Pastaruoju metu stebimas sodybų pirkimo bumas, o kainos išaugo trečdaliu. Apskritai žiūrint, viskas brangsta, šildymo kainos taip pat, žmonės ieškos ekonominio būsto varianto.
Šiame straipsnyje aptarsime, į ką atkreipti dėmesį perkant namų sklypą pušyne, kokie yra jo privalumai ir trūkumai, kainos ir investicijos.
Sodybų kainos ir rinkos tendencijos
NT agentūros "Renatos namai" vadovė Renata Boguševičienė teigia, kad pats sodybų pirkimo bumas prasidėjo po pirmojo karantino praėjus porai mėnesių. NT agentūros vadovė sako, kad jeigu žmogus gyvena žemiau vidutinio lygio, tai įprastai ieško sodybos iki 15 tūkst. eurų, aukštesnes pajamas gaunantys - iki 60 tūkstančių, turtingi žmonės - nuo 100-300 tūkst.
Pasak NT agentūros vadovės, šiandien reikia turėti 35 tūkst. eurų, norint nusipirkti eilinę sodybą šeimai ne prie vandens telkinio. Norintiems įsikurti prie ežero tai kainuos nuo 100 tūkst. Jeigu yra pušynas, smėlėta pakrantė, pakankamai didelė upė, kuomet galima statyti, bet nėra investuota pernelyg daug, tai tokios vietos kaina apie 80-85 tūkst.
NT agentūros vadovė pabrėžia, kad vidutinio prabangumo sodybos prieš bumą kainavo iki 250-300 tūkst. eurų. „Šiandien, jeigu mes kalbame apie tokios pačios kokybės sodybas, tai jos kainuoja jau nuo 350 tūkst. Poreikis sukėlė tokias kainas. Sodybų kainos vidutiniškai pakilo apie 30 proc., yra kur daugiau, yra kur mažiau. Bet jeigu seniau už prastos kokybės sodybą Rokiškio rajone prašydavo 8 tūkst., tai dabar jau - 15 tūkst. Arba Utenos rajone paprastesnė sodyba kainavo 15-20 tūkst., tai šiandien 25-27 tūkst. Skirtingai nuo rajono kilo ir kainos. Už sodybas atsiskaitoma apylygiai: pusė moka grynais, pusė skolinasi iš bankų“.
Žemės ūkio paskirties sklypų kaina Lietuvoje nėra išbaigta europiniu lygiu, nes lygintis su kitomis ES šalimis dar negalime. Kai prasidėjo karantinas, žemę supirkinėdavo didesni ūkininkai, investuotojai po 2-2,5 tūkst. eurų už hektarą, pavyzdžiui, Utenos rajone. Šiandien jo kaina yra 3 tūkst. Matome, kad ne toks didelis susvyravimas rinkoje, kaip sodybų, bet kainos tolygiai kyla.
Sodus regionuose perka, bet ne taip stipriai kaip sodybas. Kainų svyravimas čia pakankamai didelis. Didesnis sklypas - didesnė kaina, kampinis sklypas - didesnė kaina, geresnis namas, pritaikytas žiemai, ar ne ir pan. Utenos rajone nepritaikytas žiemai namas, 6 arų sklypas kainuoti iki 15 tūkst. Jeigu bus 12 arų sklypas ir žiemai pritaikyta gyventi, gali kainuoti ir 85 tūkst. eurų.
R. Boguševičienė teigia, kad jeigu žmogus turi gerą darbą, pelningą verslą, jis nusiperka sodybą ir jos nenuomoja, nes neturi tam nei laiko, nei noro: „Sodyba naudojasi tik šeima ir jų artimieji, į ją atvažiuoja bet kada - žiemą ar vasarą. Kiti žmonės norėdami, kad sodyba atsipirktų, pasiskaičiuoja, kada jie bus, o kada ne, ir tuo laiku ją nuomoja. Sodybas tik sau perka apie 70 proc. žmonių, mažesnė dalis tų, kurie perka sau ir smulkiam verslui vystyti, nors jų tikrai nemažai, o visiškai verslui perka 3-7 proc., kuomet samdomi žmones ir pan. Bet čia jau kalbame apie tikrai dideles sodybas ar ūkį“.
