Įsigyjant žemės sklypą, svarbu atkreipti dėmesį į įvairius teisinius aspektus, kurie gali turėti įtakos būsimam naudojimui ir vertei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika nagrinėja įvairias situacijas, susijusias su žemės sklypų įsigijimu, žalų atlyginimu ir sandorių pripažinimu negaliojančiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą LAT nutarčių, kurios atskleidžia svarbius niuansus, susijusius su naudos gavėjo anketa ir žemės sklypo įsigijimu.
Atsakomybė Už Žalos Padarymą Nekilnojamajai Kultūros Vertybei
LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl žalos, padarytos nekilnojamajai kultūros vertybei, atlyginimo, pabrėžė, kad žemės sklypo savininkas, būdamas rūpestingu ir apdairiu, turi pasidomėti, ar sklypui nėra taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, ypač jei yra informacinė lenta, nurodanti galimą ypatingą teisinį statusą. Jei savininkas leidžia kitam asmeniui pradėti statybos darbus, neįsitikinęs dėl specialiųjų sąlygų, jis gali būti atsakingas už padarytą žalą.
Pavyzdžiui, jei asmuo, gavęs sutikimą statyti gyvenamąjį namą, nepasidomėjo, ar būtina atlikti archeologinius tyrimus, ir pradėjo statybas, jis taip pat prisiima atsakomybę už padarytą žalą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek sklypo savininkas, tiek statytojas turėjo elgtis atsakingiau ir pasitikslinti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas.
Svarbu pažymėti, kad nustatant žalos dydį, teismai turi atsižvelgti į visus įrodymus, įskaitant atsakovės geranoriškai atliktus veiksmus siekiant pašalinti žalą ir jos pastangas vykdyti teismo sprendimus. Jei byloje pateikiami prieštaringi įrodymai, teismas turi išspręsti šį prieštaravimą ir įvertinti visą įrodymų visetą.
Draudžiamojo Įvykio Apibrėžtis ir Naudos Gavėjo Teisės
Nutartyje dėl draudžiamojo įvykio apibrėžties, laidavimo draudimo apsaugos galiojimo ir kreipimosi dėl draudimo išmokos mokėjimo jam pasibaigus įtakos atitinkamai draudiko pareigai, LAT pažymėjo, kad CK ir Draudimo įstatymas leidžia šalims susitarti dėl termino, per kurį reikia pareikšti reikalavimą draudikui. Tačiau šis terminas turi būti protingas ir negali sutapti su paskutine draudimo laikotarpio diena. Priešingu atveju, naudos gavėjas netektų galimybės gauti draudimo išmoką dėl įvykio, kuris įvyko draudimo laikotarpiu.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai, pripažinę įvykį draudžiamuoju, nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Šiuo atveju teismai turėjo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013, kurioje buvo sprendžiama dėl naudos gavėjo pareigos pranešti draudikui apie įvykusį draudžiamąjį įvykį pažeidimo padarinių.
Paprastai pranešimas apie draudžiamąjį įvykį būna ankstesnis už pretenzijos draudikui dėl draudimo išmokos išmokėjimo pateikimą arba šie du veiksmai gali sutapti. Abiejų veiksmų tikslas yra informuoti draudiką apie tai, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudikui kyla ar gali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką.
Netiesioginis Ieškinys ir Restruktūrizavimo Bylos Iškėlimo Pasekmės
Nutartyje dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų konstatuota, kad kai bankrutuojančios įmonės vardu netiesioginį ieškinį pareiškė jos kreditorius (kreditoriai), aplinkybė, jog įmonei iškelta bankroto byla ar ji pripažinta bankrutavusia, pati savaime nelemia galimybės neįrodinėti vienos iš netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų - kad tokio pobūdžio ieškinio kreditorius pareikšti negalės, kai įmonė pati turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais.
Todėl teismai turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens turimu turtu ir galimybe patenkinti ieškovių finansinius reikalavimus.
