Naudojimosi tvarkos nustatymo bylos Lietuvoje

Straipsnyje aptariami ginčai, kylantys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypuose, kurie priklauso keliems bendraturčiams. Šie ginčai dažnai atsiduria teismuose, kur sprendžiami remiantis materialiosios teisės normomis ir teismų praktika.

Ginčo esmė ir teismų praktika

Dažnai ginčas kyla tarp Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir privačių asmenų dėl valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, kelio servituto nustatymo ir žemės naudojimo būdo pakeitimo.

NŽT, kaip valstybės patikėtinė, neturi teisės be bendraturčių sutikimo pertvarkyti žemės sklypo, priklausančio valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti ar pakeisti naudojimosi sklypu tvarkos ir, nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, nustatyti žemės sklypo servitutą administraciniu aktu ar kitaip vienašališkai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Visi šie klausimai, nesant susitarimo tarp bendraturčių, turi būti sprendžiami teismo įstatymo nustatyta tvarka.

NŽT įsakymo neteisėtumas

Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, kuriuo nustatytas servitutas, yra priimtas valstybės institucijai viršijus įstatymu suteiktus įgaliojimus, pažeidus viešosios teisės reglamentavimo principą „galima tai, kas tiesiogiai nustatyta“, todėl laikytinas niekiniu, negaliojančiu ir nesukeliančiu teisinių padarinių žemės sklypo savininkams.

Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama teismo įpareigoti atsakovus sudaryti sutartį dėl valstybei ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo, servituto nustatymo, žemės naudojimo būdo pakeitimo, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir servituto nustatymo teismo sprendimu. Šis ginčas teismo turi būti išspręstas taikant būtent šiuos teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų įstatymų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiam ieškinio trūkumui ištaisyti, neatliko teisinės ginčo santykių kvalifikacijos, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, dėl to tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso klaidų neištaisė.

Taikos sutarties tvirtinimo ypatumai

Ieškovė prašė teismo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovės ir tam tikrų atsakovų sudarytą dalinę taikos sutartį pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį ir atsisakė patvirtinti dalinę taikos sutartį.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas yra ieškovės ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis yra antra pagal dydį po atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančios dalies ir sudaro apie 31 procentą viso žemės sklypo ploto. Žemės sklype yra gyvenamosios pagrindinės naudojimo paskirties pastatas - gyvenamasis namas.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovės pateiktame teismui tvirtinti daline taikos sutartimi žemės sklypo plane nėra nustatyta Lietuvos Respublikai, kaip žemės sklypo bendraturtei, paskiriama individualiai naudotis žemės sklypo konkreti tiksliai nustatyta atitinkamo dydžio dalis ir jos išsidėstymas.

Tretieji asmenys ir valstybės interesai

Kasacinis teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys - patalpų savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko - valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas nėra reikalingas.

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, dalyvaudama susitarime dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo su kitais žemės bendraturčiais, turi paisyti butų ir kitų statinių savininkų teisių, kurios kilo iš įstatymo - teisės į teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypo, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nuomą arba teisės įsigyti tokią žemę nuosavybėn be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje nesutiko su taikos sutartimi prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodydama, kad ji neatitinka patalpų savininkų ir žemės sklypo naudotojų interesų.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šios bylos atveju valstybei, kuriai priklauso didžiausia žemės sklypo dalis, individualiai skirtina naudotis dalis žemės sklypo plane iš viso nenustatyta, nors nebuvo kliūčių ieškovei siūlyti teismui žemės sklypo dalies skyrimo naudotis valstybei variantą.

Pavyzdžiai iš teismų praktikos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2018 m. dalyvaujant ieškovui A. B. atsakovei Z. S. trečiajam asmeniui E. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei Z. S. dėl bendraturčių nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. S. patikslintą priešieškinį atsakovui dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų E. 2. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tarp bendraturčių tvarką, kadangi ji iki šiol nebuvo nustatyta, o su atsakove gera valia susitarti nepavyko.

Atsakovė 2018 m. kovo 19 d. priešieškiniu, kurį patikslino 2018 m. balandžio 16 d. 3.1. Atidalinti bendrąja daline nuosavybe esančius ūkinius pastatus unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 1”) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) („Sandėlis Nr. 3.1.1. Sandėlis Nr. 1 tampa atsakovės Z. S. ir T. K. R. teisių perėmėjų bendrąja nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ Sandėlio Nr. 3.1.2. Sandėlis Nr. 2 tampa asmenine ieškovo A. B.

Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2021 m. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. N., J. Š., L. Š. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys A. B., V. ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimus: nustatyti V. K., A. B., V. B., V. N., J. Š., L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal „IĮ D. J. matininkų biuras“ 2019 m. gruodžio 5 d.

• J. Š. asmeniniam naudojimui paskiriant 195 kv. m.
• L. Š. asmeniniam naudojimui paskiriant 195 kv. m.
• V. N. asmeniniam naudojimui paskiriant 887 kv. m.
• V. B. asmeniniam naudojimui paskiriant: 168 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta raide „B1“, 390 kv. m.
• A. B. asmeniniam naudojimui paskiriant: 168 kv. m. ploto sklypą, naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta raide „B1“, 390 kv. m.
• V. K. asmeniniam naudojimui paskiriant 1155 kv. m.

tags: #naudojimosi #tvarkos #butu #nustatymo #bylos