Lietuvoje per kelerius metus atnaujinta keli tūkstančiai daugiabučių, tačiau kai kur renovacijos darbai stringa. Šiame straipsnyje apžvelgsime, su kokiais iššūkiais susiduria gyventojai, kokie atsiliepimai vyrauja ir kokios galimos išeitys.
Renovacijos Darbų Strigimas
Štai vienas Ukmergės daugiabutis pradėtas tvarkyti prieš metus, bet jau kelis mėnesius statybininkai jame nesirodo. Daugiabučio Ukmergėje renovacija rugpjūtį turėjo būti baigta, tačiau darbų pabaigos dar nematyti.
Vienas iš gyventojų teigia: „Trys mėnesiai jokio darbo nėra, taigi vis tiek mūsų čia pinigai, mes investuojame tuos pinigus, mūsų turtas ir mums niekas nieko nedaro.“ Pagal modernizavimo projektą daugiabutis turi būti apšiltintas, pakeistas stogas, langai, balkonai.
Administratorius aiškina: „Tai turbūt vienos šalies nebūna visos šalys kaltos. Administratorius rašėsi sutartį ir mes kaip po rangovai rašėmės sutartį neturėdami finansavimo.“
Atsinaujinanti Energija Daugiabučiuose
Įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta per 2200 daugiabučių. Investicijos į šių namų renovaciją siekia daugiau nei 700 mln. eurų.
Ant daugiabučių įrengti saulės kolektoriai gamina energiją, kuri naudojama ne tik karštam vandeniui, bet ir namui šildyti, cirkuliacijai. Kai energijos pritrūkstama - kūrenama dujomis. Pavyzdžiui, balandį namas dujų sukūreno už 180 eurų. Šią sumą padalijus 36 butams, išeina vos po penkis eurus. Gegužę buvo ne viena para, kai visiškai neprireikė dujų - užteko per dieną sukauptos saulės energijos. Visgi gegužę dominavo dienos, kai namui parai reikėjo 4-6 kub. m dujų.
Pasak B. Valkiūnienės, turint omenyje, kad kubinis metras dujų kainuoja 39 centus, sąskaitos nedidelės. Tai matydami, žmonės gali gyventi netaupydami komforto sąskaita, o racionaliai naudoja šilumą ir karštą vandenį.
B. Valkiūnienė pasakoja, kad saulės kolektoriai dirba beveik visus metus, tik lapkritį, gruodį ir sausį jų darbas būna labai minimalus. Nuo vasario vidurio - vėl aktyvesnis. „Sistemos efektyvios, jei teisingai suprojektuotos, sudėliotos pagal gyventojų poreikius. Išsprendžiama nemažai problemų - šaltuoju metų laiku žmonėms nebereikia nerimauti dėl sąskaitų, nereikia ir šildymo kompensacijų. „Mes turime 5-6 dosnius mėnesius, kai mokestis visiškai simbolinis.“
D. Juozapavičiaus teigimu, jei viskas tinkamai suskaičiuota ir suprojektuota, tuomet nuo gegužės iki rugsėjo karšto vandens ruošimas gyventojams turėtų nieko nekainuoti arba kainuoti labai nedaug - saulės energija turėtų patenkinti 100 ar 90 procentų karšto vandens poreikio.
Pasak D. Juozapavičiaus, rengiant investicinį planą reikia nuspręsti, kiek gyventojai nori investuoti, ko jiems reikėtų. Jei name nedaug butų ar sunaudojama mažai vandens, gyventojai taupo, tuomet diegti brangią sistemą nelogiška. „Sistemos efektyvios, jei teisingai suprojektuotos, sudėliotos pagal gyventojų poreikius. Atsipirkti turėtų vidutiniškai per 8-10 metų, tačiau labai priklauso nuo projektuotojo profesionalumo. Reikia įvertinti optimalų poreikį, nesuprojektuoti nereikalingų dalykų.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis sako, kad daugiabučių saulės kolektoriai naudoja šilumą karštam vandeniui ruošti. Pasak jo, saulės energijos atsipirkimas priklauso nuo paramos.
Saulės baterijos po 1 metų: ar jos vertos savo kainos?
Gyventojų Atsiliepimai ir Problemos
Pastato Geležinio Vilko g. gyventojai skundžiasi: "Tik ką po namo renovacijos ir nusilupo dalis tinko, "gerai" dirba meistrai auksarankiai." Nuvykę prie namo pamatėme, kad apsilupusi namo dalis jau apstatyta pastoliais ir apdengta.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos "Geležinio Vilko g. 1" vadovas Saulius Eidukevičius "Kauno dienai" teigė, kad visi pagrindiniai darbai jau padaryti ir priekaištų statybininkams nereiškė. Jis pasakojo, kad kai kurie gyventojai siūlė pakartotinius fasado tvarkymo darbus nukelti į pavasarį - bijo, kad dėl šalčio rezultatas vėl nebus sėkmingas.