Nutartyje dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei priėmimo pasekmių, actio Pauliana taikymo atkreiptas dėmesys, kad skirtingose restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijose įstatymas nustato skirtingas pasekmes įmonės atsiskaitymo su kreditoriais atžvilgiu. Teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, draudžiama realizuoti šios įmonės turtą ir (ar) nukreipti į jį išieškojimą, vykdant dėl tokios įmonės priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, o nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki tokios teismo nutarties priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus.
Tačiau įskaitymo teisė negali būti tapatinama su turto realizavimu ir (ar) išieškojimu iš turto, todėl tokie ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai šios teisės neapima.
Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškovės bankroto administratorius. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti šios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti - tai ir jos kreditorių, interesai.
Sandorio Pripažinimas Negaliojančiu Dėl Suklydimo ir Ekspertizės Skyrimas
Nutartyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo ir su sandorių susijusių išlaidų atlyginimo priteisimo, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisės byloje skirti teismo ekspertizę, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir eksperto apklausos teismo posėdyje išaiškinta, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą.
Jei bent viena iš bylos šalių pageidauja atlikti tokio įrodymo tyrimą žodiniame teismo posėdyje, teismas privalo užtikrinti tokią galimybę. Priešingas aiškinimas prieštarautų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principams, taip pat neatitiktų sąžiningo teismo proceso.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ekspertizės akte ekspertė pateikė dvi bylai išnagrinėti reikšmingas išvadas, t. y. kad sklypų formavimo metu statyba suformuotuose sklypuose buvo negalima, taip pat kad ginčo žemės sklypo pardavimo metu statyba jame taip pat nebuvo galima dėl viršyto užstatymo tankio. Taigi, ekspertizės aktas buvo esminis įrodymas, nulėmęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o atsakovams nebuvo užtikrinta pakankama ir efektyvi galimybė dalyvauti šio įrodymo tyrime.
Apeliacinės instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, atsakovams prašant žodiniame teismo posėdyje apklausti ekspertę, nepagrįstai nesprendė tokio atsakovų prašymo ir neskyrė byloje žodinio teismo posėdžio. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normos pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia, kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Todėl teismo ekspertizė negali būti skiriama dėl teisės klausimų, kadangi teisės taikymas ir aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra išimtinė teismo kompetencija, kurios teismas negali pavesti atlikti kitiems asmenims.
Informacijos Neatskleidimas Ikisutartiniuose Santykiuose
Nutartyje taip pat pažymėta, kad informacijos apie sutarties objektą neatskleidimas ikisutartiniuose santykiuose yra artimesnis deliktinės atsakomybės rūšiai, kadangi teisės pažeidimo metu (visos reikšmingos informacijos neatskleidimu) šalių sutartiniai santykiai dar nesieja, o CK 1.90 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius iš esmės siekiama grąžinti asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu kaltoji šalis jam būtų atskleidusi žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.
Taigi, sprendžiant dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį turi būti nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė.
Kreipimasis į ES Teisingumo Teismą
LAT vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-1075-2022 kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatų aiškinimo atsižvelgiant į 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) įtvirtintą reglamentavimą.
Ši apžvalga atskleidžia, kad įsigyjant žemės sklypą, būtina atidžiai įvertinti visus teisinius aspektus, susijusius su sklypo naudojimu, galimais apribojimais ir atsakomybe už galimą žalą. Teismų praktika rodo, kad rūpestingumas ir informacijos patikrinimas yra esminiai faktoriai, siekiant išvengti teisinių ginčų ir finansinių nuostolių.
| Aspektas | Svarbios aplinkybės | Teisinės pasekmės |
|---|---|---|
| Žalos padarymas kultūros vertybei | Neatsakingas elgesys, specialiųjų sąlygų nepatikrinimas | Atsakomybė už padarytą žalą |
| Draudžiamasis įvykis | Pranešimo terminų pažeidimas | Galimas draudimo išmokos negavimas |
| Sandorio negaliojimas | Suklydimas, informacijos neatskleidimas | Sandorio pripažinimas negaliojančiu, nuostolių atlyginimas |