Yra daugybė priežasčių, priversiančių dažniau kišti nosį laukan. Grynas oras yra būtinybė tiems, kuriuos kamuoja kvėpavimo takų, nervų sistemos ligos, depresija, kurie dirba įtemptą protinį darbą ar kenčia nuo nemigos, įtampos. Tačiau ne mažiau šis reikalingas ir sveikiems, bet kiek sėslesnį gyvenimo būdą pamėgusiems žmonėms.
Grynas oras net ir lyjant
Kai tik saulę staiga pakeičia debesys ir lietaus šuorai, besiskundžiančiųjų sveikata iš karto padaugėja. Tačiau ne visi žino, kad lietus gali būti ir naudingas sveikatai. Įprasta, kad labiausiai lietaus laukia sausros nualintų sodų, laukų ar miškų savininkai, grybautojai ir uogautojai, nes lietus palaisto žemę, atgaivina augmeniją. Be to, jis nuplauna dulkes ir žiedadulkes, išgrynina orą. Būtent todėl pagerėja žmonių, ypač sergančių alergija, savijauta.
Trumpas ir stiprus arba ilgiau trunkantis lietus, galima sakyti, išvalo orą. Lietaus lašai yra didesni ir sunkesni nei žiedadulkių dalelės. Krisdami į žemę lašai savo gravitacijos jėga nusodina žiedadulkes. Augalai žiedadulkes skleidžia, kai oras yra šiltas ir sausas, o atvėsus ir sudrėkus jų skleidžia kur kas mažiau, todėl oras grynesnis, ir visiems maloniau vaikščioti bei kvėpuoti grynu oru.
Lyjant į žemę patenka daug neigiamų jonų, o jie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Tokie jonai padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Neigiami jonai atsiranda krintant vandeniui, tad daug jų būna prie sraunių upių, audringos jūros - būtent tose vietose, kur žmonės keliauja pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių. Taigi jei neturite galimybės ištrūkti atostogų prie vandens telkinių ar į kalnus, galite tų naudingų jonų gauti tiesiog išėję pasivaikščioti per lietų ar išbėgę į kiemą.
Nors ir teigiama, kad lietus dėl oro užterštumo po truputį keičia pH ir rūgštėja, bet, pasak mokslininkų, tai neturi tiesioginio poveikio žmogui ir permirkus lietuje oda, plaukai tikrai nenukentės. Tiesa, kai ilsimės prie vandens telkinių su palapinėmis, plaukiame upe baidarėmis ir liūtis mus užklumpa netikėtai, be to, neturime galimybės greitai išsidžiovinti, tada kyla grėsmė sveikatai, nes nuo drėgnų drabužių krinta žmogaus kūno temperatūra, o tai padidina riziką peršalti. Paskui žmonės dažnai skundžiasi varvančia ir užburkusia nosimi, gerklės skausmu, turintieji silpnesnį imunitetą, ypač vaikai ar senjorai, rizikuoja susirgti rimčiau.
Nauda virškinimo sistemai
Dėl buvimo lauke gerėja virškinimas. Visų pirma, būdami gryname ore dažniausiai ką nors veikiame, o aktyvi veikla labai padeda virškinimui. Antra, grynas oras pats savaime teigiamai veikia virškinimą, tad vien būdami lauke ir kvėpuodami jau deginame kalorijas. Todėl labai svarbu pabūti lauke - ypač tiems, kurie nori atsikratyti keleto papildomų kilogramų, susikaupusių kiek per daug atsipalaidavus. Geriausia išeiti iš namų iškart pavalgius, kai organizmas sunkiai dirba, virškindamas maistą. Pastebėta, kad reguliariai vaikštant sumažėja skrandžio skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Kūrybiškumo kalvė
Grynas oras labai naudingas galvai, ypač esant polinkiui į migreną. Šios ligos profilaktikai būtina bent kartą per savaitę išvykti į užmiestį ir pasimėgauti supančia gamta, atsipalaiduoti, gal netgi ramiai, niekieno netrukdomam pamedituoti. Gryno oro procedūros apsaugo ir nuo kitos kilmės galvos skausmų.
Būnant gryname ore, organizme padidėja deguonies kiekis, o tai naudinga dirbant ir fizinį, ir protinį darbą. Grynas oras ir vaikščiojimas praskaidrina protą ir padidina gebėjimą susikaupti. Kai galvoje nebetilps rūpesčiai, o darbų bus neišsemiamos marios, tiesiog išeikite pusvalandį pasivaikščioti lauke ir bematant pasijusite geriau, turėsite daugiau energijos susidoroti su visais tos dienos iššūkiais. Pasivaikščioję gryname ore, galėsite džiaugtis pagerėjusia trumpalaike atmintimi, gebėsite kūrybingiau mąstyti ir spręsti problemas. Be to, įrodyta, kad gamtos vaizdai įkvepia šviesesnes, pozityvesnes mintis.
