Žmonės, Turintys Didelį Turtą: Karališkosios Šeimos ir Kiti Turtingi Asmenys

Šiame straipsnyje apžvelgsime žmones, turinčius didelį turtą, įskaitant karališkąsias šeimas ir kitus asmenis, valdančius didžiulius turtus.

Turtingiausios Karališkosios Šeimos Pasaulyje

Žemiau pateikiamas turtingiausių karališkųjų šeimų sąrašas:

1. 1 vieta: Saudo Arabijos Karališkoji Šeima (1,4 trilijono JAV dolerių)
   Neabejotinai turtingiausia karališkoji šeima visame pasaulyje yra Saudo Arabijos karališkoji šeima, valdanti Saudo Arabiją nuo 1744 m. Šeimai vadovauja dabartinis Saudo Arabijos karalius Salmanas Alsaudas, kuris, kaip skelbiama, yra turtingiausias šeimos narys.
2. 2 vieta: Kuveito Karališkoji Šeima (360 mlrd. JAV dolerių)
   Al Sabah šeima yra Kuveito karališkoji šeima. Jai vadovauja šeichas Sabahas IV Ahmadas Al-Jaberas Al-Sabahas, dabartinis Kuveito emyras. Al Sabah dinastija valdo Kuveitą nuo 1752 m. Savo didžiulį turtą, kurio vertė siekia 360 mlrd. JAV dolerių, šeima užsidirbo pirkdama milžiniškus akcijų paketus beveik visose pagrindinėse JAV bendrovėse.
3. 3 vieta: Kataro Karališkoji Šeima (335 mlrd. JAV dolerių)
   Katarą valdo karališkieji Thani namai, kuriems vadovauja šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani, 2013 m. tapęs emyru. Ši šeima Katarą valdo nuo XIX a. vidurio. Šeimos turtas gautas iš kelių investicijų į nekilnojamąjį turtą. Kai kurios iš jų apima Londono dangoraižį Shard, JK sostinės olimpinį kaimelį ir Harrod's universalinę parduotuvę. Šeima taip pat turi akcijų Niujorko „Empire State Building“, „Barclays“, „British Airways“, „Volkswagen“.
4. 4 vieta: Abu Dabio Karališkoji Šeima (150 mlrd. JAV dolerių)
   Al Nahyan dinastija yra karališkoji Abu Dabio šeima. Šiai šeimai vadovauja šeichas Khalifa bin Zayedas Al Nahyanas, Abu Dabio emyras ir Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas nuo 2004 m. Šeichas taip pat vadovauja Abu Dabio investicijų institucijai, kuri kontroliuoja turtą, kurio vertė viršija 696 mlrd. JAV dolerių. Karališkoji Abu Dabio šeima verta stulbinančių 150 milijardų dolerių, kurių didelė dalis buvo pagaminta iš naftos, o emyras yra vienas turtingiausių Londono savininkų, turintis čia net 7,1 milijardo dolerių nekilnojamojo turto.
5. 5 vieta: Didžiosios Britanijos Karališkoji Šeima (88 mlrd. JAV dolerių)
   Britų karališkoji šeima, kuriai vadovavo karalienė Elžbieta II, galbūt nebuvo turtingiausia karališkoji šeima pasaulyje, tačiau ji buvo įtakingiausia „Forbes“ duomenimis. Karalienė Elžbieta II buvo turtingiausia šios šeimos narė, kurios asmeninė grynoji vertė siekė 428,3 mlrd. JAV dolerių.
6. 6 vieta: Tailando Karališkoji Šeima (30-60 mlrd. JAV dolerių)
   Chakri dinastija yra Tailando karališkoji šeima. Ši šeima karališkąją vietą užima nuo 1782 m. Nors tikslus šios karališkosios šeimos skaičius yra įslaptintas, manoma, kad 2022 m. jis siekia 30-60 mlrd. JAV dolerių.
7. 7 vieta: Brunėjaus Karališkoji Šeima (28 mlrd. JAV dolerių)
   Brunėjų valdo Brunėjaus sultonas Hassanal Bolkiah. Sultonas gyvena didžiausiuose gyvenamuosiuose rūmuose pasaulyje, kuriems priklauso Gineso rekordas. Brunėjaus sultonas didžiąją dalį, jei ne visą, savo 28 milijardų dolerių grynosios vertės uždirbo iš Brunėjaus naftos atsargų. Teigiama, kad sultonui priklauso keli privatūs lėktuvai ir tūkstančiai superautomobilių, įskaitant 600 „Rolls Royce“ ir 300 „Ferrari“.
8. 8 vieta: Dubajaus Karališkoji Šeima (18 mlrd. JAV dolerių)
   Dubajų valdo šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas. Jis yra turtingiausias Al Maktoum dinastijos asmuo. Be to, šeichas yra dabartinis JAE viceprezidentas ir ministras pirmininkas. Jo šeima, karališkoji šeima, bėgant metams sukūrė kelių milijardų imperiją. Ši šeima uždirbo milijardus iš daugybės investicijų, įskaitant „Dubai Holdings“ ir „Darley Stud“, kuri yra didžiausia žirgų lenktynių veislynų pasaulyje. Be šių verslų, šeimai taip pat priklauso daugybė prabangių NT objektų visame pasaulyje.
9. 9 vieta: Maroko Karališkoji Šeima (8,2 mlrd. JAV dolerių)
   Šiai šeimai vadovauja karalius Mohammedas VI, kuris tapo karaliumi 1999 m. Tai yra 9 turtingiausia karališkoji šeima planetoje, o jų turtas yra kilęs iš milijardinių vertės investicijų.
10. 10 vieta: Lichtenšteino Karališkoji Šeima (4,4 mlrd. JAV dolerių)
    Lichtenšteino karališkajai šeimai vadovauja Lichtenšteino princas Hansas - Adamas II. 2022 m. Lichtenšteino karališkoji šeima yra verta milžiniškų 4,4 milijardų dolerių, kuriuos sudaro daugybė didelės vertės investicijos - nuo nekilnojamojo turto iki meno kolekcijų.

