Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Investuoti galima į įvairius dalykus, pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 251 daugiabučių namų renovacijos projektus.
Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija. Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Puiku ir tai, kad dalis gyventojų už renovaciją gali nemokėti absoliučiai nieko!
Daugiabučio renovacija - puiki investicija į ateitį.
Valstybės Parama Renovacijai
Modernizuojamų daugiabučių namų gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Be to, butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis, kurie skirti energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti.
- 30 proc. parama renovacijai suteikiama, kai po modernizavimo pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė.
- Valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
- Gyventojams suteikiama papildoma 10 proc. paramą.
- Papildomą 30 proc. paramą gyventojai gali gauti ir alternatyviems energijos šaltiniams įrengti - šilumos siurbliams, saulės kolektoriams, saulės jėgainėms ir kitiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
Nors valstybės paramos dalis visiems butų savininkams yra reikšminga, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visuomet gali padengti likusias išlaidas už renovaciją. Siekiant spręsti šią problemą, jiems valstybė suteikia 100 proc. paramą.
Parama Socialiai Remtiniems Asmenims
Verta žinoti, kad valstybė remia visus gyventojus, o tiems, kurie gauna mažas pajams ir turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.
Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga.
2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius padidėjo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 tūkst. asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos, nuo 2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms - 1,8 mln.
Kaip Pretenduoti Į Kompensaciją?
Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Turint šią teisę valstybė kompensuoja šimtą procentų visų su daugiabučio renovacija susijusių investicijų.
Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę. Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas, pirmiausiai, Jūs, turite kreiptis į savo miesto savivaldybę.
APVA Parama Namo Renovacijai 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. Paraišką reiks pateikti per rugsėjo mėnesį, APVA paramą jau patvirtino.
APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų. Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.
Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) 2025-04 Nr.
APVA parama - galimybė atnaujinti būstą su valstybės pagalba.
Svarbūs Dokumentai ir Paraiškos Teikimas
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu. Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo.
Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.
Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.📌 Svarbu: Nesvarbu, ar teikiate pirmas ar paskutinis - visi vertinami vienodai. Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip 2024 m., įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.
Norėdami palyginti 2025 m. paramą su ankstesniais metais arba sužinoti daugiau apie 2024 m. paramos sąlygas, skaitykite mūsų straipsnį apie 2024 m.
Valstybės parama renovuojamų daugiabučių gyventojams teikiama dviem būdais - kaip subsidija arba fiksuotas įkainis. Šiuo metu iki spalio 1 dienos galiojančiam kvietimui taikomas fiksuoto įkainio modelis, kuris apima paslaugų (projektavimas, administravimas, priežiūra) įkainį ir energiją taupančių bei gyvenimo kokybę gerinančių priemonių įkainį.
„Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama nustatytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Įkainis susietas ir su tuo, kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu“, - aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.
Pavyzdžiui, administruojant projektą ir atliekant statybos techninę priežiūrą, siekiant B energinio efektyvumo klasės, įkainis būtų 89 eurai už 1 m2 namams, kurių plotas siekia nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 54 eurai. Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m2 namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 115 eurų.
A.Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai paslaugos įsigyjamos pigiau, nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa nustatyta suma, o sutaupytas lėšas galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
Lengvatinės Paskolos Sąlygos
Visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė iki 100 proc. kompensuoja investicijų plano parengimo, projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidas, neviršijant numatyto įkainio už paslaugas.
Taip pat daugiabučių renovacijai yra suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmuosius penkerius metus. Paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai.
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo 2015 m. gaunantys kompensaciją už šildymą ją gali prarasti, jei nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių veiksmų daugiabučio namo renovacijos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Tokiu atveju, kai gyventojo nedalyvavimas susirinkime trukdo renovacijos projekto įgyvendinimui, nuo kito mėnesio kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis jam mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono, ne ilgiau kaip 3 sezonus nuo aplinkybių atsiradimo, kompensacija neskiriama.
