Lietuva - tai kraštas, turtingas ne tik gamtos grožiu, bet ir istorija bei kultūros paveldu. Kaimo turizmo sodybos suteikia puikią galimybę ne tik pailsėti nuo miesto šurmulio, bet ir pažinti vietos tradicijas, istorines vietas bei gamtos paminklus. Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo turizmo galimybes ir lankytinas vietas Kazokų kaime ir jo apylinkėse.
Lietuvos apskritys
Kražių istorija ir dvasinis paveldas
Atostogaudami vienoje iš Kelmės rajone esančių kaimo turizmo sodybų, nepraleiskite progos pasižvalgyti po Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią.
Kražių žudynės
Šventovė susijusi su liūdnai pagarsėjusiomis Kražių žudynėmis. Siekdamas sumažinti katalikų bažnyčių ir vienuolynų skaičių bei įtaką vietos gyventojams, Rusijos caras 1891 m. įsakė Kražiuose juos uždaryti. Lapkričio 22-23 d. baigėsi kruvinu susirėmimu tarp kražiškių, caro valdininkų ir kazokų. Nepaisant visų pastangų, ji buvo uždaryta iki 1910 m.
Kražių bažnyčia
Kražių vienuolynai, bažnyčios ne tik formavo urbanistinį miestelio veidą, bet turėjo ypatingą reikšmę Žemaitijos ir Lietuvos kultūrai, dvasiniam gyvenimui. Daug ką iš šios garbingos praeities galima sužinoti apsilankius Kražių kraštotyros muziejuje, turinčiame virš 2000 eksponatų.
Dvibokštė bažnyčia dominuoja miestelio panoramoje. Jos barokinis frontonas aukštesnis už abu šoninius aštuonkampius bokštus. Priekiniame fasade akcentuotos vertikalios linijos: kolonos, piliastrai, centrinėje fasado dalyje - aukšti, pusapvalėmis arkomis užsibaigiantys langai.
Bažnyčios rūsiuose išliko XVIII a. palaidojimų. Bažnyčia vienanavė, su kvadratine presbiterija, abipus jos iš vieno šono šliejasi koplyčia, iš kito - zakristija. Kairėje bažnyčios pusėje - uždara galerija su laiptais, jungianti vienuolyną su vargonų choro tribūna. Pastaroji ir du balkonai iškyla virš arkomis sujungtų piliorių.
Zarasų krašto gamtos perlai ir istorija
Tęsiame informacinę rubriką apie Zarasų kraštą. Šį sykį pristatome Zarasų seniūniją. Zarasų seniūnija - vienintelė žiedinė seniūnija, tampriai susijusi su Zarasų miestu. Seniūnijos administracijos būstinė yra miesto centre, o jos teritorija juosia visą Zarasų miestą.
Laukesos ežeras ir Šlyninkos vandens malūnas
Laukesos ežeras. Dalis ežero priklauso Latvijai, dalis Lietuvai. Šlyninkos vandens malūno vardas jau kalba pats už save. Tai vienas didžiausių turistų traukos centrų Zarasų krašte. Už penkių kilometrų nuo miesto esančiame trijų šimtų metų senumo malūne lankytojai turi galimybę ne tik paragauti čia pat kepamų tautinio paveldo blynų ar duonos, bet ir įsigyti malūne maltų miltų ar kruopų.
Šlyninkos malūnas
Šlyninkos vandens malūnas (2012)
Smėlynės muitinė: tarpukario istorijos puslapiai
Lietuvos muitinių departamentas pradėtas organizuoti po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1918 metų vasario 16 d. ir 1919 metais paskelbus „Laikinuosius muitinės įstatus“ ir patvirtinus atidaromų muitinės punktų sąrašą Lietuvos - Latvijos pasienyje. 1920 metais buvo nustatyta provizorinė Lietuvos - Latvijos siena, kurią saugojo pasienio kariuomenės dalys, o vėliau - pasienio policija.
Įsteigus Smėlynės muitinę ji savų patalpų dar neturėjo. Jos įstaiga buvo įrengta būdelėje (zemliankoje), kuri buvo užsilikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo pusiau įkasta į kalvos žemę, virš kurios stovėjo Smėlynės parapijos klebonija. Vėliau muitinė įsikūrė Smėlynės bažnyčioje.