Didžiausia grėsmė perkančiam sodybą, pasak pašnekovės, yra ta, kiek žmogus realiai žiūri į situaciją: „Reikia konkretaus plano, ką jis darys toje sodyboje, ar jis atvažiuos pailsėti ir sugrįš į miestą, ar jis sieja ją su savo ateitimi ir norės ten persikelti gyventi senatvėje ir panašiai. Svarbu suprasti, kad sodyba yra toks dalykas, kurio šiaip sau turėti nereikia“.
NT ekspertė sako, kad jai neretai tenka susidurti su klientais, kurie turi nerealių lūkesčių: „Perka žmonės seną sodybą, įsivaizduoja, kad įkurs labai didelį ūkį, bet pagal savo gaunamas lėšas jie to padaryti negali. Tad visuomet reiktų realiai pasverti savo galimybes ir jas suderinti su lūkesčiais. Aišku, yra labai daug gražių pavyzdžių, kai šeimos įsikuria, pradeda ką nors naujo, įsigyvena ir pritampa. Bet kad taip nutiktų, reikia pasiskaičiuoti, pagalvoti, numatyti daugiau į priekį. Ne tik, kad štai nusiperku ir turiu, bet koks to objekto potencialas, ką dar galima su juo padaryti, kaip išnaudoti. Galbūt turint sodybą prie upės, padaryti baidarių nuomos centrą, kempingą plaukiantiems upe ir panašiai“.
Perkančių sodybas ne kaip antrą, bet kaip pirmą savo būstą, pasak R. Boguševičienės, jau yra nemažai ir tas procentas yra pakilęs per paskutiniuosius kelis metus.
Paklausus, kaip sodyboms sekasi konkuruoti su graibstomais pajūryje būstais, pašnekovė sako, kad pajūris yra tokia pat stabili investicija kaip ir sodyba, tik kad skirtingas paveikslas prieš akis matosi. Kai klientai jos paklausia, pirkti sodybą ar būstą pajūryje, R. Boguševičienė sako paklausianti jų atgal, ar jie norite turėti savo paplūdimį ar bendrą?
"Yra žmonės, kurie mėgsta, kai aplink juos yra daugiau žmonių, jie jaučiasi saugiau, komfortabiliau, jiems patinka dideli vandenys, tokie peizažai ir panašiai. Bet yra žmonės, kuriems kaip tik patinka jaukumas, uždarumas, individualumas. Nuo žmonių charakterio savybių priklauso, nuo jų skonio, noro. O iš tikrųjų tai gerai į abi puses judėti", - šypsosi R. Boguševičienė.
Prieš perkant sodybą verta pasverti visus už ir prieš.
Nekilnojamo turto (NT) vystytojas Arnas Liceskas sako, kad geros vietos labai greitai išgraibstomos, o sodybų pirkėjų yra labai įvairių ir jų norai irgi labai skirtingi: „Vieni sodybas perka kaip išsvajotą pabėgimą iš miesto, kiti netgi vien dėl mados, kad kiti turi ar kad šiandien reikia turėti sodybą, dar kiti perka, kad galėtų joje leisti vasaras, dar kiti perka kaip investiciją, kad paskui parduoti ir panašiai“.
A. Liseckas sako pastebintis, kad tie, kurie nusiperka sodybą prie vandens telkinio, kuri tinkama gyventi vasarą, į kurią vėliau nori atvykti ir vėsesniu laiku, ne visada pagalvoja, kad šaltuoju periodu prie vandens telkinių yra ir šaltesnė temperatūra, vyrauja stipresni vėjai ir tai tikrai jaučiasi. Ko nepasakytumei apie uždarą miško sodybą, kur tikrai būtų šilčiau ir nebūtų tokių žvarbių vėjų, kad galima ilgiau sau leisti mėgautis vakarais terasoje.
Prieš perkant sodybą patariama kelis kartus rimtai apsvarstyti, dėl ko ji perkama, kaip reikės joje gyventi, kas, kaip ir kada ja rūpinsis.
„Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad nusipirkus sodybą, jie ten truputį paremontuos arba pasistatys taip vadinamą konteinerį ar nedidelį nebrangų namuką. Deja, realybė yra visai kita. Statyti naują sodybą, lyginant su šalia miesto naujos statybos kainomis, yra brangu, nes niekas nenori važiuoti dirbti, sudėtinga susirasti kvalifikuotų specialistų, sunku, nepatogu ir brangu transportuoti statybines medžiagas“, - pastebi A. Liseckas.
