Namų Arešto Įstatymo Taikymo Sąlygos Lietuvoje

Šiame straipsnyje analizuojami arešto bausmės vykdymo atidėjimo įteisinimo Lietuvoje pagrįstumo ir šio instituto sąlygų taikymo probleminiai aspektai. Taigi, šio straipsnio tikslas ir yra išanalizuoti arešto bausmės vykdymo atidėjimo įteisinimo Lietuvoje pagrįstumą ir šio instituto sąlygų taikymo probleminius aspektus.

Lietuvoje kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius (227 nuteistieji) maždaug du kartus viršija Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių vidurkį, taip pat ir Europos vidurkį (Prison statistics, 2021). Pagal įkalintų asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Lietuvą lenkia tik Turkija (357), Rusija (356) ir Sakartvelas (264) (Aebi, Tiago, 2020, p. 2).

Kita vertus, Lietuvos baudžiamoji politika nuo 2012 m. dar labiau kreipiama taikyti griežtesnes, su laisvės atėmimu susijusias bausmes - areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Toks smurto artimoje aplinkoje teisinis vertinimas lėmė beveik 30 kartų padidėjusį asmenų, kuriems buvo taikyta arešto bausmė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, skaičių (2010-2011 m. šią bausmę atlikdavo 18-20 asmenų, o 2017 m. - 567, 2020 m. - 463). Už šį nusikaltimą arešto bausmė 2017 m. skirta 475 asmenims, o 2020 m. - jau 787 asmenims.

Minėta baudžiamoji teisėkūra iš dalies nulėmė ir asmenų, nuteistų trumpalaikiu laisvės atėmimu (iki 1 metų), skaičiaus didėjimo tendenciją, nes vien 2017 m. tokių asmenų skaičius padidėjo apie 54 procentus. Be to, didesniam nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę, skaičiui Lietuvoje turėjo įtakos ir Baudžiamojo kodekso (Baudžiamasis kodeksas, 2000) (toliau - ir BK) nustatytos bausmių keitimo taisyklės, pagal kurias, pavyzdžiui, viešieji darbai galėjo būti keičiami tik bauda arba areštu (BK 46 straipsnio 7 dalis); bauda - tik areštu (BK 47 straipsnio 8 dalis); laisvės apribojimas - tik areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).

Atsižvelgiant į šias nuostatas, arešto bausmės atlikti papildomai kasmet atvykdavo 600-700 nuteistųjų (t. y. apie 29 proc. visų nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę). Tarptautinė teisė, remdamasi pažangių valstybių praktika ir mokslinių tyrimų rezultatais, siūlo vykdyti nuosaikesnę baudžiamąją politiką, kuri būtų orientuota į probacijos ir su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taikymą.

Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina tokios Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec (2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių; Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2014 m. vasario 19 d. rekomendacija CM/Rec (2014)4 dėl elektroninės stebėsenos ir kt. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d.

Nuteistųjų laisvės atėmimu skaičių lemia ne tik užregistruotas nusikalstamų veikų skaičius ar jų sunkumas, bet ir bausmių sistemos, bausmių skyrimo taisyklės, laisvės atėmimo bausmės trukmė, tarptautinių ir nacionalinių teismų jurisprudencija, teisėjų teisinė sąmonė ir vertybinės orientacijos, baudžiamosios teisės doktrinos požiūris (Švedas et al., 2020, p. 109-117), visuomenėje vyraujanti nusikalstamų veikų baimė ir viešoji nuomonė, žiniasklaidos vaidmuo, baudžiamosios politikos tendencijos, požiūris į kriminalinę bausmę ir jos poveikį (Švedas et al., 2019, p. 47-54), valstybės baudimo kontrolės tipas, visuomenėje vyraujantis „baudžiamasis klimatas“ (Nikartas, 2018, p. 394, 400 ir kt.), teisinė profesinė kultūra (Bikelis, 2018, p. 8-28) ir pan.

Neabejotina, kad nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiui turi įtakos ir baudžiamajame įstatyme numatytos probacijos formos bei laisvės atėmimo bausmės alternatyvos. Viena iš probacijos (t. y. alternatyvos paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu nuteistasis realiai laisvės atėmimo bausmės neatlieka, tačiau vykdoma probuojamojo priežiūra, jam teikiama reikiama asmeninė ar socialinė pagalba) formų, bene plačiausiai taikomų ir Lietuvoje, yra bausmės vykdymo atidėjimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad „... įstatymų leidėjas, naudodamasis plačia diskrecija spręsti valstybės baudžiamosios politikos klausimus, baudžiamajame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu turi sudaryti prielaidas teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, inter alia, ... baudžiamajame įstatyme taip pat gali būti numatyta galimybė teismui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kai tai yra teisinga atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltininko asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes“ (Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimas).

