Švenčionių rajone, Pabradėje, planuojama naujo daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Savivaldybė, pateikusi projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Švenčionių rajono savivaldybėje“, užsitikrino 1,104 mln. eurų finansavimą šiam projektui įgyvendinti.
Šis projektas yra ypač svarbus Pabradei, kur socialinio būsto tenka laukti ilgiausiai Švenčionių rajone. Anot Švenčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus vedėjos Rasos Bliūdžiuvienės, socialinio būsto Švenčionyse ar Švenčionėliuose tenka laukti 3-5 metus, o Pabradėje - net ir daugiau nei dešimtmetį.
„Verslo pulsas“: Statybos leidimų statistika: kokią Lietuvą statome?
Projekto Detalės ir Vieta
Rajono vadovas pasakoja, kad vieta daugiabučiui namui - Žaliojoje gatvėje esantis sklypas - parinkta neatsitiktinai: pro jį praeina miesto komunikacijos, arti miesto centras, poliklinika, lopšelis-darželis, mokyklos.
„Pasirašę projekto sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra imsimės kitų darbų: parengsime viešojo pirkimo sąlygas, paskelbsime konkursą ir parinksime rangovą, statysiantį namą.
Socialinio Būsto Poreikis
Labai džiaugiamės, kad nuspręsta statyti naują namą - pirmą kartą Nepriklausomybės laikotarpiu mūsų rajoną papuoš naujutėlis gyvenamasis pastatas“, - sako R. Bliūdžiuvienė.
Šis projektas kaip reikiant sujudins vandenį Pabradėje, mat daugiabutis suprojektuotas atsižvelgus į stovinčiųjų eilėje socialiniam būstui gauti poreikius.
Esama Situacija Pabradėje
Šiuo laiku Pabradės miesto Architektų gatvėje turėjo būti baigiamas statyti mūrinis namas, kurio viena namo dalis suprojektuota trijų aukštų, kita - keturių aukštų. Butų plotas nuo 38 iki 70 kv.m. Šią vasarą pirkėjams buvo siūloma dalinės apdailos dviejų kambarių, 52 kv. m butas, kurio kaina 85000 eurų. Gal ir gerai, kad neįsigijo jo dar vienas suklaidintas pirkėjas, nes nuotraukoje matosi šio namo dabartinė būklė - net gelžbetoninės perdangos ant viršutinių aukštų nesudėtos.
Šio daugiabučio pastato statybos užsakovas - UAB „Pabradės NT“, kurios direktoriumi yra Edvard Jedinskij. Taip jis, būdamas dabar Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariu, pažymėjo savo privačių interesų deklaracijoje. Viešajame įmonių registre rekvizitai.lt šios įmonės vadovo pavardė jau nenurodoma. Matyt, jau „svyla padai“, ir siekiama parduoti šį objektą rimtesniam investuotojui.
Rajono Valdžios Dėmesys ir Perspektyvos
Tik stebina atsainus dabartinės rajono valdžios požiūris į Pabradės miesto aktualijas. Kad labai trūksta šiame mieste gyvenamo ploto, jau buvo suprantama prieš kelis dešimtmečius. Net tuo metu UAB „Intersurgical“ planavo statyti savo darbuotojams namus, bet, deja, tas projektas „užpelkėjo“. Prieš penketą metų už Europos Sąjungos fondų lėšas pastatytas daugiabutis socialiai remtinoms šeimoms situacijos labai nepagerino.
Labai reikšmingas rajono biudžetui gyventojų pajamų mokestis, susijęs su deklaruota gyvenama vieta. Šiandien Pabradė yra perspektyviausias rajono miestas. Minėtoje įmonėje, šalia esančiame kariniame poligone, užsieniečių registracijos centre dirba daug žmonių, kurie atvyksta dirbti iš kitur.
Laikas Švenčionių savivaldybės merui pasidomėti, kaip sugebama Molėtų mieste šalia uždaro modernaus plaukimo baseino pastatyti 10 individualių modernių gyvenamų namų, kaip sėkmingai vystomas pietinėje Molėtų miesto dalyje naujas gyvenamųjų namų kvartalas „Kirų namai“, kuriame suplanuoti keturi daugiabučiai namai, kurių kiekvieną sudaro devyniolika 1-3 kambarių butų. Pirmuose aukštuose suplanuotos erdvios terasos, o 2-4 aukštų gyventojai turės privačius balkonus su miesto panorama.
Karinio Mobilumo Jungčių Stiprinimas
Geopolitinės situacijos kontekste karinio mobilumo jungčių stiprinimas išlieka tarp prioritetinių Europos tikslų. Šiais metais, siekdama užtikrinti sklandų karinės technikos judėjimą šalyje, „Via Lietuva“ iš Vyriausybės paskirtų bankų laikinojo solidarumo įnašo asignavimų į dvigubos paskirties projektų įgyvendinimą ketina investuoti beveik 140 mln. Eur.
Šiais metais suplanuoti infrastruktūros atnaujinimo darbai greta šalies karinių poligonų, tęsime „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio modernizavimą, intensyvūs darbai numatyti ir automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda.
Pernai pradėti darbai prie Pabradės karinio poligono šiais metais bus aktyviai vykdomi ir toliau. Šiuo metu projektuojamos 4 kelių atkarpos, kurių bendras ilgis sudaro beveik 20 km.
Šiais metais „Via Lietuva“ biudžetą sudaro 583 mln. Eur Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų (dalis šių lėšų yra perskirstomos savivaldybėms), 140 mln. Eur biudžeto lėšų karinio mobilumo projektams bei 159 mln. Eur ES investicijų.