S.Eidukevičius lygino, kad prieš ir po renovacijos gyvenimo kokybė ir mokesčiai - visai kitas lygis. "Už keturių kambarių ir vandens šildymą už lapkritį mokėjau 38 eurus."
Vienas iš Kauno gyventojų skundžiasi: „Draugystės g. esančiame „bare-užkandinėje“, nors sunku jį taip pavadinti, nes tai yra grynų gryniausias načnykas, kiekvieną naktį renkasi vietiniai alkoholikai ir siautėja taip, kad neįmanoma miegoti atsidarius langą. Šis baras gadina mūsų gyvenimus, nes neįmanoma miegoti, kieme nuolat šlaistosi girti neadekvatūs asmenys (ypač naktį), baisu palikti automobilį aikštelėje arčiau baro, o vietos nėra daug. Kiekvieną savaitgalį norisi išvažiuoti iš namų, nes namie pailsėti - misija neįmanoma. Atsibodo šitaip gyventi, turbūt teks keisti butą. Nors nuomos sutartis dar visai nauja, ko gero, išmesim depozito mokestį, nes jau nebegalim.“
Renovacijos Finansavimo Iššūkiai
A.Zuokas: Ką daryti, kad galėtume pereiti prie pigesnio kuro ir paskatinti renovaciją? Įsipareigojimai Vyriausybės programoje - nuo 2008 iki 2012 m. sumažinti dujų vartojimą nuo 80 iki 40 proc. Bet šiandien matome, kad dujų suvartojimą Vyriausybė sumažino nuo 80 iki 79,5 proc. 2008 m. 150 mln. Lt buvo skirti biokuro gamybos programai. Bet jau kitais metais ši programa buvo uždaryta, pinigai perkelti susisiekimo ir kelių poreikiams finansuoti. Dar svarbu, jog toje pačioje Vyriausybės programoje yra punktas 3.3.6, kad Vyriausybė kasmet įsipareigoja atnaujinti po du tūkstančius daugiabučių.
R.Adomavičius: Centrinė valdžia, jei ko nesugeba padaryti pati, problemas visada permeta savivaldybėms. Šilumos ūkio įstatyme parašyta, kad mes organizuojame šilumos gamybą ir tiekimą iki namo šiluminio skaitiklio. Beje, šilumos ūkis savivaldybėms buvo perduota apverktinos būklės. Svarbus parametras yra nuostoliai trasose. 2000 m. jie buvo 28 proc., šiandien - 14 proc. Skandinavijos šalyse šilumos nuostoliai trasose sudaro 12 proc., tad dėl to mums niekas negali priekaištauti. Dėl šilumos tiekimo nepertraukiamumo - irgi. Šilumos temperatūra irgi gera.
V.Lukoševičius: Priežastys aiškios, jos trys. Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) Europos valstybėse remiasi pigiu, gamtinėms dujoms alternatyviu kuru. Gamtinės dujos yra virtuvinis kuras. Savo nelaimei, tik posovietinės šalys paveldėjo CŠT brangiomis gamtinėmis dujomis. Be to, pinigus švaistome ir todėl, kad dauguma mūsų daugiabučių - kiauri. Ekonominis pajėgumas mažas, nėra galimybės reguliuoti šilumos suvartojimo. Skandinavai seniai perėjo prie biokuro, komunalinių atliekų deginimo. Iki 2030 m. jie planuoja visiškai pereiti prie alternatyvių šilumos šaltinių. Lenkai turi anglių, estai degina skalūnus. O mes? Pagal santykines šildymo išlaidas Lietuva Europoje atrodo prasčiausiai.
Panevėžio Atvejis: Projektuotojų Vėlavimai
Renovacijos laukiantys panevėžiečiai pakliuvo į savotiškas pinkles: investicinių planų rengėjui jau mėnesį vėluojant, žmonės baiminasi nebespėsiantys į nuvažiuojantį traukinį - nepasirašę rangos sutarčių iki metų pabaigos, neteks 40 procentų valstybės paramos.
Panevėžyje į antrąjį renovacijos etapą įtraukti 32-iejų daugiabučių gyventojai jau visą mėnesį turėjo nagrinėti investicinius projektus ir skaičiuoti, kiek jiems atsieis būstų atnaujinimas. Tačiau projektų lig šiol sulaukė tik trečdalis renovacijos pageidavusių namų.
Viena namo gyventoja, paskambinusi jau beveik mėnesį vėluojančiam architektui, apstulbo išgirdusi jo paguodą. „Tikiuosi, jums neatsitiks kaip Vilniuje, kai, nuvažiavęs apžiūrėti, radau pusę namo nugriuvusio“, - panevėžietę „nuramino“ V. Valeika.