Siena ėjo Nikajos upele ir Laukesos ežeru. Fotografijoje matyti tiltas, jungiantis Lietuvos ir Latvijos respublikas. Prie tilto, Lietuvos teritorijos pusėje, iš kairės pusės II-as - Jasevičius Kazimieras, III-ias - muitinės sargybinis Matiekūnas, VI-as - muitinės sargybos viršininkas Kukta. Šis pastatas tikriausiai buvo tarpukario Latvijos muitinės dalis.
Smėlynė 1920 m.
1920 metais ekonominė krašto padėtis buvo katastrofiška. Nualinti karų žmonės gyveno skurdžiai. Daug trobų buvo sudeginta, turtas išgrobstytas, laukai neapsėti. Prekiniai mainai tarp Lietuvos ir Latvijos buvo menki. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad 1920 - 1921 metais prekių judėjimas per sieną buvo nedidelis. Į Latviją veždavo macus, nedideliais kiekiais gabeno sviestą, grūdus, kiaušinius, žąsų plunksnas, o iš Vokietijos įveždavo kremus, lūpų dažus, pudrą.
1926 metais muitinei buvo skirta daugiau etatų, o 1927 metų pabaigoje pastatytas dviejų aukštų muitinės pastatas. 1930 metais įrengtas ir antras aukštas. Pastato statyba kainavo 36 373 litus.
Egiptės liuteronų bažnyčia
Šalia Smėlynės kaimo, jau Latvijos teritorijoje, yra apgriuvusi Egiptės liuteronų bažnyčia. Šalia jos yra senovinės kapinės, pirmojo pasaulinio karių kapai. Egiptės evangelikų-liuteronų bendruomenė buvo įsteigta 1567 metų vasario 28 dieną kartu su Kuržemės hercogo įsakymu statyti naują bažnyčią. Nuo 1584 m. bendruomenė turėjo savo pastorių.
Įdomu tai, kad Egiptės liuteronų dvasininkai aptarnavo ir Stelmužės bažnyčią. "Dar šiandien Šteinenzėje stovi XVI a. koplyčia, vadinama Berkenų koplyčia, kurios chore yra keturių dalių švino rėmų langas, kurio dviejose viršutinėse stiklo dalyse pavaizduotas Berkenų herbas. Šioje koplyčioje nuo 1596 m. tarnavo pastorius iš Egiptės, gyvenęs kaimyniniame Fiurstenbergų (Fürstenberg) dvare. "
Laukesos dvarvietė
Dvarvietė yra Laukesos kaime, apie 1 km į šiaurę nuo plento Zarasai-Daugpilis, tarp Smėlynės ir Laukesos ežerų, Smėlynės ežero vakariniame krante. Kadangi ši Lietuvos dalis priklausė Livonijai, o vėliau Kuršui, Laukesos dvaro archyvas yra išlikęs Latvijoje. 1748 m. metais dvaro valdose buvo pastatyta medinė Kristaus Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pamatai - akmeniniai).
1823 m. Laukesos dvaro lėšomis statyta bažnyčia sudegė. 1854 m. Bažnyčios antras aukštas buvo nugriautas pirmojo pasaulinio karo metais, o pastatas pritaikytas kareivių poreikiams. Iki šių laikų bažnyčios pastatas neišlikęs.
Mukulių dvaras
Dvaro sodybos fragmentai yra Mukulių kaime, ant Avilio ežero įlankos kranto. Dvaras priklausė Giedraičiams, Kelpšoms. 1872 m. šį dvarą įsigijo Pavelas Osipovičius Bobrovskis, Rusijos Imperijos generolas, karinis veikėjas, istorikas, senatorius.
Mukulių dvaro rūmai
Dvarui tuomet priklausė 236 ha žemės. Dvarininkas P. Bobrovskis gyveno Sankt Peterburge, o vasarodavo Mukuliuose. Jam esant, ant parko piliakalniuko nuolat plazdėdavo iškelta vėliava. Generolas turėjo keturias dukras ir tris sūnus. Dukra Natalija buvo silpnos sveikatos (sirgo džiova). Ji mirė Mukuliuose, palaidota kaimo kapinaitėse netoli dvaro.