Lichtenšteino žemėlapis

Bendroji Nuosavybė: Kas Tai?

Visų pirma tam, kad bendrasavininkai žinotų visas savo teises bei atsakomybes reikia tikslai apibrėžti, kas yra bendroji nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviem arba keliems savininkams. Svarbus akcentas, jog bendrasavininkais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Taip pat akcentuojamos dažniausios bendrosios nuosavybės formos - kai keli asmenys kartu perka turtą, kai turtą paveldi ar gauna dovanų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji Dalinė Nuosavybė

Svarbu žinoti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje aiškiai nustatytos kiekvieno savininko turto dalys. Tai reiškia, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam bendrasavininkui pateikus ieškinį.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Reikia žinoti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais. Vienas geriausių pavyzdžių - sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Bendrasavininkų Nesutarimai - Pagrindinės Priežastys

Kodėl bendrasavininkai gali nesutarti? Verta pastebėti, kad dažniausiai nesutarimai kyla tuomet, kai turtą reikia pasidalinti. Pavyzdžiui, vienas namas du savininkai, turintys skirtingus lūkesčius. Kaip sąžiningai pasidalinti bendrą turtą? Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės atveju visi NT valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai priklauso nuo visų bendrasavininkų. Tad galima teigti, kad vieno bendrasavininko teisės yra apribojamos kito bendrasavininko. Tokie apribojimai, išsiskyrusios bendrasavininkų nuomonės bei skirtingi interesai labai dažnu atveju tampa pagrindine nesutarimų priežastimi.

NT Bendrasavininkų Teisės

Siekiant išvengti galimų nesutarimų visi bendrasavininkai turi gerai žinoti savo teises:

• Teisė gauti pajamas. Kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Tai reiškia, jog jei iš bendro turto naudojimo, valdymo, disponavimo yra gaunamos pajamos, kiekvienas bendrasavininkas turi teisę į gaunamas pajamas, bet tik į tokią pajamų dalį, kuri yra proporcinga jo valdomam, naudojamam ir disponuojamam turtui.
• Teisė disponuoti savo dalimi. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turima turto dalimi kaip savininkas. Svarbu tai, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama.
• Teisė atsidalinti. Kiekvienas bendrasavininkas turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Reikia žinoti, kad atidalijant pasikeičia turto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama individualios nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

NT Bendrasavininkų Pareigos

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendrasavininkų pareigos yra ne ką mažiau reikšmingos nei teisės:

• Finansinė atsakomybė. Kiekvienas bendrasavininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.
• Atsakomybė prieš kitus bendrasavininkus. Kiekvienas bendrasavininkas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.

