Namų bendrijos kaupiamosios lėšos: įstatymai ir praktika Lietuvoje

Daugiabučiame name įkurta bendrija rūpinasi daugiabučio namo valdymo klausimais. Vadovaujantis LR teisės aktais, kaupiamos lėšos skiriamos namui atnaujinti pagal privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Kaupiamųjų lėšų tarifai ir jų nustatymas

Visuotiniame ataskaitiniame bendrijos narių susirinkime balsų dauguma patvirtinamas kaupiamųjų lėšų tarifas. Tačiau kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais reikalavimais.

Ar galima tvirtinti tarifą be ilgalaikio plano?

Kyla klausimas, ar namo pirmininkas gali teikti tvirtinimui ir ar gali būti patvirtintas kaupiamojo fondo tarifas nepateikus patvirtinto ilgalaikio plano. 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarime Nr. 390 nurodoma, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįsta privalomaisiais reikalavimais.

Svarbu pažymėti, kad 2025 m. gegužės 7 d. priimtu Vyriausybės nutarimu buvo pakeista kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka ir nustatyti didesni privalomi minimalūs dydžiai daugiabučiams. Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kvadratinį metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įmokos gali augti papildomai, jeigu nėra patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir namo būklė įvertinta kaip prasta.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. kaupiamosios lėšos gali padidėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir jei pastato būklė bus įvertinta ne kaip gera. Valstybės nustatytam minimaliam tarifui gali būti taikomi koeficientai pagal pastato būklę:

• Jeigu būklė gera, tarifas lieka bazinis.
• Jeigu vidutinė, tarifas gali didėti du kartus.
• Jeigu bloga, tris kartus.
• Jeigu labai bloga, keturis kartus.

Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo plano.

Ar tarifai gali skirtis gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms?

Mėnesinis kaupiamųjų lėšų dydis nėra siejamas su savininko nuosavybės teise valdomo turto verte, bet yra daug kitų dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant mėnesinį kaupiamųjų įnašų dydį. Visi mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal plotą. Jeigu kalbame apie garažus, esančius pastate, gali būti, kad butų savininkai kaupia tokiems darbams, kuriems garažų savininkai kaupti neturi ir atvirkščiai.

Individualus mokestis kiekvienam namui?

Kyla klausimas, ar kaupiamasis mokestis turėtų būti individualus kiekvienam namui, atsižvelgiant į namo techninę būklę, balsuojant namo bendrasavininkams. Vyriausybės nutarime nustatyti minimalūs tarifai daugiabučiams namams:

• Daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, - 0,05 Eur/kv. m.
• Daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas 3 000 kv. m ir daugiau, - 0,03 Eur/kv. m.

Tačiau šie tarifai yra minimalūs, ir dauguma savininkų gali patvirtinti kaupti nenumatytiems atnaujinimo darbams daugiau nei minimumas.

Kaupiamųjų lėšų naudojimas

Kaupiamosios lėšos nėra administratoriaus pelnas ar administravimo mokestis. Tai konkretaus namo ateities darbams skirta suma, kurios minimalų dydį nustato valstybė. Surinkti pinigai bus skirti būtiniausiems darbams: stogo, vamzdynų, lifto, fasado remontui ar keitimui.

Ar galima lėšas naudoti ne pagal paskirtį?

Kyla klausimas, kokiame teisės akte numatyta, kad jei norima kaupiamas lėšas panaudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne privalomiems darbams vykdyti, reikia gauti 100 proc. savininkų pritarimą. Reikia atsakyti sau į klausimus: ar lėšas noriu naudoti pastato bendrojo naudojimo objektams atnaujinti (jie apibrėžti Bendrijų įstatyme ir jūsų patvirtintame bendrojo naudojimo objektų apraše).