Daugiabučių renovacijos eigą Panevėžyje kuruojančiam Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialistui Arvydui Šatui kone kasdien tenka teisintis investicinių projektų nesulaukiantiems daugiabučių pirmininkams. Iš 32 investicinių projektų, kuriuos V. Valeika įsipareigojęs parengti iki birželio 8-osios, Savivaldybei atiduoti dar tik dešimt.
Valius Serbenta tikina, kad su investicinių planų rengėjais nepasisekė ne vienintelei Panevėžio savivaldybei. Nors BETA nekaupia duomenų apie savivaldybių su architektais nutrauktas sutartis, tačiau, V. Serbentos žiniomis, tokių atvejų būta.
Pagal naująjį renovacijos modelį, pristatytą praėjusių metų pradžioje, kai savivaldybės ėmėsi tarpininkauti atnaujinant daugiabučius, šalyje dalyvauti renovacijos programoje pareiškė norą 1690 namų. Iš jų 1260 gyventojai galutinai apsisprendė renovuoti daugiabučius, o jau sudaryta 551 rangos darbų sutartis už 300 mln. litų.
Teisiniai Aspektai ir Gyventojų Nesutarimai
Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi mūsų šalies įstatymais nusivylęs Darius Bendikas. "Tokie įstatymai skaudina ir žeidžia", - sako vyras. D. Bendikas gedi. Daugiau nei prieš mėnesį mirė jo mama Aniceta Bendikienė. Moteris gyveno Klaipėdoje, viename iš S. Daukanto gatvėje esančių daugiabučių. Paskutiniais gyvenimo metais moteriai dar teko bylinėtis teismuose, mat ji nesutiko mokėti už atliktą balkonų renovaciją.
Daugiabučio namo administratoriui UAB "Danės būstas" išieškoti pinigus iš A. Bendikienės teko per teismą. Beje, teismas buvo nepalankus moteriai. Šiemet sausio 22-ąją priimtas sprendimas, kad A. Bendikienė už balkonų remontą skolinga 1 177 eurus.
Pasak P. Ugianskio, dažniausiai gyventojai ginčijasi dėl daugiabučio namo šildymo sistemos remonto išlaidų, kai šios išlaidos paskirstomos visiems daugiabučio namo bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi daugiabučio namo šildymo sistema, ar ne.
Už balkono remonto darbus turi mokėti net tie gyventojai, kurie balkonų neturi. "Gyventojai turėtų suprasti, kad po renovacijos pasikeičia namo išvaizda, tad savaime pabrangsta ir tame name esantys butai. Tad jei balkonų netvarkytų, negražintų namo fasado, nebūtų tokio rezultato. Juk po renovacijos kyla visų tame name esančių butų kaina, ir tų, kurie balkono neturėjo", - svarų argumentą, kodėl visi gyventojai turėtų prisidėti prie daugiabučio fasado renovacijos, pateikė A.
Siūloma Civilinį kodeksą pataisyti taip, kad bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo kaštai būtų proporcingai paskirstomi tarp gyventojų pagal jų iš turimos dalinės nuosavybės gaunamą naudą.
Kauno Atvejis: Lėtai Judantys Darbai ir Gyventojų Nusiskundimai
M.Romerio gatvės 25-ojo namo atnaujinimo darbai juda lėtai, o butų savininkai skundžiasi, jog su jais niekas nesiskaito. Renovaciją atliekančios statybos bendrovės „Orlista“ atstovas Aivaras Kriščiūnas „Laikinajai sostinei“ pripažino: net ir jis būtų nepatenkintas tokia darbų eiga, jei gyventų šiame 16 butų daugiabutyje.
Tačiau renovacija kol kas palieka itin nemalonių įspūdžių. Ypač daug nervų mums kėlė šildymo sistemos atnaujinimas, kurį atliko rangovo pasamdyta įmonė. Nupjovus senus radiatorius, darbai sustojo - juos atliekančios firmos atstovai skundėsi, jog „Orlista“ su jais neatsiskaito. Šildymas po ilgų raginimų buvo įjungtas tik spalio pabaigoje - maždaug trimis savaitėmis vėliau nei visame mieste“, - prisiminė daugiabučio gyventoja Jolanta Maročkienė.
Gyventojams krito į akis mažas darbininkų skaičius ir dažna jų kaita: visame daugiabutyje dirbdavo vos po du žmones.
Pensininko Romualdo Kleivos namuose pernai liepą apsilankę statybininkai nuo vonios kambario sienos nuplėšė plyteles, išgriovė maždaug pusės metro pločio ir 30 centimetrų gylio angą nuo grindų iki lubų. Bet nieko panašaus neįvyko - jau pusę metų esu maitinamas pažadais. Nepakeistas vamzdis, praleidžiantis vandenį, nepasirūpinta apdaila. Negaliu naudotis bakeliu - atlikęs gamtinius reikalus, paimu dubenį ir nupilu. Mano aukštas - viršutinis, tad, išgriovus skylę vonioje, mačiau dangų. Jie išėjo ir nieko iki šiol nesutvarkė.