Kaip Elgtis Bendrasavininkų Nesutarimo Atveju?

Vis dėlto kartais nutinka taip, kad nesutarimai tarp bendrasavininkų - neišvengiami. Įvyksta gyvenimas, išsiskiria nuomonės, poreikiai, planai. Dažniausiai sprendžiant nesutarimus, susijusius su bendru turtu, rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie gali padėti rasti geriausią problemos sprendimą.

Būsto "Kolekcionieriai": Tendencijos Lietuvoje

Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono. Išanalizavus duomenis pastebėta, kad asmenų ar šeimų, turinčių bent po vieną būstą, skaičiaus augimas pastaruosius keletą metų auga vis lėčiau - prieš penkerius metus tokių asmenų per metus padaugėjo maždaug 4,5 tūkst., tačiau per praėjusius 2023 metus - jau mažiau nei tūkstančiu. Tuo tarpu asmenų ar šeimų, turinčių po du ar daugiau būstų kasmet padaugėja apie 10 tūkstančių.

„Žvelgiant į šią statistiką, galima teigti, kad teoriškai 9 iš 10 naujų būstų atiteko bent vieną butą ar namą jau turintiems asmens ir tik dešimtadaliu atveju - asmeniui ar šeimai, kuriai tai yra pirmasis būstas. Be abejo, praktikoje gali būti įvairiausių aplinkybių, tačiau šios tendencijos rodo, kad asmenys, kurie jau turi butą ar kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, yra linkę ir turi finansinių galimybių investuoti į nekilnojamąjį turtą“, - kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis. Anot jo, didėjantį vadinamųjų būsto „kolekcionierių“ skaičių liudija ir tai, kad kiekvienais metais mažėja asmenų ar šeimų, kurios turi tik po vieną būstą.

Pastaruoju metu tokių asmenų kasmet sumažėja vidutiniškai 6 tūkstančiais, o vien tik praėjusiais metais - beveik 7,5 tūkstančio. Registrų centro duomenimis, šiuo metu tik vieną būstą Lietuvoje turi 815,5 tūkst. asmenų ar šeimų. Palyginti, prieš penkerius metus tokių asmenų ar šeimų buvo 845 tūkstančiai. „Asmenų ar šeimų, turinčių tik po vieną butą ar gyvenamąjį namą, skaičiaus mažėjimas labiausiai sietinas su tuo, kad šie asmenys ar šeimos tiesiog įsigyja antrąjį butą. Be abejo, į šį skaičių taip pat patenka ir tie asmenys ar šeimos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių parduoda vienintelį turėtą būstą ir galbūt pradeda jį nuomotis ar tiesiog išsikelia gyventi į užsienį“, - komentuoja P.Rudzkis.

Registrų centro skaičiavimais, šiuo metu po du butus turi apie 263 tūkst. asmenų ar šeimų - 9 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, kai tokių asmenų ar šeimų buvo 242 tūkstančiai, po tris butus turi 72,5 tūkst. šeimų ar asmenų, arba 24 proc. daugiau nei prieš 5 metus (58,4 tūkst.), po keturis butus - 19,4 tūkst., arba 44 proc. daugiau prieš 5 metus (13,5 tūkst.), po penkis ar daugiau butų - 6,2 tūkst., arba 68 proc. daugiau nei prieš 5 metus (3,7 tūkst.).

„Nors praėjusiais metais vadinamųjų butų ir namų „kolekcionierių“ skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau vis dar išliko palyginti didelis ir viršijo 8 tūkstančius. Toks augimas rodo, kad nepaisant visų ekonominių ir geopolitinių iššūkių, lietuviai noriai investuoja į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Šių metų pradžia NT sandorių prasme buvo ganėtinai kukli, tad bus įdomu stebėti kaip keisis būsto „kolekcionierių“ tendencijos, jei sandorių rinka šiemet ir toliau išliks pasyvi“, - sako Registrų centro duomenų analitikas P.Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas - 2023 metais buvo įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų (beveik 12 proc. mažiau nei 2022 metais) ir 10,7 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų (20 proc. mažiau).

Nekilnojamojo turto sandoriai

Skvoteriai: Neteisėtas Gyvenimas Svetimoje Nuosavybėje

Namus vis dažniau užgrobia skvoteriai. Neteisėtas gyvenimas svetimoje nuosavybėje tampa vis populiaresnis.