Buvimas lauke gali gerinti jūsų kūrybiškumą. Jutos ir Kanzaso (JAV) universitetų mokslininkai patvirtino, kad žmonės, kurie praleido keturias dienas gamtoje, kūrybiškumo testus atliko 50 proc. geriau. Veikla gamtoje leidžia sugeneruoti akivaizdžiai daugiau genialių idėjų.
Laimės hormono šaltinis
Buvimas lauke dažniausiai susijęs su didesne fizine veikla. Tai savaime skatina aktyvesnę kraujotaką, kuri aprūpina visas organizmo sritis didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu. Ilgiau būnant gryname ore išvalomas kraują, tada jis veiksmingiau atlieka savo funkciją - aprūpina ląsteles reikalingomis medžiagomis ir pašalina medžiagų apykaitos atliekas.
Fizinio aktyvumo ir natūralios šviesos derinys labai veiksmingai mažina depresiją, nuima įtampą. Būnant lauke padidėja laimės hormono - serotonino - lygis organizme, nes šio hormono lygis glaudžiai susijęs su tuo, kiek organizmas gauna deguonies. Puiku, jei turite savo kiemą ar sodą - tada jame galite leisti valandų valandas, užsiimti mėgstama veikla. Tačiau ką daryti, jeigu nėra nei sodo, nei kiemo? Telieka prisiminti, kad egzistuoja dviračiai - kol įveiksite maršrutą, gryname ore praleisite ne vieną valandą. O kur dar važiavimo dviračiu teikiama nauda!
Pasisemti vitamino D
Pagrindinis vitamino D šaltinis - grynas oras. Norint gauti reikiamą vitamino D dienos normą, užtektų saulėje pabūti 10 minučių, bet saulėtų dienų Lietuvoje nėra daug, todėl lauke turėtume praleisti kur kas daugiau laiko. Optimalus vitamino D kiekis organizme yra esminis faktorius, lemiantis kai kurias žmogaus sveikatos problemas. Vitaminas D stiprina kaulus, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų, netgi gerina smegenų funkciją.
Kadangi didžiąją dalį šio vitamino gauname iš saulės (ir kur kas mažesnę dalį iš maisto), labai svarbu praleisti lauke bent po kelias valandas per dieną. Netgi žiemą, kai saulė dažniausiai slepiasi, jos ir tada pakanka, kad aprūpintų organizmą reikiamu D vitamino kiekiu ir leistų jam tinkamai funkcionuoti.
Klaidinga yra nuomonė, jog subalansuota mityba visiškai patenkina vitamino D poreikį. Specialistai teigia, jog šio vitamino trūkumas jau siekia epideminį lygį! Tad ištrūkime į lauką ir kasdien bent po penkiolika minučių pasimėgaukime saulės voniomis!!!
Pavasaris - pats žaviausias sezonas
Pavasaris - pats žaviausias sezonas, kai galime daugiau laiko praleisti gryname ore. Labiausiai tvarkytis namus skatina vis skaičiau spindinti saulė, kurios šviesoje geriau pasimato ir nešvarumai ant langų, ir voratinkliai namų kertelėse. Daugelis pavasarį dažniausiai imasi šių bazinių darbų: valo langus, skalbia užuolaidas, tvarko spintas ir pan.
Šiltuoju metų laiku dažniau nei įprastai norisi išvėdinti namus. Tai puikus sprendimas, kai namuose dirbate ir neturite laiko išeiti į lauką. Tačiau jei šeimoje yra alergiškų žmonių, atvėrus langus greitai pasklinda žiedadulkės ir alergenai, todėl alergijos gali paūmėti. Be to, jei gyvenate arti judrios gatvės ar gamyklos, atvėrus langą sukuriamas priešingas efektas: į namus patenka kenksmingų dalelių. Todėl užuot atvėrus langus galima įsigyti oro valytuvą: jis iš oro pašalina mikrodaleles (žiedadulkes, pleiskanas), dulkes, naikina kvapus, dūmus, bakterijas, virusus ir kt.