Aplinkos valdymo projektų agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus atstovės Giedrės Budvytienės teigimu, sprendimą nutraukti kompensacijų skyrimą gali priimti tik pačios savivaldybės. „Remiantis teisės aktais, sprendimą nebemokėti paskirtos kompensacijos gali priimti tik savivaldybės. Vienos šią praktiką taiko, kitos ne. (...) Kiek tenka girdėti viešojoje erdvėje, tokių atvejų yra“, - Eltai teigė ji.
Šią įstatymo nuostatą Eltai nurodė jau taikanti Klaipėda ir Šiauliai. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė bandžiusi ja vadovautis praktikoje, tačiau susidūrė su kliūtimis.
Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog per pastaruosius trejus metus minėta įstatymo nuostata buvo taikyta 7 asmenims. Šiauliuose, kaip nurodė savivaldybė, įstatyme numatytų atvejų taip pat yra.
Vis tik, anot savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ingridos Kukanauzienės, nėra atvejo, kai šildymo išlaidų kompensacijos teikimas buvo pilnai nutrauktas, tačiau daliai gyventojų parama buvo sumažinta perpus.
„Vadovaujantis įstatymo nuostatomis 6 asmenims skirta kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinta arba mažinama 50 procentų“, - raštu komentavo savivaldybės atstovė.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, jog sostinėje ši nuostata nuo pat 2015 m. dar nebuvo taikyta nė sykio. Anot jo, savivaldybė bandė tai daryti pernai, tačiau susidūrė su iššūkiais.
„Siekdama skatinti būsto atnaujinimą, Vilniaus savivaldybė pernai bandė imtis nuostatos taikymo, tačiau iškart susidūrė su teisinėmis galimybių įgyvendinti nuostatą spragomis. Joms spręsti inicijuotas dialogas su kitomis institucijomis“, - Eltai komentavo jis.
„Tai tiek teisės aktų nuostatų nesutapimai, tiek duomenų apdorojimo spragos“, - teigė G. Grubinskas.
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog šios įstatymo nuostatos taikyti dar neteko.
I. Kukanauzienės teigimu, Šiauliuose per pastaruosius trejus metus trims asmenims, nedalyvavusiems susirinkimuose dėl renovacijos, šildymo išlaidų kompensacijos buvo skiriamos savivaldybės numatyta išimties tvarka, kuomet pareiškėjai pateikė motyvuotus prašymus. Anot jos, šie asmenys buvo garbingo amžiaus, sulaukę virš 80 metų, kurie susirinkimuose nedalyvavo, nes nesuprato ar apie juos nežinojo.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sako, kad tokiais atvejais svarbu savivaldybėms užtikrinti tinkamą komunikaciją ir informuoti gyventojus apie įstatymo nuostatos taikymą.
„Man atrodo, kad labai geras efektas buvo, kai pradėjo tuos atvejus viešinti, atitinkamai ir radijo laidose apie tai kalbama. Kuo viešiau apie tai kalbama, tuo labiau suvokiama, kad tos informacijos senyvam žmogui privalu suteikti ir, kad jam ta kompensacija priklausys nuo to, ar tu nori renovuoti, ar nenori renovuoti“, - Eltai teigė R. Žakaitienė.
„Jeigu esi socialiai remtinas, tai tau netgi ir mokėti nereikės, valstybė (padengs išlaidas - ELTA) už tave. Ir tuose susirinkimuose turėtų būti kaip galima aiškiau, suprantamiau žmonėms paaiškinama“, - sakė ji.
Vis tik, anot LSA direktorės, šiuo metu trūksta švietimo tiek apie renovaciją, tiek apie savivaldybių skiriamą piniginę socialinę paramą. Jos teigimu, informacija turėtų būti skleidžiama visais įmanomais viešinimo kanalais.
„Taip (trūksta švietimo - ELTA), nes sąlygos tikrai yra patrauklios, geros ir to iš tikrųjų reikia. O kad savivaldybės tikrai nori daugiau renovuotų daugiabučių, tai 100 proc. galiu užtikrinti“, - pridūrė ji.