Kai kurie žmonės buvo įsistiklinę balkonus - statybininkai langus išėmė, žadėdami pakeisti naujais, bet pažadų iki šiol neįvykdė. Ne viename bute nauji šildymo vamzdžiai - susilankstę.
Pagal sutartį daugiabučio atnaujinimas turėjo būti baigtas 2015 metų rugpjūčio 1 dieną. Šis terminas buvo pratęstas iki gruodžio 16 dienos, bet rangovas ir vėl nesuspėjo. Dabar žadamos pabaigtuvės gegužę. Bet viskas ir toliau vyksta labai vangiai. Jei per šalčius negalima atlikti išorės darbų, kodėl jie nejuda viduje? Kai kuriuose butuose vamzdynų dar net nepradėta keisti“, - stebėjosi J.Maročkienė.
M.Romerio gatvės 25-ojo daugiabučio atnaujinimas kainuos 229,6 tūkst. eurų. Už šią sumą turėtų būti apšiltinti fasadai ir stogas, pakeista šildymo sistema, vandens vamzdynai, sudėti nauji langai, durys, įstiklinti balkonai, atlikti kiti darbai. 40 procentų šios sumos turėtų kompensuoti valstybė, likusią dalį sumokės gyventojai.
Statybas finansavęs „Swedbank“ gyventojams atsiuntė mokėjimų grafikus ir sumas. Žmones nustebino, kad kainos auga lyg ant mielių. K.Burmonienei bankas lapkritį pranešė, jog už renovavimą per 20 metų su palūkanomis ji turėsianti sumokėti 4,3 tūkst. eurų. Tačiau sausio pradžioje moteris gavo naują pranešimą - pagal jį suma išaugo jau iki 6,5 tūkst. eurų.
Aivaras Kriščiūnas pripažįsta: „Puikiai suprantu gyventojus - man ir pačiam nepatiktų lėta darbų eiga, jei gyvenčiau šiame name.“
Puikūs Pavyzdžiai ir Būsto Energijos Taupymo Agentūros Duomenys
Ne visuose daugiabučiuose renovacija sukelia neigiamas emocijas. Praėjusią savaitę buvo minimos 115A numeriu pažymėto devynių aukštų namo V.Krėvės prospekte pabaigtuvės. 1975 metais iškilęs pastatas atnaujintas greičiau nei per pusmetį - apšiltintas fasadas, stogas, sudėti nauji langai, pakeista šildymo, karšto vandens ir ventiliacijos sistemos, vamzdynai, elektros instaliacija. Taip pat suremontuoti du liftai, atlikta daugybė kitų darbų. Viliamasi, jog po renovacijos pavyks sutaupyti maždaug 60 procentų šilumos energijos.
Pasirūpinta ir šildymo siurbliais, kurie padeda sutaupyti šiluminę energiją, ruošia karštą vandenį - juo šildomi gyvatukai. Namo atnaujinimas kainavo 825 tūkst. eurus - gyventojai turėtų susigrąžinti daugiau kaip 274 tūkst. eurų. Bus sugrąžinti pinigai, sumokėti už projektavimą, techninę priežiūrą ir projekto administravimą.
Šio namo gyventojai tvirtino renovacijos metu nejautę nepatogumų. Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, 2015 metais Kaune modernizuoti 34 daugiabučiai. Tai - antras rezultatas visoje Lietuvoje. Kaune nuo 2013 metų suderinti 298 investicijų į daugiabučius planai, susirinkimų metu gyventojai pritarė 201 projektui.
Lietuvos daugiabučių renovacijos statistika (2013-2015 m.)
| Metai | Suderinti investicijų planai | Gyventojų pritarti projektai | Modernizuoti daugiabučiai Kaune |
|---|---|---|---|
| 2013-2015 | 298 | 201 | 34 |
Nerijus Šarauskas, bendrovės „Būsto valda“ direktorius, teigia: „Visi statybos darbai buvo atliekami pagal patvirtintą techninį darbo projektą, kuriam yra gautas statybos leidimas. Už darbų kokybę atsakingas techninis prižiūrėtojas - bendrovė „Statybų inžinerinės paslaugos“. Namo modernizavimo terminas numatytas iki 2016 metų liepos 1 dienos, kad būtų suteikta 40 procentų parama butų ir kitų patalpų savininkams. Jei rangovas nebaigs renovacijos pagal techninį projektą, nebus pasirašytas darbų atlikimo aktas.
tags: #namu #renovacija #varo #gyventojus #i #nevilti