Pasibaigus šaltajam metų laikui norisi visiškai išvalyti ir nuo dulkių išvaduoti ir miegamąjį. Patalynėje kaupiasi dulkių erkutės, taip pat jei vėdinate patalpas, ore gali būti žiedadulkių, jau nė neminint augintinių pleiskanų. Taigi situaciją pagerinsite reguliariai keisdami patalynę (taip pat dažniau paleisdami robotą siurblį). Be to, pats metas išskalbti ar valykloje išvalyti pagalves, dekoratyvines pagalvėles, antklodes, čiužinių užvalkalus, antčiužinius ir kitą miegamojo tekstilę.
Norėdami „papuošti“ savo namus gaiviais, gamtos įkvėptais kvapais, įsigykite arba patys pasigaminkite natūralų oro gaiviklį.
Tyrimais įrodyta, kad kasdien gryname ore užtenka pasivaikščioti vos 10-15 min. (žinoma, kuo ilgiau, tuo geriau). Visuose Lietuvos regionuose gausu parkų ir pažintinių takų. Dažnai juose įrengtos net kelios skirtingų ilgių trasos. Tiesa, darbo dienomis su šeima užteks ir trumpo pasivaikščiojimo po apylinkes besigrožint kraštovaizdžiu.
Kai vaikščiojimai pabosta ir norisi pamatyti daugiau, pats metas įsigyti paspirtuką. Rinkos lyderių vardą jau spėjo užsitarnauti „Xiaomi“ paspirtukai. „Xiaomi“ paspirtukai - lengvi ir tvirti, greitai ir patogiai sulankstomi, todėl juos paprasta transportuoti.
Truputis kūrybiškumo net ir pačią įprasčiausią veiklą padės paversti kupina nuotykių! Taigi, vietoje tradicinės vakarienės namuose rinkitės iškylą gamtoje. Pasiimkite pledą ir keliaukite į mėgstamą parką arba prie netoliese esančio vandens telkinio.
Puikus užsiėmimas tiek mažiems, tiek ir dideliems - kažką auginti. Gyvenantiems nuosavame name ir turintiems net ir nedidelį daržiuką, šiltnamį ar vieną kitą lysvę tai - savaime suprantama. Tačiau užsiimti sodininkyste gali ir bute gyvenančios šeimos: galima auginti prieskonius ir gėles arba net ir balkone turėti tikrų tikriausią daržą. Viskas priklauso nuo jūsų norų ir galimybių.
Kaip pasirūpinti emocine savijauta būnant namuose?
Anot „Camelia“ vaistininkės, pandemijai pakeitus mūsų kasdienybę, daugiau laiko praleidžiame namuose, todėl norint palaikyti gerą protinę ir psichinę savijautą, reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis reikšmingus veiksnius.
„Dirbant nuotoliniu būdu, vertėtų atskirti poilsio ir darbo režimus, daryti trumpas pertraukas tarp užduočių ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Kokybiškas ir pakankamos trukmės miegas yra ypatingai svarbus smegenų veiklai, nes miegant vyksta įvairių smegenų procesų atkūrimas. Taip pat stenkitės praleisti kuo daugiau laiko gryname ore. Galiausiai, nepamirškite bendrauti su savo šeimos nariais ir draugais - juk dėmesį vieni kitiems galime rodyti net ir per atstumą, o būdų parašyti ar paskambinti artimiesiems šiandien yra daugiau nei bet kada“, - teigia specialistė.
Pasak jos, taip pat derėtų riboti laiką, kurį praleidžiame skaitydami naujienas apie koronaviruso pandemiją, nes tai gali didinti mūsų nerimą ar baimes, o informacijos reikėtų ieškoti tik patikimuose šaltiniuose.
Ruduo - metas stiprinti imunitetą
Ruduo atneša ne tik spalvingus medžius ir vėsesnius vakarus, bet ir iššūkius mūsų imunitetui. Dienos trumpėja, temperatūra svyruoja, ore daugiau drėgmės ar vėsos - visa tai palankiau virusams ir peršalimams.
Rudens metu mūsų organizmas susiduria su temperatūros svyravimais ir mažėjančiu saulės šviesos kiekiu, o tai mažina vitamino D sintezę. Daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose padidėja tikimybė susidurti su virusais ir bakterijomis. Be to, ruduo dažnai reiškia mažiau lauko veiklos ir judėjimo, o tai gali neigiamai paveikti bendrą organizmo būklę bei imuninės sistemos veikimą.
