti šį procesą, pirma kviečiame į pokalbį.
Jei antroji šalis neturėtų jokios informacijos, procesas būtų neteisėtas ir negaliojantis, bet jeigu ji pakviesta neatvyksta, tai yra jos pasirinkimas. Pagal nuostatus, šalis, du kartus teisėtai pakviesta dalyvauti procese ir neatsiliepusi į kvietimą, skelbiama nedalyvaujančia teisme ir tolesnis procesas vyksta be jos dalyvavimo.
Pasiruošimas Santuokai
Dėl datos galima pradėti tartis ir vienai pačiai eiti į parapiją ar pas kleboną, bet jūs vis tiek turėsite abu ir ne vieną kartą apsilankyti - ir išsamias anketas užpildyti, ir dokumentus pristatyti, ir sužadėtinių pasirengimo Santuokos sakramentui kursuose dalyvauti; visa tai yra visiems - taip pat ir užsienyje dirbantiems - privalu.
Bažnyčios teikiami sakramentai yra susieti su konkrečia tikinčiųjų bendruomene, paprastai vadinama parapija. Su vyskupo leidimu sakramentai gali būti teikiami ir bažnyčiose, kurios neturi savo parapijos arba yra viešos vienuolyno bažnyčios, turinčios stabilią pasauliečių bendruomenę.
Sutvirtinimo Sakramentas
Sutvirtinimas gali būti teikiamas kartu su Krikštu (nes tai yra vadinamieji įkrikščioninimo sakramentai). Santuoka yra visai kitokio pobūdžio sakramentas, susijęs su viešuoju Bažnyčios gyvenimu. Žinoma, teoriškai Sutvirtinimą suteikti kelias dienas prieš Santuoką įmanoma, tačiau visų pirma reikia būti tam sakramentui pasirengus.
Sakramentams pasiruošti reikia ten, kur gyvenate. Kai grįšite į Lietuvą, atsivežkite pažymą, kad pasiruošėte Sutvirtinimui (aišku, Sutvirtinimą galima priimti ir ten, kur gyvenate). Tas pats galioja ir Santuokos sakramentui - reikia pasiruošti ten, kur gyvenate, nes trumpam grįžus į Lietuvą pasiruošimui nebus laiko (Lietuvoje pasiruošimas Santuokai užtrunka daugiau kaip 3 mėnesius).
Neištikimybė
Iš to, ką čia rašote, galima būtų realiai svarstyti apie santuokos pripažinimą negaliojančia, ir anaiptol ne neištikimybė būtų pagrindinis argumentas. Beje, ir bylos šiais laikais trunka kur kas trumpiau. Be to, reiktų žinoti, kad bažnytinis teismas nedaro jokio sprendimo, kol nenutraukta civilinė santuoka.
Klausimas apie būtinybę laikytis celibate - čia toks pats kaip ir visiems nevedusiems / netekėjusioms katalikams: taip.
Įžadų Atnaujinimas
Netrukus bus dvidešimt penkti metai mūsų santuokoje. Ar galima atnaujinti įžadus ir gauti palaiminimą? Žinoma!
Kunigo Dalyvavimas
Jei vikaras turi įgaliojimus laiminti santuoką, jokios problemos būti neturėtų; beje, ankstesniais laikais, ypač didesnėje parapijoje, kartais ir tą pačią dieną kunigai susitardavo, kas ką darys. Aišku, dabar žmonės labiau kreipia dėmesį į asmenį, tad šiaip toks informavimas nors ir nėra privalomas, bet būtų gražu. Kunigas galėtų būti jautresnis ir pranešti iš anksčiau.
Užkurys
Užkurỹs, prekšas, naujas našlės vyras, po vestuvių atėjęs gyventi į jos namus arba į ūkį, kuriame nėra sūnų, tik dukterys. Pagal lietuvių papročio teisę užkurys neįgydavo teisių į ūkio žemę; 20 amžiaus pirmoje pusėje užkuriui sutartimi dažniausiai buvo užrašoma dalis našlės nekilnojamojo turto.
Du pirmesnius vyrus pragyvenusią našlę vedęs vyras vadintas užtupiu (Žemaitijoje - ančtupiniu). Rytų Aukštaitijoje užkuriu vadintas kiekvienas žentas. Užkuriais dažniausiai eidavo kilę iš gausių ir neturtingų šeimų.
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Užkurys | Naujas našlės vyras, atėjęs gyventi į jos namus arba ūkį. |
| Užtupis (Žemaitijoje - ančtupinis) | Vyras, vedęs našlę, kuri pragyveno du pirmesnius vyrus. |
Kokios yra paveldėjimo teisės likusiems gyviems sutuoktiniams ir vaikams?