1878 m. Mukulių dvare gimė būsimasis generolas leitenantas baronas Piotras Nikolajevičius Vrangelis - tolimas Danijos Vrangelių giminės palikuonis. Po Bobrovskių mirties Mukulių dvaras atiteko Gulbinskams, o iš jų dvarą nupirko daktaras Juozas Buzelis.
Romancų dvaras
Dvaras sodyba (Kultūros vertybių registre - palivarkas) yra Romancų kaime, apie 2 km į vakarus nuo kelio Zarasai-Mukuliai, 400 m į šiaurės vakarus nuo Nikajos upelio kairiojo kranto, 500 m į pietvakarius nuo Romancų miško. 1859 m. dvarą įsigijo Varšuvoje gyvenę Janas ir Francas Prušokai. Dvarui priklausė 200 ha žemės plotas.
Romancų dvaro rūmai
Nepriklausomos Lietuvos metais dvarą valdė 3 broliai - Bonifacas, Robertas, Stanislovas Vadišiai. Pokario metais šeimininkai buvo ištremti į Sibirą, o dvaro sodybos pastatuose įrengta biblioteka. Rūmai - stačiakampio plano, 13x20 m dydžio, vieno aukšto, su mansardomis ir dviem bokšteliais. Pastatas restauruotas 1992 m.
Kiti lankytini objektai
Minaukos ir Rūsteikių sentikiai
Minaukos sentikiai gyvuoja nuo XVIII a. antrosios pusės, pagal kitus duomenis, ši bendruomenė kūrėsi caro Aleksandro II valdymo laikotarpiu (1855-1881). Parapijos kapinės Minaukoje įsikūrė 1904-1905 m. Šiuo metu stovinti medinė cerkvė pastatyta 1904 m.
Archyviniai duomenys nurodo sentikių bendruomenės Rūsteikiuose pradžią 1890 m. Sentikiai čia buvo apsigyvenę daug anksčiau, bet valdžios persekiojami jie negalėjo susivienyti. Jie iškilo 1908 m. Iki tol pamaldos vykdavo parapijiečių namuose. Restauruota cerkvė vėl atnaujino savo veiklą 2008 m. spalio 19 d., joje buvo švenčiama cerkvės 100 metų sukaktis.
Gulbinės elektros stotis
Pirmojo pasaulinio karo metais Zarasai tiekė elektrą ir Utenai, ir Rokiškiui. Gulbinėje, 7 kilometrai nuo dabartinio Zarasų miesto, ant Tetervinio ežero kranto, 1916 m. vokiečiai buvo pastatę aukšto įtempimo 15000 voltų elektros stotį. Stoties galingumas - 1000 HP (arklio jėgų) ir Andriejūnuose, 6 kilometrai nuo Ežerėnų, prie pat siaurojo geležinkelio linijos Ežerėnai-Įlakė, kitą elektros stotį, kurios galingumas - 600 HP.
Surviliškio miestelis
Nuo XIX a. vidurio miestelyje vyko aktyvus tautinis judėjimas. Kazokų kaime gimė ir Surviliškio pradinę mokyklą lankė pirmasis karo su Sovietų Rusija mūšio lauke žuvęs savanoris Povilas Lukšys (1886-1919). Jo pusbrolis, šaulys Floras (Flioras) Lukšys dalyvavo Klaipėdos sukilime ir žuvo 1923 m.
Kazokiškių seniūnija
Kazokiškių kaimo istorija prasideda nuo bažnyčios pastatymo. Daugelyje šaltinių teigiama, jog istoriniuose šaltiniuose Kazokiškės pradedamos minėti 1609 m., 2009 m. Apie tai, kad 1609 m. LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Kazokiškyje pastatė pirmąją (medinę) bažnyčią pradėta skelbti 1875 m. Vilniaus vyskupijos kunigų kalendoriuose. Taigi, pirmoji bažnyčia iš tiesų pastatyta apie 1638-1641 m.
Lankytinos vietos Kazokiškių seniūnijoje
- Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis, į kurį patenka unikalus gatvinis rėžinis XVIII a. Grabijolų kaimas,
- Zabarijos šaltinis,
- koplytstulpis Mitkiškėse 1941 m. žuvusiems atminti,
- trys kryžiai, jungiantys Aleksandriškių ir Mitkiškių kaimus,
- Aleksandriškių eglė (apie 150 metų).