Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį. „Eurostat“ duomenys rodo, kad pernai vieno šalies gyventojo individualaus vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio. Toks vartojimo apimčių augimas turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, tačiau vartojimą galima vertinti ir iš asmeninių finansų valdymo perspektyvos.
Šis metų sezonas yra tas metas, kai galime pajusti didesnę pagundą impulsyviai įsigyti didesnį ar brangesnį pirkinį. Po vasaros atostogų išlaidų biudžetas jau subalansuotas, o pasiruošimas didžiosioms žiemos šventėms dar neprasidėjęs, tad noras kiek pasilepinti gali atrodyti visai natūralus.
Kaip sudaryti namų ūkio biudžetą (lengva ir greita)
„Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad daugiau nei pusei lietuvių (54 proc.) pirkimas išsimokėtinai yra patrauklus, nes norimu daiktu jie gali pradėti naudotis iš karto, o susimokėti už jį vėliau. Todėl prieš nuspręsdami išsimokėtinai įsigyti naują pirkinį, turėtumėte įvertinti, ar sumokėjus pradinį įnašą arba mėnesinę įmokos sumą jums liks pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms.
Elgsenos ekonomikos tyrimai rodo, kad du trečdaliai vartotojų sprendimus priima impulsyviai. Žinoma, naujas kompiuteris nelygus naujiems neplanuotai įsigytiems bateliams ar kaklaraiščiui, tačiau tai taip pat gali būti impulsyvus pirkinys. Yra vienas universalus patarimas, galintis padėti lengviau apsispręsti, kada skolintis vartojimui iš tiesų verta. Planuoti biudžetą ir pirkinius yra būtinybė - tik taip galime būti tikri, kad mums visuomet pakaks lėšų dalykams, kurių reikia ir kurie iš tiesų svarbūs.
Pajamų Apibrėžimas ir Rūšys
Ekonomikos moksle, ūkinių subjektų praktinės veiklos apskaitoje bei kasdieninėje kalboje vartojami labai įvairūs pajamas apibūdinantys terminai, pavyzdžiui: bendrosios pajamos, grynosios pajamos, darbo pajamos, disponuojamosios pajamos, piniginės pajamos, realiosios pajamos ir t.t. Pajamų dydis gali būti įvairiai vertinamas. Pajamos namų ūkio ekonomiką labiausiai domina kaip gerovės išraiška. Be to, pajamos namų ūkyje gali būti vertinamos kaip atlygis už produkcijos gamybą bei paslaugas.
Pajamomis paprastai laikoma per tam tikrą laiką uždirbtų (arba gautų) pinigų suma. Pavyzdžiui, per mėnesį uždirbtas darbo užmokestis, ggauta pensija, stipendija ir pan. Piniginės pajamos sudaro didžiausią daugelio (bet ne visų) namų ūkių pajamų dalį. Kalbant apie asmeninį vartojimą, t.y. asmeninių poreikių tenkinimą, pajamų sąvoka namų ūkio ekonomikoje vartojama išplėstine reikšme. Be uždirbtų (gautų) piniginių pajamų, šeimos ar asmenys naudojasi nepiniginėmis pajamomis, pavyzdžiui: namų ūkyje pagaminta produkcija, nemokamu narių darbu, nemokamomis ar pigesnėmis socialinėmis paslaugomis ir t.t.
Natūrinėmis (produkcijos) pajamomis yra laikoma pagaminta produkcija ar paslaugos, kurios skirtos ne rinkai, o namų ūkio vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, namų ūkyje išauginta ir vartoti skirta įvairi žemės ūkio produkcija, namuose šeimos nariams pasiūti arba numegzti drabužiai, įvairūs rankdarbiai, iš surinktų miško gėrybių paruoštos maisto atsargos, šeimos nariams dovanoti daiktai ir t.t.
Numanomosiomis arba „paslėptosiomis“ pajamas vadiname dėl tto, kad šeima ar asmuo jų neuždirba (negauna), jas tik numano. Pavyzdžiui, nemokamas vaiko mokslas sutaupo šeimai pinigus, kuriuos reikėtų mokėti, jeigu mokslas būtų mokamas. Dėl tokio savo būvio „paslėptosios“ pajamos neatsispindi namų ūkio biudžete. Išplėstinė pajamų samprata turi didelę praktinę reikšmę namų ūkio veikloje. Kai produkcijos ir „paslėptosios“ pajamos yra didelės, namų ūkio gyvenimo lygis gali būti pakankamai aukštas esant ir labai mažoms piniginėms pajamoms.
Veiksniai, lemiantys namų ūkio pajamas
Namų ūkio pajamų (piniginių, natūrinių ir numanomųjų) dydis ar šaltiniai priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie gali būti vidiniai ir išoriniai.
Vidiniai veiksniai:
- Fizinės ir protinės žmonių galimybės.
- Išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija.
- Darbo intensyvumas.
- Darbo kensksmingumas ir pavojungumas.
- Investavimo rizika.
- Sukauptas turtas.
- Laimė ir atsitiktinumas.