Skvoteris - tai asmuo, kuris apsigyvena name, bute ar kitame nekilnojamo turto (NT) vienete be tikrojo savininko leidimo, sutikimo ar net žinios. Nors dažnai tokia veikla gali būti siejama su įsilaužimu ar net vagyste, iš tiesų skvoteriai neturi jokių pretenzijų į būste esantį turtą, tiesiog ten gyvena.

Nors skvoteriavimas didelei daliai NT savininkų yra siejamas su neigiamomis patirtimis, nemalonumais ir išgąsčiu, iš tiesų dabar patys skvoteriai įgauna vis daugiau teisių.

Taip, kaip ir siekiant iškraustyti nuomininko šeimą su vaikais nuomotojas negali jų teisiškai išmesti į gatvę, taip ir skvoterių atveju tokie neteisėti „nuomininkai“ gali turėti teises, užtikrinančias, jog nuomotojas ar turto savininkas laikytųsi teisinio proceso.

Tokia praktika sukelia daugybę nemalonumų NT savininkams. Savo teises vis geriau išmanantys skvoteriai sumaniai jomis naudojasi, okupuoja tuščius ar net mirusių būsto savininkų paliktus NT vienetus arba su savininkais įsivelia į brangiai kainuojančius teisminius ginčus. Sėkmės atveju, jie net gauna solidžias finansines išmokas už išsikraustymą.

Dėl Būsto - Ilgai Trunkantys ir Brangūs Teisiniai Ginčai Su Benamiais

JAV skvoterių problema yra ypač aktuali, o tai įrodo ir žiniasklaidoje neseniai plačiai nušviesta istorija. Neseniai mirusios vienos Čikagos gyventojos namuose apsigyveno skvoteris, kurio šeimai išvaryti nepavyksta jau šešis mėnesius.

Kaip pasakoja Darthula Young, jos motina neseniai mirė ir paliko daugybę dešimtmečių jai priklausiusį dviaukštį namą. Pagal testamentą, namas buvo perleistas D. Young ir jos seserims bei broliams, tačiau kurį laiką tuščias buvęs NT neilgai trukus pritraukė skvoterių dėmesį.

Kai kaimynai D. Young ir jos šeimai pranešė, kad name skambėjo šūviai, moteris susirūpino ir atvyko apžiūrėti teritorijos. Būtent tada ji suprato, kad kažkas čia jau gyvena - buvo pakeista spyna.

Neilgai trukus paaiškėjo, kad name neseniai iš tiesų buvo pašautas moteriai visiškai nepažįstamas vaikinas, kuris tikrai neturi teisės čia gyventi.

Tikroji namo savininkė apie situaciją pranešė pareigūnams, kurie nieko padaryti negalėjo ir paragino kreiptis į teismą dėl priverstinio asmens iškeldinimo. Tačiau namų neturintis vaikinas teismui aiškino, kad neturi kur išsikraustyti.

Vyrui valstijos automatiškai paskirtas advokatas teigia, kad nesvarbu, ar situacija yra siejama su skvoteriu ar tiesiog su nuomininku, priverstinis iškeldinimas Ilinojuje trunka maždaug šešis-aštuonis mėnesius.

Skvoteriai

Skvoterių Iškeldinimo Situaciją Apsunkino COVID-19

Iš tiesų, šiuo metu kiekvienoje valstijoje galioja savi įstatymai, saugantys skvotingu užsiimančių žmonių teises. Pavyzdžiui, Niujorko valstijoje, kai skvoteris gyvena nuosavybėje 30 ar daugiau dienų, savininkas negali paprasčiausiai iškviesti policijos, kad jį iškeldintų, laukti, kol jis išsikraustys arba pakeisti spynų. Skvoteris tuomet teisiškai laikomas nuomininku su laikinomis teisėmis, o savininkas turi inicijuoti iškeldinimo bylą.

Žinoma, jei skvoteris ten gyvena tik savaitę ar trumpiau, NT savininkas gali pranešti apie įsibrovėlį valdžios institucijoms ir jis bus priverstas išsikraustyti, gali būti ir suimtas.

Vis gi, dažniausiai tokie asmenys tuščiuose būstuose įsikuria ilgam, o tai reiškia, kad JAV namų savininkai vis dažniau įsitraukia į ilgus ir brangius teisinius ginčus, kad susigrąžintų savo pačių nuosavybės kontrolę.