„Kiekviena kaip gali, taip ir daro ir, manau, kad tas viešinimas yra naudingas, nes, kai pamato, kad yra visokių atvejų, tai ieško visokių originalių būdų, kaip galima būtų ar per seniūnijas, per bendruomenes, per savo viešinimo kanalus, socialinius tinklus tą informaciją kaip įmanoma labiau skleisti“, - teigė R. Žakaitienė.
Portalas lrt.lt anksčiau skelbė, jog už renovaciją pasisakanti 85-erių metų marijampolietė prarado šildymo išlaidų kompensaciją, nes dėl ligos nedalyvavo susirinkime, kuriame buvo balsuojama dėl daugiabučio namo atnaujinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Šiemet, manoma, kompensacijų gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst.
Valstybės parama daugiabučių renovacijai gali būti teikiama dviem būdais: subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu, iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygomis taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą.
Pagrindinė sąlyga, norint gauti valstybės paramą - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc.
Visiems renovuoti savo daugiabutį pasirinkusiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas: investicijų plano, energinio naudingumo sertifikato, atnaujinimo techninio darbo projekto, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimo.
Taip pat kompensuoja projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidas.
Kaip aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė, valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto.
Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu. „Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti - tai yra tikrai svarbus privalumas, apie kurį gyventojai dažnai nežino“, - sako A. Bartkevičienė.
Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas.
Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga.
2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.
Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos.
Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą).
Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja - jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius.
„Matome, kad tryliktojo kvietimo procesas vyksta itin aktyviai. Nors šiuo metu pateikta tik 18 paraiškų, jau rengiama beveik 500 investicinių planų - tai išties didelis skaičius. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę“, - teigia A. Bartkevičienė.
Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Gyventojams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidoms padengti. Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti anksčiau sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t. y.
Straipsnis parengtas pagal VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra”, UAB „Artakija”, ASA.LT informaciją.
Daugiabučių gyventojų bendrijos ar administratoriai iki šių metų liepos 1 d. gali teikti paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui - mažajai renovacijai. Gyventojai turi galimybę ne tik sutaupyti šilumos energijos ir susimažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pakeisti vamzdyną, butuose pasikeisti radiatorius, įdiegti šilumos reguliavimą bei kitas priemones ir gauti 30 proc.
Šildymo sistemos daugiabučiuose daugiausia yra vienvamzdės, kuriose pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir teka tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo natūraliai leisdžiasi žemyn ir, suprantama, vėsta.
Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, žemutinius radiatorius vanduo pasiekia atvėsęs. Tačiau šildymo sistemos tipo keitimas yra brangus, būtina keisti vamzdyną ir butuose, todėl ne visi gyventojai ryžtasi tokiai modernizacijai.
Paprasčiau ir pigiau yra atnaujinti šilumos punktą, šie darbai nereikalauja didelių investicijų, o šilumos sutaupymas gali siekti 20-25 proc. Pasak Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, skaičiuojama, kad šilumos punkto modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai gali kainuoti apie 15 Eur/kv.m, o šilumos sutaupymas gali siekti iki 30 proc.
Specialistas sako, kad esant šioms aplinkybėms, verta suburti gyventojus šilumos punkto renovacijai, nes gyventojai tokiu atveju permoka už šildymą. Be to, papildomai butuose galima keisti radiatorius, vamzdynus, įrengti termostatinius ventilius, individualius šilumos apskaitos prietaisus, šilumos daliklius, išmaniąją apskaitą, karšto vandens skaitiklius ir kitas priemones.
Visos jos įskaičiuojamos į šilumos punkto modernizavimo priemones ir patvirtinus projektą kompensuojama 30 proc. Vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai. Vien tik ši priemonė gali sutaupyti apie 10 proc.
Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti, o kainuoja iki 2 Eur/kv.m.
tags: #namu #renovacija #kompensacija #uz #sildyma