Namų ūkio pajamų paskirstymas
Kiekvienas šeima ar asmuo namų ūkio pajamas skirsto savo nuožiūra. Skirstant natūrines pajamas abejonių ar problemų dažniausiai nekyla. Mat konkretūs daiktai (ar paslaugos) turi konkrečią savo paskirtį. Pavyzdžiui, motinos pasiūtą suknelę dėvės ta dukra, kuriai tas drabužis ir buvo siūtas. Bet ne visada būna taip lengva. Kartais reikia įvertinti alternatyvas, namų ūkio reikmes ir tik tada apgalvotai nuspręsti.
Pirmiausia kiekvienas turi žinoti, kad uždirbtos (gautos) bendrosios namų ūkio pajamos skirstomos į tris dalis. Dalis bendrųjų namų ūkio pajamų kaip privalomieji mokesčiai yra atskaitoma į valstybės biudžetą arba valstybinio socialinio draudimo fondą. Likusios, t.t. Disponuojamosios (arba grynosios) namų ūkio pajamos-tai uždirbtos (gautos) pajamos, iš kurių yra atskaityti privalomieji mokesčiai. Trumpai tariant, tai pajamos, likusios atskaičius mokesčius.
Individualiai ar bendromis pastangomis spręsdami, kaip paskirstyti disponuojamąsias pinigines pajamas, namų ūkio nariai susiduria su pinigų panaudojimo ribotumu: pinigus išleidus vienoms reikmėms nebegalima patenkinti kitų reikmių. Optimalūs sprendimai priimami tuomet, kai diskutuojama ir tariamasi su visais šeimos nariais. Tiriant namų ūkio biudžetus nustatyta, kad didėjant namų ūkio pajamoms asmeniniam vartojimui skirta jų dalis mažėja.
Dėl vartojimo prekių ir paslaugų kainų kaitos kinta ir perkamoji namų ūkių galia (arba realiosios pajamos). Kainoms padidėjus už tokią pat pinigų sumą prekių galima nusipirkti mažiau nei iki to. Griežtas biudžetinis apribojimas reiškia, jog pritrūkusi pinigų šeima neturės galimybės kaip nors papildyti natūrinių ar piniginių pajamų.
Namų ūkio vartojimo išlaidos
Išlaidų sąvoka pirmiausia rreiškia pinigus, kurie išleidžiami kokiems nors tikslams. Išlaidos-tai pinigai, išleidžiami prekėms pirkti, už paslaugas bei mokesčiams mokėti ir panašiai. Vertinant vartojimo lygį namų ūkyje atsižvelgiama ne tik į tai, kiek pirktų prekių ir paslaugų suvartojama, bet ir į natūrines gėrybių sąnaudas. Dėl to namų ūkio išlaidas sudaro piniginės išlaidos ir natūrinių sąnaudų vertė per tam tikrą laiką.
Asmeninio vartojimo išlaidos(toliau-vartojimo išlaidos) sudaro didžiausią namų ūkių biudžetų dalį. Pastaraisiais metais mūsų šalies kaimo ir miesto namų ūkių vartojimo išlaidos vidutiniškai sudaro 70-75 proc. visų namų ūkių išlaidų. Ir tai natūralu, nes svarbiausias ir galutinis namų ūkio tikslas-kuo geriau patenkinti bendruosius ir asmeninius narių poreikius.
Dažniausiai yra skaičiuojamos vieno mėnesio išlaidos. Vartojimo išlaidos skirstomos į grupes remiantis įvairiais požymiais. Dažniausiai jos grupuojamos pagal vartojamų gėrybių paskirtį. Vartojimo išlaidos suskirstytos į tris grupes: maisto, ne maisto prekėms ir paslaugoms pirkti. Vartojimo išlaidų struktūra leidžia įvertinti vartojimo namų ūkyje ypatumus ir įvairių poreikių patenkinimo galimybes.
Remiantis Lietuvos namų ūkių biudžetų tyrimų duomenimis asmeninis vartojimas šalyje yra labai ribotas. Pastaruosius kelerius metus dauguma šeimų ar pavienių asmenų didžiąją dalį(65 pproc.-kaime ir 55 proc.-mieste) vartojimo reikmėms skirtų pinigų ir natūrinių pajamų išleidžia maistui. Kitaip tariant, tas pajamas „pravalgo“.
Asmeninio vartojimo išlaidų sudėties ir struktūros analizė turi didelę praktinę reikšmę kiekvienos šeimos ar asmens gyvenime. Ji suteikia žmonėms galimybę ateityje gaunant net tokio pat dydžio pajamas racionaliau jas paskirstyti ir geriau patenkinti poreikius.
Vartojimo išlaidų grupės:
- išlaidas prekėms pirkti.
- kitas namų ūkio išlaidas-tai įvairios su pirmosiomis išlaidų grupėmis nesusijusios išlaidos. Jos vadinamos neprekinėmis išlaidomis.
Augant nacionalinei ekonomikai ir gerėjant ekonominei namų ūkių padėčiai dauguma šeimų ilgalaikio vartojimo daiktus perka anksčiau, nei jie susidėvi.
tags: #namu #ukiu #individualaus #vartojimo #islaidos