Stogo remonto darbai

Jeigu yra avarinė situacija, ją reikia skubiai likviduoti, ir dėl to savininkų klausiti nereikia, tam galima panaudoti kaupiamąsias lėšas atsargai, jeigu tokių yra sukaupta (arba priskaityti visiems savininkams, nurodant, už ką). Jeigu stogo remontas yra reikalingas pagal privalomuosius jo priežiūros reikalavimus, jam taip pat turėtų būti naudojamos kaupiamosios lėšos.

Gyventojų teisės ir pareigos

Svarbu žinoti, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. visa informacija apie daugiabučių namų būklę, nustatytus defektus ir priežiūrą bus pateikiama Pastatų duomenų banke. Tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas daugiabučio gyventojas nežino, kur laikomos jų namo kaupiamosios lėšos. Duomenys tiek apie kaupiamąsias įmokas, tiek apie tai, kur jos yra laikomos, gyventojams turi būti laisvai prieinami.

Gyventojams verta pasitikrinti taikomą kaupiamųjų lėšų tarifą. Pasidomėti, ar namas turi ilgalaikį remonto planą. Dalyvauti susirinkimuose ir balsavimuose. Įsivertinti, ar planuojami darbai atitinka realius poreikius.

Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems arba naujiems daugiabučiams penkerių metų laikotarpiui gali būti taikomas penkiasdešimties procentų mažesnis tarifas. Tai taikoma todėl, kad nauji ar renovuoti pastatai artimiausiu metu įprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.

Ilgalaikis remonto planas

Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės taisyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionali. Paprastai planuojama kelerių metų, pavyzdžiui, penkerių, laikotarpiui. Planą gali parengti administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas su specialistų pagalba. Planą privalo patvirtinti gyventojų dauguma.

Planas turi apimti planuojamus remonto ar atnaujinimo darbus, jų prioritetus, preliminarias kainas ir terminus.

Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis parengia ataskaitas ir supažindina su jomis gyventojus. Vertinimai fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje ir yra matomi savivaldybėms bei institucijoms. Tai reiškia, kad pastato būklė nėra subjektyvi, o paremta oficialiais įrašais.

Kaupiamųjų lėšų skaičiavimo pavyzdžiai

Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kvadratinį metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš ploto. Skirtumas yra 1,02 cento už kvadratinį metrą per mėnesį.

Pavyzdžiui, keturiasdešimties kvadratinių metrų butui įmoka padidės maždaug keturiasdešimt vienu centu, penkiasdešimties kvadratinių metrų butui maždaug penkiasdešimt vienu centu, šešiasdešimties kvadratinių metrų butui apie šešiasdešimt dviem centais, aštuoniasdešimties kvadratinių metrų butui apie aštuoniasdešimt dviem centais.

Vadovaujantis Vyriausybės 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 278, nuo šių metų liepos 1 d. keičiasi kaupiamųjų lėšų mokėjimo tvarka. Daugiabučių namų gyventojai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos bendrojo naudojimo dalių - stogų, balkonų, vamzdynų, fasadų ir kitų svarbių namo elementų - remontui ar atnaujinimui.

Nuo liepos 1 d. kiekvienas buto savininkas mokės:

• 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m;
• 11,5 cento už kv. m per mėnesį, jei namo plotas mažesnis nei 3 000 kv. m.

Pavyzdžiui, jei jūsų butas yra 50 kv. m:

• Dideliame name (> 3 000 kv. m) mokėsite 4,50 Eur/mėn. (vietoje 1,50 Eur).
• Mažesniame name (< 3 000 kv. m) mokėsite 5,75 Eur/mėn. (vietoje 2,50 Eur).

Patarimai gyventojams

Civinity pabrėžia, kad kaupiamosios lėšos yra ilgalaikės namo priežiūros dalis. Aiškus planas ir gyventojų įsitraukimas padeda išvengti staigių finansinių šuolių ir užtikrina, kad pastatas būtų prižiūrimas atsakingai ir skaidriai.

tags: #namu #bendrijos #kaupiamosios #lesos #istatymas