Pabradės Istorija ir Turizmo Potencialas
Pabradė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a., tačiau iki pat XIX a. vidurio gyvenvietė buvo gana menka. Vietovė kartu su dvaru priklausė įvairioms žymioms didikų giminėms - Radvilams, Tyzenhauzams, Masalskiams ir kitiems. Pastačius geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Gyventojai vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais, gyvenvietėje veikė spirito valykla, elektrinė. 1940 m. Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje kalinti komunistai. Dabar Pabradė - miestelis su maždaug 6 tūkstančiais gyventojų.
Kelionė į Pabradę gali būti patogi traukiniu. „Lietuvos geležinkelių“ paslaugų kokybe nusivilti dar neteko - traukiniai išvyksta ir atvyksta laiku, seni vagonai suremontuoti ir pilnai sutvarkyti. Pats traukinys, vežantis iš Vilniaus į Pabradę ir tolimesnius miestus geležinkelio linijoje, geros būklės ir jokio diskomforto tikrai nesijaučia. Iš Vilniaus išvykę 11:44, Pabradėje atsidūrėme po valandos.
Netoli Pabradės yra Karkažiškės kaimelis, kuriame gyvena apie 360 žmonių. Čia galima aplankyti Karkažiškės bažnyčią.
Pabradėje yra „Maxima X“ ir „Norfa XL“ prekybos centrai. „Rimi“ - vienintelis iš didžiųjų tinklų, Pabradėje neatidariusių savo prekybos centro.
Pabradėje yra XVIII a. iš šiaudų ir molio pastatyta smuklė, kuri priklausė Tyzenhauzų giminei, mūsų dienomis - privačiam asmeniui, Pabradės gyventojui. Kieme yra buvusios arklidės.
Apibendrinant, Pabradė yra miestas su turtinga istorija ir perspektyvomis, o naujo daugiabučio statyba gali pagerinti gyvenimo kokybę ir patenkinti socialinio būsto poreikius.
Renovacijos Pavyzdys Panevėžyje
Panevėžyje, Marijonų g. 39, septintojo dešimtmečio statybos 15 butų gyvenamasis namas per dvejus metus buvo visapusiškai atnaujintas - pakeista stogo danga, visi seni langai pakeisti į medinius, apšiltintas fasadas, atnaujintos šildymo, vėdinimo, vandens bei nuotekų sistemos, pertvarkyta elektros instaliacija, įrengti alternatyvūs energijos šaltiniai.
Daugiabučio gyventojai vieningai rinkosi kokybiškiausias medžiagas, skyrė dideles investicijas, kurių grąžą jaučia jau dabar“, - pasakoja Daugiabučių namų administravimo ir pastatų priežiūros tarnybos vadovė Jolanta Čekanauskaitė.
Atsinaujinantys Energijos Šaltiniai
Pašnekovė pabrėžia, kad gyventojai norėjo kokybiškai modernizuoti pastatą, ieškodami kuo geresnių sprendimų, kurių nauda būtų jaučiama iškart po renovacijos. Viena iš priežasčių, paskatinusių renovuoti namą, buvo itin didelės šildymo sąskaitos, kadangi pastate butų lubų aukštis yra nestandartinis.
Nuspręsta ant stogo sumontuoti saulės energijos termodinamę sistemą, kuri sujungia dvi atskiras technologijas - šilumos siurblį ir saulės šilumos kolektorius.
„Gyventojai norėjo, kad pastato šildymui būtų naudojama saulės energija ir šiuo metu, mano žiniomis, jie nenaudoja Panevėžio miesto energijos šilumos, tačiau šių paslaugų gyventojai galutinai neatsisakė. Jeigu pritrūktų gamybos šilumai, gyventojai galės naudotis ir miesto paslaugomis“, - sako J. Čekanauskaitė.
Daugiabutyje sumontuoti saulės kolektoriai yra naudojami vandens šildymui, todėl gyventojai dabar gali džiaugtis sumažėjusiomis išlaidomis karštam vandeniui.
Energijos Sutaupymai
Atnaujinus Marijonų gatvėje esantį daugiabutį, jo skaičiuojamosios energijos sąnaudos sumažėjo apie 83 proc. Daugiabučių namų administravimo ir pastatų priežiūros tarnybos vadovė paaiškina, kad anksčiau name buvo sunaudojama 280,45 kWh/kv. m, o dabar energijos reikia 48,65 kWh/kv. m.
Renovacijos darbų metu buvo atnaujinta daugiabučio šildymo sistema: įrengta nauja dvivamzdė šildymo sistema, centralizuotam pastato šildymui ant stogo buvo montuojami šilumos siurbliai oras - vanduo, fasadų sienų šiltinimui pasirinktas ventiliuojamas fasadas - keraminės plytelės, pagamintos iš natūralaus molio, taip pat šlaitinio stogo pastogė buvo apšiltinta. Šios priemonės padėjo daugiabučiui pakilti iš E į B energinio naudingumo klasę.
Individuali šildymo apskaita daugiausiai padeda sutaupyti šildymo sezono pabaigoje - kai temperatūra lauke jau pakankamai šilta ir siekia 14-17 laipsnių šilumos. Tada gyventojai termostatais gali apskritai išjungti šildymo įrenginius savo bute ir taip nemokėti už šią paslaugą“, - aiškina J. Čekanauskaitė.
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).
Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo bei šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.
Energijos sąnaudų palyginimas prieš ir po renovacijos
| Rodiklis | Prieš renovaciją | Po renovacijos |
|---|---|---|
| Energijos sąnaudos (kWh/kv. m) | 280,45 | 48,65 |
| Energijos sutaupymas | 83% | |
tags: #naujas #daugiabutis #pabrade