Namu ūkio turto dalybos teisiniai aspektai Lietuvoje

Skyrybos - sudėtingas procesas, ypač kai reikia dalinti turtą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sprendžiami turto klausimai, kai turtas registruotas tėvų vardu skyrybų atveju, ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.

Bendrosios Nuosavybės Principai Skyrybų Atveju

Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai apima santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus.

Vis dėlto, yra išimčių. Vyras ar žmona gali papildomai gauti:

• Turtą, kurį jis vienas paveldėjo po santuokos.
• Turtą, kurį jis gavo kaip žalos atlyginimą ar panašias išmokas (pvz., vyrą partrenkė automobilis ir jam už tai priteisė iš vairuotojo kompensaciją; žmona skyrybų atveju į šią kompensaciją negalės pretenduoti).
• Turtą, kurį jis įsigijo už savo lėšas, sukūrė savo darbu ir pan.

Verta atkreipti dėmesį, kad “savo lėšos” - tai pinigai, įgyti pagal šiuos punktus. Likęs turtas dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai per skyrybas dalijamas per pusę.

Asmeninės Nuosavybės Pagerinimas

Net ir asmenine vieno sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dažnai būna pagerintas kito sutuoktinio arba abiejų bendrai. Tokiu atveju galioja šie principai:

• Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.
• Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai.
• Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinių dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

• asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
• asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
• iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Turto, Registruoto Tėvų Vardu, Dalybos Ypatumai

Pasitaiko situacijų, kai turtas, įgytas santuokos metu, registruojamas ne sutuoktinių, o vieno iš jų tėvų vardu. Tokiais atvejais, skyrybų metu, turtas formaliai nepriklauso sutuoktiniams ir negalėtų būti dalinamas, nebent teisme yra keliamas tokio turto įgijimo sutarties negaliojimo klausimas.

Sutuoktinis, siekdamas tokį turtą atgauti ir jį dalinti santuokos nutraukimo byloje, turi įrodyti, kad:

• Sutartį sudaręs pirkėjas (pvz.: tėvai) iš tikrųjų neketino įgyti turto, o tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis.
• Sutartį sudaręs pirkėjas (pvz.: tėvai), iš tikrųjų nesinaudojo turtu, neišlaikė ir nesurūpino juo.
• Iš tikrųjų turtą ketino įgyti sutuoktiniai, kurie realiai ir naudojosi turtu, bei įgydami atsiskaitė už jį savo lėšomis.

Įrodžius šias aplinkybes, tikėtina, jog teismas namo įgijimo sutartį pripažins kaip apsimestinę ir namo faktinis pirkėjas (pvz.: tėvai) bus pakeisti į realų (sutuoktinius). Teismų praktikoje toks sandoris, yra laikomas apsimestiniu, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai.

Teismui nustačius, jog realūs turto savininkai yra sutuoktiniai, toks turtas bus traukiamas į bendrą sutuoktinių turto balansą ir bus dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Taigi, vien tas faktas, kad turtas registruotas kito asmens vardu dar nereiškia, jog sąžiningas sutuoktinis nutraukdamas santuoką turtą praranda, nes tiek įstatymai, tiek ir teismo formuojama praktika numato galimybę apginti tokių asmenų pažeistas teises.

Pavyzdys iš teismų praktikos

2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui. Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre.

Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų. Tai yra visą santuokos laikotarpį. Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui. Taigi, ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįsta nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos.

Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas statyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą. Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.

Kaip Įrodyti, Kad Poros Turtas - Bendras?

Advokatė J. Karvelė teigė tokį įrodinėjimą teisme vadinanti „menu“, kadangi tai - kūrybinis procesas, o įrodymais gali būti bet kas. Pavyzdžiui:

• Banko pavedimai ir įrodymai apie mokėjimą grynais.
• Kreditai ir jų naudojimas.
• Liudytojų pasakojimai apie poros elgesį, gyvenimą, ketinimus kurti bendrą ūkį ir šeimą.
• Įrodymai ar pasakojimai, kad partneris pats remontavo butą, pirko medžiagas ar baldus.
• Partnerio susirašinėjimai su statybininkais užsakant ir organizuojant darbus.
• Įrodymai, kad partneris tiesiogiai į turtą neinvestavo, bet prisiėmė ūkio, vaikų išlaikymą ir pan.

Advokatė neslėpė, kad įrodymų neturėjimas apsunkina galimybę pagrįsti savo teisę į turtą. „Tačiau tokiuose ginčuose teismai įprastai įpareigoja ir kitą partnerį pateikti įrodymus, ką jis yra investavęs į savo turtą. Jeigu iš tų įrodymų matyti, kad šių investicijų nepakanka, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad likusią dalį turėjo investuoti kitas partneris“, - kalbėjo „Sorainen“ partnerė.

Vedybinė Sutartis ir Jos Įtaka Turto Dalyboms

Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi.

Vedybinė sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Turto Padalijimo Principai

Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.

Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai. Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu.

Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.

Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Sutuoktinių turto teisinis režimas - tai įstatymų ir sutarčių nustatytų taisyklių visuma, reglamentuojanti sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju.

• Įstatyminis turto teisinis režimas;
• Sutartinis turto teisinis režimas.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Tačiau vedybų sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai, yra niekinės ir negalioja.

Santuokos nutraukimo procese, be kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas. Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą.

Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.

Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).

Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Paveldėto turto dalybos nutraukiant santuoką negalimos, tokio turto perleidimas galėtų vykti tik kito sandorio pagrindu. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams svarbu nepamiršti valstybės įstaigose ar kituose juridiniuose asmenyse perregistruoti nuosavybės teises.

Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.

Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.

tags: #namu #ukiu #turto #dalybos