Viena iš IDDO slow living misijų - dėmesys amatams ir ilgaamžėms tradicijoms. Šiame straipsnyje panagrinėsime namų pynes gamybos tradicijas Lietuvoje, "Vilniaus duonos" kepyklos istoriją, jos padalinius ir restruktūrizavimo procesą, taip pat apžvelgsime naująjį "Eikos" projektą "Namų pynės", kuris iškilo buvusios kepyklos vietoje.
Mūsų internetinėje parduotuvėje galima įsigyti ne vieną namų akcentą pagamintą iš meldų. O kas juos pagamina, kokią gamybos istoriją pasakoja meldų daiktadėžė OVAL elegant ar VERDURE. Vaidą aplankėme jos namuose Skuode, kur ji mus šiltai sutiko ir papasakojo apie savo darbų pradžią, meistro kasdienybę ir pasidalino gyvenimiškais patarimais.
Meldų Pynimo Meistrės Vaidos Istorija
Pirmosios užuomazgos į pynimą atsirado jau seniai. Besimokydama mokykloje aplink visur matydavau turkiškus kilimus.
Ir dar būdama paauglė supratau, kad tai nėra mano medžiaga ir norėjau surasti kažką, kas būtų mano. Jaučiau, kad tai turėtų būti kažkas augališko. Ir paskui po daug metų mano gyvenime buvo pauzė ir brolis, keliaudamas po pasaulį, įvairias šalis ir siųsdavo man architektūros žurnalų įvairias nuoplaišas, krūvas. Ir vienoje nuoplaišoje buvo restauratoriai kurie dirba Anglijoje, daro iš meldų įvairius demblius ir organizuoja kūrybines stovyklas. Iškart pasidarė viskas aišku, todėl “susirinkau žaislus” ir nusprendžiau ten važiuoti. Prieš tai dešimt metų užsiėmiau keramika, bet pablogėjus ekonominei situacijai, buvo didelis krytis ir žmonės nebegalvojo apie namų dekoravimą, o tik tai norėjo pasibaigti savo likusius darbus, užsidengti stogus. Visiems buvo sunkūs laikai, todėl man reikėjo galvoti ką toliau daryti. Rankos jautė medžiagą, jautė formą ir aš supratau, kad man tai yra pats laikas mokytis įvaldyti kitą medžiagą ir viskas, taip aš išvažiavau pas tuos restauratorius į Angliją mokytis. Aš šiek tiek padirbėjau, jie pamatę mano darbus pasakė: varyk pas save į namus ir dirbki savarankiškai ten.
Manau, kad kartais gyvenime kai tu nežinai ko nori, reikia žinoti ko tu nenori, atmetamuoju principu. Nes iš to kas nebeatkrenta, tu jauti, kad tu radai savo medžiagą ir tai yra tik tavo. Taip veikia ir su medžiaga ir su žmogum ir su darbu, su viskuo. Ir taip mano gyvenime atsirado meldai. Aš nusprendžiau eiti sava kryptim, nes ten kur aš mokiausi (Anglijoje) buvo daugiau dembliai ir tokie dideli darbai interjerui, o aš rinkausi savo kelią ir pradėjau daryti kuprines, rankines, gaminius su natūralia oda Tai šiuo metu aš jungiu odą, meldus ir liną. Visos medžiagos vis tiek išlieka natūralios. Net ir vidinėse, nematomose dalyse, konstrukcijos sutvirtinimui visada ieškau natūralių alternatyvų. Aš parvažiavau į Lietuvą nieko nežinodama kaip bus ir tiesiog pradėjau daryti. Iš manęs tada daug kas juokėsi ir giminaičiai sakė “tu pažaisk ir praeis”.
Manau, svarbiausia, kad kaip ir su kiekviena medžiaga, pirmiausia tą medžiagą pajausti, jausti jos struktūrą. Turėjome galimybę Rumšiškėse peržiūrėti archyvus, tai radome tik kelias moteriškas rankines. Kvadrato formos, tokias juostines su diržiukais. Mūsiškiai daugiau dirbdavo su šienu, nes meldai, priešingai nei šienas, yra pakankamai kaprizinga medžiaga, stipriai sugerianti drėgmę. Manau, kad tai ir buvo vienintelė priežastis, nes anksčiau trobose būdavo daug drėgmės.