Pastatyti konteinerį, pasak pašnekovo, irgi nėra taip paprasta, nes visų pirma sunku rasti nusipirkti konteinerį, rinkoje yra labai maža jų pasiūla arba labai greit dingsta atsiradę normalūs pagaminti variantai, o gaminti savo užtrunkama.
„Jeigu su konteineriais susiduriama pirmą kartą, tai žmonės išties pasimeta, nes nuo nusimatyto 5 tūkst. eurų biudžeto, jis padidėja iki 17 ar 20 tūkst. Tuomet viskas sustoja. Konteineris reiškia, kad greičiausiai sodyboje nėra komunikacijų ir tas konteineris su dideliu stiklu ir lova į gražų vaizdą nebūtinai reiškia, kad elektra jiems nuolat nedings ir į tualetą teks eiti lauke, tad patogumo ten gali likti labai mažai, išleidus tiek pinigų“, - sako A. Liseckas.
NT vystytojas sako, kad kai žmonės perka sodybą jau su iš pažiūros prastos ar vidutinės būklės namu, pakankamai sudėtinga greitai įvertinti tikrąją jo būklę: „Pasikvietus statybų ar techninės priežiūros specialistą, kuris įvertintų būklę ir pasakytų, kiek reiktų investuoti, galima labai stipriai apsirinkti, kiek iš tikrųjų reikės tų lėšų. Mažiau susidūrę su tokiomis rekonstrukcijomis žmonės tikrai nemažai nudega ir dėl to, kad pradeda po truputį vienur, kitur paremontuoti, kažkur langus pakeičia, kažkur pataupo. Realybėje gaunasi, kad turtu pradeda mažiau naudotis, nes tas namas, kaip paaiškėja eigoje, yra mažai tinkamas ir tampa nebe toks geidžiamas. Netgi tokie paprasti dalykai, kaip uodų spiečiai ir pilnos pievos erkių jų sodybose būna irgi nustebina žmones. Visuomet patariu prieš įsigyjant tokio tipo turtą daugiau jį pasinuomoti ir tik tada svarstyti apie sodybos pirkimą“.
A. Liseckas sako, kad šiandien sodybos ar sodybų žemės sklypų pasiūla yra vis dar pakankama, skelbimų yra, turtas perkamas ir parduodamas, tačiau tikrai gerų variantų arba „perliukų“ rinkoje labai greit nelieka, ypač - jei namas tinkamas gyventi ar sodyba yra gražioje vietoje.
NE APIE STOGUS, O - GRINDIS
„Jeigu sodybą perki kaip butą ir nieko nedarant laukti, kol ji pabrangs, tai galima tikėtis tokio pat pabrangimo, kaip pabrangsta vidutiniškai visas nekilnojamas turtas per metus. Tokią ataskaitą pateikia nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ tyrimų biuras, informacijos galima rasti ir bankų apžvalgose. Ar šiandien galima kažko ypatingo iš sodybų tikėtis, tai sakyčiau, kad ne. Sodybos brango 50-100 proc. po pirmosios pandemijos ir po antrosios. Dabar kažkokio ypatingo pabrangimo nevyksta“, - sako A. Liseckas.
NT vystytojas, kaip galimybę sukurti pridėtinę vertę, išskiria apleistas sodybas, jeigu šalia jų yra vandens telkinys ar ji stovi kažkokioje ypatingoje kraštovaizdžio vietoje (gražus miškas, properša, ar sodyba stovi ant šlaito).
„Tai turi kažkas tikrai išskirtinio ir įdomaus, ypač, jei sodyba yra geidžiamosiose vietose, pavyzdžiui, Ignalinoje, Zarasuose ar Molėtuose. Jeigu nėra privažiavimo, reikia jį padaryti, sutvarkyti iki galo dokumentus. Tokių sodybų skelbimuose dažnai rašoma, kad elektra yra kažkur šalia, tai, kad nebūtų kažkur, o būtų vietoje, reiktų ją įvesti. Žemės sklypas su senu namu, bet su pagerintu privažiavimu, elektra, sutvarkytais dokumentais ar, pagaliau, nupjauta žole būtų jau visas kitas reikalas ir būtų pridėtinė vertė jį parduodant“, - sako A. Liseckas.
