Artėjantis šildymo sezonas bei prognozuojamas šilumos energijos kainų didinimas tampa iššūkiu daugiabučių namų gyventojams. Viena iš galimybių atnaujinti namą - senų pastatų rekonstrukcija didinant jų aukštingumą. Kita galimybė - pradėti masišką namų renovaciją neatsiklausiant gyventojų, o programą finansuoti iš sutaupytos energijos kaštų. Tą tvirtino jau renovuotų daugiabučių bendrijų pirmininkai.
Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažniausiai reikia modernizacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Atnaujinta šildymo sistema užtikrina didesnį arba visišką šildymo komfortą. Dažnai sumažėja bendras suvartotas šilumos kiekis, taip sumažinant šildymo sąskaitas.
Daugiabučio renovacijos schema
Finansavimo galimybės ir lengvatos
Pavyzdžiui, mažas pajamas turintiems asmenims valstybė kompensuoja 10 proc. pradinio paskolos įnašo. Po renovacijos butuose sutaupoma 40-60 proc. lėšų, anksčiau mokėtų už šildymą, tad sutaupyta dalis ir skiriama paskolai grąžinti. Žmonėms mokestinė našta neišauga, todėl nepatenkintųjų nelieka. Anot jos, naudą pajutę žmonės randa būdų, kaip greičiau atsiskaityti su bankais - mokestinę naštą dauguma butų pasilengvina vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą.
Nuraminti būsimus klientus skuba ir bankininkai. Sumos ne tokios bauginančios, kad nebūtų galima atsiskaityti su bankais. Žinoma, moralinė našta kabo, bet ir naudos daug. Žinau, jog bankuose viso gyvenimo santaupas laikantys klaipėdiečiai ryžtasi dalį jų iš karto atseikėti paskolos teikėjui.
Paskolos dydis priklauso nuo kelių faktorių - ji apskaičiuojama pagal buto plotą, yra mažesnė, jei nereikia keisti langų, šiltinti balkonų. Vidutiniškai butui namo renovacija kainavo apie 10 tūkst. Lt. Žinoma, dabar sumos didesnės, nes kasmet augo statybinių medžiagų kainos ir statybininkų atlyginimai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 360 daugiabučių namų modernizavimo projektų, kuriems pritarta iki 2008 metų birželio 15 dienos, kai buvo pakeistos šiam tikslui skiriamos valstybės paramos teikimo taisyklės. Jų vertė - 594,8 mln. litų. Beveik pusę šios sumos - 263 mln. litų - sudaro valstybės parama.
Vyriausybė valstybės paramai teikti numatė 86 mln. litų iš 2007-2013 metų Ignalinos AE uždarymo programos lėšų. Tačiau šie pinigai paramos gavėjus pasieks tik šių metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje.
Daugiabučių namų modernizacijos programoje numatyta, jog iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota 70 proc. daugiabučių. Norint pasiekti tokių rezultatų, per metus reikėtų atnaujinti po 2 tūkst. namų.
Renovacijos nauda gyventojams
Atnaujintų daugiabučių gyventojai visi kaip vienas tvirtina, jog neigiamų pusių renovacija esą neturinti. Pavyzdžiui, jau 9 metus atnaujintame name gyvenanti A. Micienė už 48 kv. m butą per mėnesį moka 100 Lt už šildymą. Nerenovuoto namo 69 kv. m bute gyvenanti šeima pernai vien tik sausio mėnesį už šildymą paklojo 400 Lt, tuo tarpu Debreceno g. 31 name - 100 Lt.
Bendrijai priklausantys pastatai po namų modernizavimo tapo gerokai sandaresni. Ženkliai sumažėjo šilumos suvartojimo kiekis, todėl susitraukė ir sąskaitos už šildymą. Renovuoto namo buto vertė pakyla 15-25 %.
Daugiabučių renovacija Vilniuje
Klaipėdos pavyzdys
Šį kvartalą, BUPA Klaipėdos regioninio padalinio vadovo E. Šimonio teigimu, taupumu aplenkė bendrijos „Danės vingis”, „Putinas” ir „Debreceno g. 28”, kurių pirmininkė V. "Negąsdinkite žmonių, tegul ryžtasi šiam žingsniui. Pas mus labiausiai prieštaravusieji dabar dėkoja. Jiems papildomai tikrai netenka iš kišenės traukti, paskolą atiduoda iš sutaupytų už šildymą lėšų ir dar lieka. Kitos išeities senų namų gyventojams tiesiog nėra.
Taip atsitiko renovacijos Klaipėdoje pionieriams - Debreceno g. 31 namo bendrijai „Lelija”. Ji į butą neįsileido ir radiatorius bei vamzdžius keitusių darbininkų. Pinigų ji turėjo, bet bandė kariauti. Su banku vis tiek teko atsiskaityti, tačiau po to butą pardavė.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regioninio padalinio duomenimis, Klaipėdos apskrityje yra 93 daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB). Rugsėjo mėnesio duomenimis, su agentūra dėl namų modernizacijos yra pasirašyta 26,5 mln. Lt vertės sutarčių. Darbų atlikta už 23 mln. Lt. Valstybės parama - 10 mln. Lt.
Svarbu: Namo renovacija galima tik sulaukus absoliučiai visų gyventojų sutikimo.
8 gyvenimo aukštiniame pastate trūkumai | „askHousing“ aptaria „aukštaaukščius ir žemaaukščius namus“
tags: #nauda #bendrijai #is #renovacijos #uzmokestis