Šaltuoju sezonu reikėtų atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį, nes saulės šviesos mažiau, o papildai gali padėti palaikyti optimalų lygį. Fizinis aktyvumas ir judėjimas gerina kraujotaką, stiprina imuninę sistemą ir mažina streso hormonus. Miego metu vyksta daugelis imuninių procesų, todėl kokybiškas miegas yra būtinas. Ilgalaikis stresas slopina imuninę sistemą, todėl verta įtraukti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip meditacija, gilus kvėpavimas, joga ar tiesiog laikas sau su gera knyga.
Patalpos turėtų būti vėdinamos, kad sumažėtų drėgmė ir mikrobus. Rankų plovimas bei bendrų higienos taisyklių laikymasis padeda apsisaugoti nuo virusų.
Kodėl mums visiems naudinga praleisti daugiau laiko gamtoje
Lepumas - ne naudą
„Jei vaiko niekur neleisime nuogąstaudami, kad sušals, jo imunitetas tik silpnės. O jeigu dar ir aprengsime per šiltai, vaikas suprakaituos ir lengvai peršals. Dažnai visai be reikalo išsigąstame šalčių ir blogo oro, vengiame į lauką eiti lyjant ar sningant. Visgi, kuo daugiau įvairiu oru būname lauke, tuo labiau stiprėja mūsų imuninė sistema. Nereikia bijoti jokio oro“, - sako vaistinės vedėja G. Parchomenko.
Anot specialistės, kuo daugiau mes vaikus lepinsime, saugosime nuo aplinkos, tuo dažniau jie sirgs. „Į darželį ar mokyklą vaikus vesti vis vien reikia, tad būtina juos grūdinti: neapmūturiuoti, leisti daugiau būti gryname ore, darželiuose, mokyklose ir namuose dažniau vėdinti patalpas“, - pataria vaistininkė.
Specialistė primena, kad norint sirgti rečiau, labai svarbi bendra higiena, kuri turi reikšmės ir peršalimo ligų profilaktikai. Todėl darželyje rekomenduojama sterilizuoti bendrus žaislus, per kuriuos plinta įvairūs mikrobai.
„Nuo visų virusų vaikų neapsaugosime - mes visi kartais sergame ir tai yra natūralu. Darželis ar mokykla yra ta terpė, kur vaikai nesunkiai vienas nuo kito užsikrečia virusinėmis ligomis, todėl neišvengiamai jomis kartas nuo karto perserga praktiškai visi. Nė vieni tėveliai nuo to savo atžalų apsaugoti negali. Visiškai steriliai vaikų užauginti neįmanoma ir nereikia. Kol buvo maži, mano vaikai taip pat dažniau sirgdavo, o paaugę, sustiprėjus imunitetui, serga kur kas rečiau“, - sako G. Parchomenko.
Didžiausią naudą duoda teisingas režimas
Vaikų dienos režimo esmė - teisingas darbo ir poilsio kaitaliojimas. Tinkamai suplanuotas dienos režimas gerina darbingumą, savijautą, saugo sveikatą. Pagrindiniai mokinio dienos režimo elementai yra mokymasis mokykloje ir namuose, užklasinė veikla, aktyvus poilsis kuo ilgiau būnant gryname ore, reguliari ir visavertė mityba, kokybiškas miegas.
Kiekvienam vaikui dienos režimas turėtų būti adaptuotas pagal jo amžių, sveikatos būklę ir kitus poreikius. Įtempta protinė veikla, didelis mokymosi krūvis, laiko trūkumas veikia kaip psichiką traumuojantys faktoriai. Jei tuo pačiu metu trūksta laiko miegui, poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas - vaiko organizmas patiria didelį stresą. Tokiai būklei užsitęsus ilgiau, gali sutrikti širdies, virškinimo, kitų organizmo sistemų veikla, sumažėti organizmo atsparumas infekcijoms.
Stipresniam vaikų imunitetui itin svarbus maistingas racionas. Vaistininkės G. Parchomenko teigimu, žiemą, kaip ir kitais metų laikais, taip pat reikėtų stengtis vaikams duoti daugiau daržovių - senelių išaugintų ar bent jau šaldytų.
Vaikams rekomenduojama valgyti 4 kartus per dieną kas 3,5-4 valandas. Žiemą vaikas bent kartą ar du per dieną turėtų pavalgyti šilto maisto, nepamiršti papusryčiauti. Prieš kiekvienus mokslo metus būtina profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą - profilaktinis patikrinimas svarbus, nes padeda laiku nustatyti sveikatos sutrikimus, ligas, užbėgti joms už akių. Vaikai greitai auga, keičiasi jų fiziologija, todėl gali kisti ir sveikata.