Į klausimą, o gal jau nepasimoka investuoti į sodybą, pašnekovas sako, kad jeigu pirkti bet ką, kad turėtumei sodybą, kuomet kažkur netoli yra vanduo ar elektra, tai neapsimoka: „Dauguma projektų, sklypų arba sodybų jau po pirmosios pandemijos buvo surinkti - tai yra variantai, kurie daugiausiai kainos atžvilgiu augtų. O dabar yra antrinė rinka, kuomet bandoma privesti prie sodybų, kad jas parduoti. Nors bumas jau yra praėjęs, vidutinės NT rinkos kainos auginimo galima tikėtis, tam reikia investuoti ir galvoti, kaip turtui sukurti pridėtinę vertę, jį vystant ir rūpinantis juo“.
Šiai dienai sodai, kurie yra šalia miesto, yra ypač pabrangę, nes žemės sklypai, kurie skirti vienbučiams, dvibučiams statyti, buvo labai greitai išpirkti smulkių ar vidutinių NT vystytojų, kurių jie pritrūko dėl didžiulio perkamumo tokių namų. O naujų sklypų nespėjo tinkamai paruošti, kad išsiimti statybos leidimą.
Sodai turi nemažai privalumų: arti miesto, visada turi elektrą, galima greitai susiderinti šulinį ar gręžinį, vietines nuotekas, turi privažiavimą, galima pigiau ir greičiau pasistatyti namą: „Nors sodų nenori lyginti su sodybomis, kurios yra nuotolinio, savaitgalinio, atostogų tipo projektas, jie yra kaip alternatyva namų valdos sklypui šalia miesto su visomis komunikacijomis“.
Renkantis sodą, A. Liseckas pataria įvertinti ir kitus dalykus ir ar jie netrukdys: „Soduose yra standartiniai sklypai, arti kaimynai, vis dar daug kaimynų turi daržus ir šiltamius, gyvena mediniuose nameliuose, o ne gyvenamuosiuose namuose su prižiūrėta aplinka, kad elektros įvadas bus nedidelis (kokie 8 kW kas šiandien dienai reiktų 12-15 kW kaip minimum vienbučiui gyvenamajam namui, kad komfortiškai išpildyti visus poreikius), taip pat siauri keliai, pati aplinka ir pan. Jeigu visi šie dalykai tinka, tai sodai yra labai gerai. Sodų perspektyva iš investicijų pusės yra pakankamai palanki, bet įvardinčiau tik gal atitinkamus sodų regionus, kurie yra arčiau miesto, tad jie tikrai turi potencialą brangti daugiau, nei NT vidurkis rinkoje“.
Prieš perkant sodą, A. Liseckas pataria gerai peržiūrėti dokumentus, kad būtų tinkamai subraižytas sklypas, nes pasitaiko iš senų laikų netikslingų dokumentų.
„Pavyzdžiui, kaimyno namas gali būti pastatytas pakankamai arti žemės sklypo ribos, nebuvo sutvarkyti dokumentai ir jau jums statant namą, laikantis strandartinio trijų metrų atstumo, jo gali nepakakti ir teks atstumti namą toliau. Sodo sklypai nedideli, tad norintiems statyti namą, reiktų atidžiau į tai pažiūrėti“, - atkreipia dėmesį pašnekovas.
Taip pat, pasak NT vystytojo, soduose dažnai norima statyti karkasinį namą, tad reikia žinoti, kad jam keliami kitokie reikalavimai, nei mūriniam namui: reikia išlaikyti saugius priešgaisrinius atstumus ir jeigu šalia yra įregistruoti namai, gali būti nepatogumų pastatyti didelį namą, jeigu tokio norės...
Sodybų kainų palyginimas
| Sodybos tipas | Kaina prieš bumą (EUR) | Kaina dabar (EUR) |
|---|---|---|
| Eilinė sodyba šeimai (ne prie vandens) | Iki 25 000 | Nuo 35 000 |
| Sodyba prie ežero | Nuo 60 000 | Nuo 100 000 |
| Sodyba su pušynu ir pakrante | Nuo 70 000 | Nuo 80 000 |
| Vidutinio prabangumo sodyba | 250 000 - 300 000 | Nuo 350 000 |