Situaciją dar labiau apsunkino ir koronaviruso pandemija; tuomet iškeldinti asmenį tapo ypatingai sunku. Pavyzdžiui, JAV žiniasklaidai viena amerikietė pasakojo, kad jau nuo 2020 m. pradžios nesėkmingai bando pašalinti skvoterius iš savo namo, kurie ten net įkūrė vogtų transporto priemonių prekybos punktą.

Tuo tarpu Kalifornijoje patys nuomotojai pasipiktino dėl koronaviruso iškeldinimo moratoriumo, kai nuomininkai teisiškai buvo prilyginti skvoteriams, kurių teisiškai negalima iškeldinti iš NT, net jei kai kuriais atvejais jie skolingi daugiau nei 100 000 JAV dolerių nuomos mokesčio.

JAV teisininkas Jimas Burlingas pažymi, kad teisėsauga ir teismai iš tiesų negali taip paprastai iškelti asmenų į gatvę, todėl perspėja būti atsargiems ir akcentuoja, kad skvoterių taikiniu gali tapti bet kuris ilgesnį laiką negyvenamas namas.

„Manau, kad tai gana didelė problema, ir manau, kad jos gana sunku išvengti“, - teigia ekspertas ir perspėja, kad kuriais atvejais net organizuotos nusikalstamos grupuotės ieško nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą ir atidžiai stebi ilgą laiką negyvenamus namus.

Skvoterių „Mados“ Persikėlė Ir Į Europą

Neteisėtas apsigyvenimas tuščiame name Europoje dažniau yra vadinamas tiesiog benamyste bei įsilaužimu. Ši problema egzistuoja beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau pastaraisiais metais, ypač po COVID-19 pandemijos, daugiau dėmesio sulaukė Ispanijoje.

Šioje šalyje skvoteriai, prieš palikdami nekilnojamąjį turtą, ima reikalauti išpirkos. O tokia situacija net paskatino privačių iškeldinimo bendrovių sukūrimo bumą.

Kaip Jungtinės Karalystės žiniasklaidai pasakojo vienas iš pačių skvoterių, prisistatęs Javieru, ši veikla pasitarnauja ne tik dėl to, kad tuščiame bute galima apsigyventi, tačiau iš to galima ir užsidirbti.

Javieras tvirtina, kad jis renkasi brangius finansų bendrovėms ir bankams priklausančius butus, įsilaužia į juos savaitgalį ir susisiekęs su kompanija pirmadienį grasina, kad visiškai sujauks būstą, jeigu jie nesumokės tam tikros sumos. Pasak Javiero, iš to galima užsidirbti apie 10 000 ar 12 000 eurų.

„Išpirka priklauso nuo buto kokybės. Jei jis vertas vieno ar dviejų milijonų eurų, tada jie moka daugiau“, - teigia Javieras ir pasakoja, kad per pastaruosius metus įsilaužė į maždaug 50 nekilnojamojo turto objektų.

Tiesa, ne visi nori ir gali mokėti tūkstantines sumas nelegaliai jų būstuose įsikūrusiems skvoteriams. Tuomet yra pasitelkiamos privačios bendrovės. Viena iš jų, „fueraOkupas“ arba lietuviškai - „išvaryk skvoterius“, Ispanijoje veikia jau keletą metų ir per dieną esą sulaukia šimtų skambučių.

Bendrovės įkūrėjas ir direktorius Jorge Fe teigia, kad maždaug 75 proc. skambučių yra susiję su „įprastiniais“ nuomininkais, kurie piktybiškai nemoka nuomos mokesčio, tačiau likę 25 proc. yra siejami būtent su skvoteriais.

J. Fe teigia, kad jo bendrovėje yra įdarbinami buvę boksininkai, kovos menų specialistai, sportininkai vyrai, kurie prireikus, galėtų jėga iš būsto išmesti ten gyventi negalintį asmenį.

Tiesa, bendrovės „fueraOkupas“ vadovo teigimu, dalis pačių skvoterių yra linkę gąsdinti ir įbauginti namo, kuriame gyvena savininkus ar tuos, kurie juos bando išmesti. Nors fiziniai susidūrimai niekur nenuveda.

tags: #kaip #vadinami #zmones #turtingi