Meldų pynimas - sena tradicija
Aš turiu tokių minčių, bet kol kas šis klausimas atviras. Galvoju daryti stovyklas ar mokymus, bet to įgyvendinimui tiesiog reikia didelės erdvės. Šiuo metu esame tarpinėje pozicijoje tarp Vilniaus, Skuodo ir minties išsikraustyti prie ežero ir ten daryti kūrybinę erdvę. Pasirinkus paskutinį variantą, tokia galimybė atsirastų. Aš keliuosi be žadintuvo, galiu sau leisti tiesiog ramiai atsigerti arbatą, tiek kiek man norisi. Paskui, praktiškai su pižama ir rankšluosčiu ant pečių einu į ežerą paplaukioti. Taip darau ištisus metus, jeigu negaliu paplaukioti, tai bent eketę prasimušt ir įšokt - būtina. Paskui grįžtu, padarau mankštą. Čia irgi privalomas kiekvienos dienos ritualas. Man jogos valandėlė yra kaip mišios. Po pietų, vėl dirbtuvė, kur skiriu laiko eskizų kūrimui, neskubėdama, lengvu laisvu ritmu. Tai va ir dirbu tiek kiek norisi, kartais iki aštuntos kartais iki dešimtos vakaro. Viskas priklauso nuo užsakymų, bet šiaip turiu gana laisvą grafiką. Kai dirbi sau, tu turi struktūruoti dieną pats, nes jeigu ji visiškai bus be formos ir be struktūros tai taip nieko ir nepadarysi.
Vasarą pats pikas medžiagos pasiruošimo ateinantiems metams, todėl įprastų atostogų pasiimti negaliu. Kiekvieną dieną aš turiu dvi valandas atostogų, per kurias aš turiu prabangą lėtai nueiti nusimaudyti ir pailsėti prie ežero kranto. Kadangi myliu tai ką darau, aš nesijaučiu nuskriausta, džiaugiuosi, kad dirbu su savo medžiaga ir kad turiu dovaną improvizuoti.
Vasara yra skirta meldų pjovimui, vėliau viskas dedama į džiovyklą, kur yra ventiliacija gera ir tada salėje laikoma iki žiemos. Atėjus žiemai aš meldus nešu į dirbtuvę, kur rūšiuoju juos pagal storį, minkštumą. Tas pats meldas gali būti labai skirtingas, priklausomai nuo to, kas iš jo bus daroma. Interjeriniams darbams reikia storų, minkštų; daiktadėžėms - storų, kietų; rankinėms reikia plonų meldų. Taip viską ir susirūšiuoju. Vėliau jau pradedu dirbti su konkrečiomis idėjomis, užsakymais ir darau įvairių storių pynes, vėliau imuosi formuoti, siūti ir galiausiai proceso metu įtvirtinu odos detales.
Pirmiausia ir svarbiausia yra medžiagos pasiruošimas. Sulaukus vasaros reikia nusipjauti meldų ir juos išdžiovinti, o paskui jau pradėti daryti ir eksperimentuoti. Išdžiuvusius meldus tuomet juos reikia vėl sudrėkinti ir tada nusipynus elementarią pynutę, galima pradėti formuoti mažus daikčiukus.
Įkvėpimas tokia plaukiojanti sąvoka, bet labai linkėtina. Man asmeniškai pats gyvenimas yra įkvėpimas. Tame ir cinkelis yra, kad dirbant su savo medžiaga ir turint galimybę improvizuoti idėjos ateina netikėtai. Būna, kad darant elementariausius darbus, mankštinantis ant jogos kilimėlio, grojant, daržą ravint šauna į galvą tobula mintis ir tada reikia viską mesti ir bėgti nusipiešti eskizą.
Aišku, būti įsimylėjusiam neprošal, bet apskritai ką aš turiu galvoje, tai kada yra gyvas gyvenimas, kai tu jauti, kad gyveni savo gyvenimą, tai tas įkvėpimas yra gyvo gyvenimo išdava. Ir tada tiesiog natūraliai gimsta idėjos. Bent jau man asmeniškai taip yra, negaliu pasakyti už visus ir kiekvieną. Bet tikrai kiekvienam linkiu ir labai džiaugiuosi kai žmonės randa savo vietą gyvenime, savo dažnį. Nesvarbu kur tai bebūtų, kokia tai būtų specialybė ar profesija ir tada nebekils klausimų dėl įkvėpimo, nes tu suprasi, kad esi savo vietoje. Aišku, reikės įdėti daug darbo, pastangų, nes turi būti meistrystė ir kol nesi jos įvaldęs, tai tu nepagausi nei kaifo rezultato, nei proceso kaifo, to tikrojo malonumo.