Patarimai sveikesnei vaikų mitybai:
- Sumažinkite cukraus kiekį: skatinkite vaiką dažniau gerti vandenį ar natūralias sultis, o ne cukrumi saldintus gazuotus gėrimus.
- Įtraukite vaiką į maisto ruošimą: vaikai noriau valgo patiekalus, prie kurių gaminimo prisidėjo.
- Nepratinkite vaiko prie riebaus, greito maisto, padažų.
- Į mokyklą ar darželį vaikui įdėkite sveikų užkandžių: riešutų, vaisių, namuose paruoštų daržovių traškučių ar šiaudelių.
- Šeimoje laikykitės režimo: kasdien pusryčiaukite, pietaukite ir vakarieniaukite panašiu metu.
Lauko veiklos vaikams
Edukologė ir lauko veiklų entuziastė Lina Bakšytė rado ne vieną būdą sukelti mažųjų susidomėjimą lauko pramogomis ir kviečia į supančią aplinką pažiūrėti kitaip. „Kur nuklydo panagiukai?“ - tai mažylių gebėjimus ugdanti lauko nuotykių knyga. Panagiukai - tai miško slapukai, kuriuos mato tik vaikai, nes vyresnieji jau per daug suaugę. Jiems reikia daugiau laisvės ir galimybės būti savarankiškiems.
„Žaidimų aikštelėje dažnai matau įsitempusius, nuolat savo atžalas kontroliuojančius tėvus, kurie prižiūri, kad vaikai kažkur neįliptų, neišsiteptų. Kai tėvai pajus buvimo lauke naudą, atlaidžiau žvelgs ir į vaiko išdaigas. Knygoje galima rasti lauko veiklų idėjų, kaip gamtoje ne tik žaisti, bet ir išnaudoti jos galimybes mokytis, pavyzdžiui, rasti abėcėlę medžių šakose ar net matematiką smėlio dėžėje. Kiekviena knygos užduotis pažymėta ženklais, rodančiais, kokius vaiko gebėjimus ir įgūdžius ji labiausiai ugdo - komunikavimo, bendravimo ar kalbėjimo.
„Gamta - tai erdvė nesibaigiantiems atradimams. Ji suteikia daug vietos vaiko fantazijai ir kūrybiškumui, padeda atsiskleisti jo savarankiškumui. Be to, lauko erdvė neįpareigoja. Kieme ar sode vaikai gali atsiverti ir nevaržomi rinktis jiems patinkančias veiklas ir lengvai jas keisti nuo kūrybiškų smėlio žaidynių iki judraus šėliojimo gaudynių.
Ideali vieta atsipalaiduoti gryname ore
Ideali vieta atsipalaiduoti gryname ore priklauso nuo jūsų asmeninių pageidavimų, galimybių ir nuotaikos. Svarbiausia - pasirinkti tokią aplinką, kuri teiktų džiaugsmą ir ramybę, atitrauktų nuo kasdienybės ir leistų atsipalaiduoti.
- Parkai ir sodai. Net dideliame mieste rasite žalių oazių - parkų, botanikos sodų, skverų. Ieškokite vietų su daug medžių, gėlių, vandens telkinių. Ten galite pasivaikščioti, paskaityti knygą, surengti pikniką, pasimėgauti joga ar tiesiog ramiai pabūti.
- Stogai ir terasos. Kai kuriuose pastatuose įrengtos žalios terasos ar stogai, siūlantys nuostabius miesto panoramos vaizdus.
- Miškai ir kalnai. Žygiai, bėgiojimas, dviračių sportas - gamta siūlo daugybę galimybių aktyviam poilsiui.
- Ežerai, upės, jūra. Vandens telkiniai puikiai tinka maudynėms, baidarių plaukiojimui, žvejybai ar tiesiog pasyviam poilsiui ar pasivaikščiojimui prie vandens.
- Nacionaliniai parkai ir gamtos rezervatai. Šios vietos siūlo unikalų gamtos grožį ir galimybes stebėti gyvūniją bei augaliją.
- Sodas ar kiemas. Jei turite savo sodą ar kiemą, tai puiki vieta atsipalaiduoti ir mėgautis gamtos artumu.
- Kaimo vietovės. Ramios kaimo vietovės puikiai tinka norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir mėgautis tyla bei ramybe tiek žiemą, tiek ir vasarą.
Nesvarbu, kur jūs praleisite laiką gryname ore, svarbiausia tai daryti reguliariai. Net trumpas pasivaikščiojimas gamtoje ar parke gali pagerinti jūsų fizinę ir psichologinę savijautą. Taigi, palikite telefonus, kompiuterius ir išeikite į lauką!