Jei iš pat pradžių aš būčiau paklausiusi draugų ir pasidavusi, nebūčiau atsidūrusi ten kur esu dabar. Tas netikėjimas suveikė kaip spyris nepasiduoti. Silpnesnį žmogų tai gali paveikti ir priversti atšokti, bet aš to nepadariau. To rezultatas - jau trylikti metai užsiimu šia veikla, ir tie patys žmonės, kurie galvojo, kad tai tik fazė, dabar užsakinėja mano darbus.
„Vilniaus duona“: Nuo Senų Tradicijų Iki Modernios Gamybos
„Vilniaus duona“ - viena seniausių ir didžiausių duonos kepimo įmonių Lietuvoje, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Pirmasis kepyklos pastatas buvo pastatytas dar 1882 m. A. Vivulskio gatvėje, kuri anuomet buvo laikoma J. Basanavičiaus gatvės dalimi. Ši kepykla aprūpindavo duona ne tik kareivius, bet ir vargingiausius miesto gyventojus.
Per ilgus gyvavimo metus „Vilniaus duona“ išliko duonos - pyrago gaminių lydere Lietuvoje. Tačiau, laikui bėgant, įmonė susidūrė su iššūkiais, susijusiais su senomis gamybos linijomis, neefektyvia logistika ir konkurencija su naujoviškais produktais. Todėl buvo nuspręsta įgyvendinti restruktūrizavimo procesą.
Restruktūrizavimo Procesas ir Naujos Investicijos
Restruktūrizavimas buvo būtinas norint išsaugoti lyderio pozicijas rinkoje. Pirmiausia buvo uždarytos senosios kepyklos A. Vivulskio, S. Konarskio ir Saltoniškių gatvėse. Vietoj jų Aukštuosiuose Paneriuose buvo pastatyta nauja moderni kepykla. Taip pat buvo modernizuota ir Panevėžio kepykla, išplečiant gamybinius pastatus, ekspedijavimo patalpas ir pakeičiant inžinerinius tinklus bei gamybos linijas.
Investicijos į Panevėžio padalinį siekė 33 mln. Lt, o dar vienam naujam pastatui buvo numatyta skirti 35 mln. litų. Pasak R. Ramanauskienės, būtent todėl, kad jau 2008 m. Šiuo metu AB “Vilniaus duona” sudėtyje yra 4 kepyklos, automobilių ūkis ir 11 mažmeninių parduotuvių. Sukomplektuotos bei išnuomotos 4 mini kepyklos prekybos centruose “Maxima” ir konditerijos kepykla Basanavičiaus g., Vilniuje.
Konkurencija ir Rinkos Tendencijos
AB “Vilniaus duona” turi apie 100 reikšmingų konkurentų vienoms ar kitoms prekių grupėms. Pagrindiniai konkurentai yra stambios duonos kepimo įmonės didžiuosiuose Lietuvos miestuose: UAB “Javinė” (Klaipėdoje), UAB “Gardėsis”, UAB “Mentora”, UAB “Nemuno kraštas” (Kaune), UAB “Kauno duona”, UAB “Klaipėdos duona”, UAB “Alytaus duona” ir kt. Daugiausia konkurentų įmonė turi duonai. Kitiems gaminiams konkurencija nėra tokia aštri, pvz.: meduolius Vilniuje kepa tik “Vilniaus duona”, nors iš viso Lietuvoje šioje srityje konkurenciją sudarytų 25 įmonės; dietinių kepinių gamyba užsiima tik 11 įmonių Lietuvoje, o Vilniuje - tik “Vilniaus duona”.
Nepaisant konkurencijos, „Vilniaus duona“ užima didžiausią dalį šalies duonos rinkos - apie 33%. Dalis produkcijos eksportuojama į Latviją ir Estiją, daugiausia ruginės duonos.
Tačiau, duonos rinka Lietuvoje traukiasi dėl emigracijos, besikeičiančių vartojimo tendencijų ir visuomenėje sklandančių mitų apie duonos žalą. Vis daugiau žmonių renkasi gatvės užkandžius ir šaldytos tešlos pusgaminius, o fasuotos duonos pardavimai mažėja.
„Namų Pynės“: Nauja Gyvenvietė Senos Kepyklos Vietoje
Uždarius kepyklą Tuskulėnų gatvėje, įmonė „Eika“ pradėjo naujos daugiabučių gyvenvietės „Namų pynės“ statybas. „Duona nuo senovės vienijo šeimas prie bendro stalo. Todėl kurdami naują gyvenvietę, įpinsime detalių, susijusių su duona, augimu ir namų jaukumu“, - pasakojo „Eikos“ atstovas. „Pastatų fasadų spalvas taip pat parinkome neatsitiktinai - jos simbolizuoja duonos ciklą, tai natūralios duonos ir žemės spalvos ir jų atspalviai“, - sako M.
Gyvenvietė "Namų pynės"
Projekto Etapai ir Investicijos
Planuojama, kad per penkerius metus gyvenvietėje įsikurs daugiau nei 400 šeimų. Bendros investicijos į šį projektą sudarys per 24 mln. Pirmieji naujakuriai „Namų pynių“ duris pravers jau kitų metų vasarą.
Statybos darbai bus vykdomi 4 etapais. Pirmiausia pradedamos dviejų devynaukščių namų statybos, kurios papildys būsto pasiūlą 138 butais. Pirmajame projekto „Namų pynės“ etape suprojektuoti nuo 1 iki 4 kambarių butai, su balkonais ir terasomis.
Bendrovė „Eika“ Žirmūnuose paskelbė pradedanti antrąjį projekto „Namų pynės“ etapą. Šiame etape suprojektuota 122, 1-4 kambarių butai su balkonais ir terasomis. Planuojama, kad žemesnis namas bus baigtas kitų metų vasarį, o aukštesnis - 2018 metų rugpjūtį. Investicijos į antrą etapą sieks 3 mln.
Gyvenvietės Patogumai ir Aplinka
1,3 hektaro dydžio buvusi uždara gamybinė teritorija atsivers miestui ir taps sudėtine Žirmūnų dalimi. Anot „Eikos“ atstovo, projekte tik dalis gyventojų automobilius statys antžeminėje aikštelėje. Kvartalo vidiniame kieme įrengtos poilsio ir žaidimų aikštelės, o abu namus jungia pėsčiųjų takas. Daugiabučiams įrengta 104 antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo vietos, kur palikta galimybė įsirengti elektromobilių krovimo stoteles.
„Namų pynės“ - tai vidutinės klasės projektas, orientuotas į žmones, kurie nori gyventi centre. „Gyventojų portretas labai įvairus - šeimos su mažais vaikais, pagyvenusios poros, gyvenimą pradedančios jaunos poros“, - sakė M.
Darnios Plėtros Principai
Projektas „Namų pynės“ pretenduoja tapti geriausiu gyvenamuoju projektu. Svarbiausias vertinimo kriterijus - objekto pritaikymas darnios plėtros principams. Atskirai vertinami urbanistiniai sprendimai, padedantys pastatui ar jų kompleksui įsilieti į aplinką, prisidėti prie miestiečio komforto didinimo, intuityvaus judėjimo mieste.
Konkurse pagrindiniu prizu gali būti apdovanoti tik bent vieną žiemą išgyvenę pastatai. Tai daroma siekiant įvertinti realias energines pastato sąnaudas ir įvairių technologinių sprendimų efektyvumą. Taip pat vertinamas projekto ekonominis efektyvumas. Ateities prizas teikiamas metų ciklo dar neišgyvenusiems pastatams, vertinant projektinius rodiklius.
Šiuo metu pirmame „Namų pynių“ projekte parduoti beveik visi butai. Pirmo etapo statybos darbai buvo pradėti 2016 metų birželį, o baigti 2017 metų gruodžio mėnesį. Bendros investicijos į projektą siekia 7,1 mln.
Vietovės Atsiliepimai
- Jonas: Labai graži vieta. Daug žalumos. Netoli centras. Ramus ir tvarkingi gyventojai.
- Olivija: Puikus susisiekimas su miesto centru ir kitais rajonais. Parkavimo problema, kaip ir kitur. Namas senos statybos, bet laiptine priziureta. Tik turi problemu su ventiliacija bei garsoizoliacija.
- Mantas: Žirmūnų trikampis sparčiai tvarkosi, vyksta atnaujinimo darbai. Malonus rajonas netoli centro.
- Lukas: Puikus namas, nuostabi bendruomenė, pigūs komunaliniai mokesčiai. Lvovo 89a, tikrai pavykęs projektas. Nuostabi namo pirmininke.
- Gyventoja: Rami, kupina žalumos gyvenamoji vieta. Šildymo išlaidos nedidelės. Gerai išvystyta infrastruktūra, labai lengva pasiekti visus Vilniaus rajonus. Nedidelis atstumas iki upės.
- Dina: Tobulas susisiekimas su visomis miesto pusemis. Vaziuojant galima pasirinkti pora krypciu ir taip isvengti kamsciu. Namas antras nuo gatves, tad labai ramus, nesigirdi triuksmo. Kas savaite plaunama laiptine. Zirmunu bustas operatyviai reaguoja i pranesimus. Tad gal ir senos statybos namas, bet tikrai priziuretas ir neapleistas.
- Namo gyventojas: Prieš pusmetį įsigijau butą šiame name. Pastebėjimai tokie: namas labai tvarkingas ir ramus, nėra asocialų ar muzikos mylėtojų, kaimynai pagyvenę, tačiau per pastarąjį pusmetį atsikėlė kelios jaunos šeimos, daugėja jaunų žmonių. Namas senas, tačiau neblogai suręstas, butas labai šiltas, o sąskaitos tikrai nėra didelės (2015 m. šalčiausią mėn. už šildymą sumokėjau apie 50 Eur.) Priešais stovi nauji namai, o nugriovus duonos kepyklą šalia pradėjo kilti aukštesnės klasės daugiabučiai, kas tikrai pagerins bendrą aplinkos vaizdą. Be to planuojamas Žirmūnų trikampio projektas (Re-block Vilnius). Tiek vidinis, tiek išorinis kiemai žali, apsodinti medžiais, triukšmo nėra daug, tačiau pravėrus balkono duris naktį kartais girdisi motociklininkai praskriejantys Tuskulėnų gatve. Labai patinka tai, kad visada (tikrai VISADA) galima rasti laisvą vietą automobiliui kieme ar visiškai šalia. Labiausiai šitą butą vertinu dėl vietos: centras visiškai šalia, šalia Neris, dažnai ten einu pasivaikščioti ar pabėgioti paupiu. Į centrą dažniausiai einu pėsčiomis, pavakarojus mieste nereikia net taksi. Šalia yra keletas stadionų, uždara futbolo aikštelė, kur galima pajudėti, netoliese kelios mokyklos, darželiai, vienoje gatvės pusėje Maxima, o kitoje - Iki. Didžiausias kol kas pastebėtas trūkumas - namo gyventojų iniciatyvumo trūkumas, daug ką būtų galima pagražinti, atnaujinti, bet gyventojai nėra itin aktyvūs, tad būtų smagu, kad daugėtų jaunimo.
- Lina: Žygio g. 1 - namas arti centro, pareiname pėsčiomis per 15min. Gyvena 50x50 jaunimas ir vyresni žmonės, kasmet daugėja jaunimo. Neseniai remontuota laiptinė, pakeisti langai, planuojamas pakeisti liftas.
- Dovydas: Tvarkingas namas geroje vietoje netoli centro. Po renovacijos neįtikėtinai pigus šildymas - didžiausia žiemos mėnesio sąskaita už šildymą vieno kambario butui - 20 € .
- Mindaugas: Dabar namas kaip namas, visi jie tokių metų vienodi, bet vieta ideali - iki Katedros aikštės pėsčiomis - 15 minučių. Planuojama renovacija, po kurios bus super.
- Egle: Labai geroje vietoje. Arti centras, kaimynai draugiski. Planuojama renovacija, bus isvis super vieta gyventi.
- Gyventoja: Vieta labai puiki strategiskai. Gerai sutvarkyta infrastruktura. Iki senamiesciu be vargo galim nusigauti pestute. Smagu, kad salia upe, pasivaiksciojimo takai. Del parkavimo nera dideliu problemu. Aikstele prie namo nera didele, taciau vietos kazkaip visada atsiranda. Tiesa triuksmo nuo gatves yra pakankamai, taciau plastikiniai langai ir balkonai per du kambarius jo nemazai sugeria. Be to, pripratus triuksmo visai nesijaucia. Pats namas senukas. Teko gyventi kituose sostines penkiaauksciuose, tai kitur paties namo stovis is paziuros budavo geresnis. Taciau bustas tikrai lb siltas, o mokesciai uz siluma nei dideli, nei mazi - kaip ir daugely tokio tipo namu. Kas cia tikrai nepatinka, tai nedraugiski kaimynai. Daugiausia gyvena jaunimas ir, deja deja, dauguma ju kazi ko baisiausiai susireiksmine. Bet siaip tikrai puiki vieta gyventi.
- A.: Vieta yra puiki. Viskas šalia, susisiekimas su visais rajonais labai patogus, keletą metų vaikštau pėsčiomis namo, naktimis ir savaitgaliais taip pat - visada apšviesta ir ramu. Šalia nedidelis parkas, jei nori pasivaikščioti perėjus per tiltą - kalnų parkas, "banginis" taip pat greitai pasiekiamas. Viskas ko trūksta, tai koks jaukus ir padorus rajoninis baras, kavinė netoliese, nes dabar tik čileko forestas tėra. (Kitą vertus, "alaus studija" tikrai netoli) Namas šiek tiek plonomis sienomis, ir visai prie pat gatvės - triukšmo pakankamai. Kaimynai visokie ir gyvena visaip, bet draugiškumo netrūksta, sveiknamės visi. Namas nėra renovuotas, bet šildymas čia fantastiškai pigus. Sako aplinkiniuose namuose brangiau, bet čia, kartoju, fantastiškai pigu. Nežinau visų butų kambarių išplanavimo, tačiau manajame jis yra puikus. Turime tris kambarius ir du balkonus. Tiesa, aplink 'minsko iki' galima sutikti piliečių, kurie dažnam kelią nemalonius įspūdžius, pavargę, purvini ir sugriuvę po krūmais. Bet visi pliusai atperka bet ką. Gyvenu ir gyvensiu čia.
- L.: Namas ramioje vietoje kieme. Nėra triukšmo, nors ir namas pačiame centre. Pėstute iki Katedros tik 15 min. Kaimynai ne visada draugiški, bet susiorganizavo viso namo kapitaliniam laiptinių remontui. Namo parkavimo aikštelė mažoka, tačiau aplinkiniuose vietose visada galima rasti kur pastatyti. Šalia kelios parduotuvės, turgus.
- Mangirdas: Puiki vieta! Šalia centras. Niekada nėra kamščių į darbą.
- Nuomininke: Labai liuks namas: labai siltas, uz 100 m buta moku max 300Lt/men, dvieju radiatoriu praktiskai net neatsuku, nes bute +23C pastoviai, net per pacius salcius. Labai trvarkingas namas, bendrija aktyvi, viska issprendzia, aptvertas kiemas, yra didelis pozeminis parkingas, o ir aplink parkuotis vietos pilna - super, kai gyveni centre, Gediminke per 15 min pesciom pasieki. Jo, statybos aplink kruta, bet kai pastatys, turbut bus fainas rajonas centre - trys shopinimosi centrai aplink. Dar girdejau, kad salia kazkoki Japonu parka savivaldybe irengs.
- Marijus: Geras namas gyvenimui šalia miesto centro. Jauki kaimynystė, visiškai šalia Tuskulėnų parkas, upė ir tik 20 min pėsčiomis iki miesto centro. Labai patogu gyventi, nes šalia parduotuvė, visuomeninio transporto stotelės ir mokyklos bei darželiai. Itin maža šildymo kaina - už 50kvm. buto šildymą šalčiausiais mėnesiais reikia mokėti 200-300Lt.
- Robertas: Labai gera vieta. Ramybė ir centras netoli. Namas mūrinis. Šilumos mazgas renovuotas.
- Lina: Puiki informacija, tik kažkodėl nuotrauka visai ne Krokuvos g.
- Pirmininkas: Puikus namas!
- Ieva: Labai šaunus Vilniaus mikrorajonas, galbūt svetimam būtų nejauku, bet saviems visi pažįstami ir tai juk lyg kaimas miesto centre. Susisiekimas labai geras, daug viešojo transporto. Visai šalia prekybos centras Europa ir CUP, net nereikia 10 minučių, kad nuvykti iki miesto centro, nes juk tai praktiškai centras ir yra. Žodžiu viskas šaunu. Daug gerenčių žmonių, bet jie taikūs ir pažįstami. Aišku mediniai namai nėra patys komfortabiliausi, yra daug nepatogumų. Tačiau viskas yra gan gerai.
- Elona: Labai maloni aplinka gyventi.