S. Nikartas pažymi, kad beveik visose vyriausybių programose nuo 2000 m. buvo formuluojami uždaviniai, susiję su laisvės atėmimo bausmės taikymo ir kalinių skaičiaus mažinimu diegiant ir taikant probaciją ir bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, Lietuvoje (Nikartas, 2018, p. 382-383). Tiesa, deklaruojami uždaviniai ne visada buvo įgyvendinami, o neretai šių tikslų įgyvendinimo būdai buvo vertinami kaip ne itin sėkmingi, pavyzdžiui, bausmės vykdymo atidėjimo už sunkų nusikaltimą taikymo galimybės panaikinimas, ir pan. Dar vienas diskutuotinas minėtų politinių uždavinių įgyvendinimo aspektas - nuo 2020 m. liepos 1 d.

Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje V. Milius nagrinėjo tokius bausmės vykdymo atidėjimo instituto aspektus, kaip antai bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo sąlygų turinį (Pavilonis et al., 2004, p. 399-407), G. Švedas - bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdymo teisinius padarinius (Švedas, 2013, p. 65), O. Fedosiuk - galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nesmurtinį (pavyzdžiui, turtinio ar ekonominio pobūdžio) nusikaltimą tikslingumą (Fedosiuk, 2014, p. 30), E. Simanaitytė - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo aktualijas teismų praktikoje (Simanaitytė, 2016, p. 200-213), J. Levon - bausmės vykdymo atidėjimo instituto Lietuvoje evoliuciją ir baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą bausmės vykdymo atidėjimo metu (Levon, 2012, p. 97-111; Švedas et al., 2017, p. 200-207), R. Marcinauskaitė - 2020 m. įsigaliojusias bausmės vykdymo atidėjimo naujoves Lietuvoje (Sinkevičius et al., 2019, p. 93-97), J. Prapiestis - bausmės vykdymo atidėjimo instituto sampratą, rūšis, taikymo sąlygų turinį ir nevykdymo padarinius (Švedas et al., 2020, p. 241-258), R. Drakšas - galimybę (remiantis teisingumo principu) atidėti paskirtos bausmės vykdymą tais atvejais, kai nuteistasis neatitinka BK numatytų sąlygų (Drakšas, 2020, p. 454-457) ir kt. Tiesa, minėtų autorių publikacijose dažniausiai buvo analizuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Bausmės Vykdymo Atidėjimo Instituto Evoliucionavimas

Iš esmės Lietuvoje nuo pat BK patvirtinimo 2000 m. rugsėjo 26 d. vyksta nuolatinė bausmės vykdymo atidėjimo instituto optimalaus teisinio reguliavimo modelio paieška, nes BK 75 straipsnis buvo keistas ir pildytas net 8 kartus, o BK 92 straipsnis - 6 kartus (Švedas et al., 2020, p. 242). 2003 metais įsigaliojusio BK 75 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad gali būti atidedamos baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nuteistiesiems už baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą.

2004 m. liepos 5 d. BK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-2314 bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės buvo susiaurintos: bausmės vykdymo atidėjimas buvo galimas, kai padaryti nusikaltimai, nesiekiantys sunkaus nusikaltimo kategorijos, o nuteistajam paskirtoji bausmė - laisvės atėmimas. Nuteistiesiems, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus ar nuteistiems bauda, areštu, BK 75 straipsnis nebegalėjo būti taikomas.

2015 m. kovo 19 d. BK pakeitimų ir papildymų įstatymu Nr. XII-1554 bausmės vykdymo atidėjimo galimybės išplečiamos, nustatant, kad BK 75 straipsnis gali būti taikomas ir nuteistiesiems laisvės atėmimu iki 4 metų už sunkius nusikaltimus, tačiau jau 2017 m. rugsėjo 28 d. BK pakeitimų ir papildymų įstatymu Nr. XIII-653 vėl grįžtama prie to, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

2019 m. birželio 27 d. 2004 m. buvo panaikinta galimybė taikyti baudos ir arešto bausmių vykdymo atidėjimą. Įstatymo projektą pateikęs Seimo narys tokį pakeitimą motyvavo tuo, kad „... baudžiamojo įstatymo taikymo praktikoje prieita prie išvados, kad atidedant trumpalaikių baudos ar arešto bausmių vykdymą nėra visiškai įgyvendinami šių bausmių tikslai, nėra greito ir efektyvaus kaltininko nubaudimo, dažnai be reikalo užtęsiamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo terminas, faktiškai nutrūksta ryšys tarp kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir valstybės taikomos prievartos priemonių ...“ (Aiškinamasis raštas, 2004).

O baudžiamosios teisės doktrinoje buvo teigiama, kad sprendimas panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimą nebuvo racionalus, nes teismai santykinai dažnai taikydavo tokią baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formą, taigi atitinkamais atvejais ją laikė tinkamu nubaudimu. Be to, buvo atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net 38 BK straipsnių sankcijose areštas numatytas kaip vienintelė alternatyvi laisvės atėmimo bausmė, todėl tokiais atvejais skiriant arešto bausmę, galimybė atidėti jos vykdymą tam tikrais atvejais būtų neabejotinai tinkama priemonė (Čepas, Sakalauskas, 2009, p. 11-12), atitinkanti praktikos (ypač nepilnamečių bylose) poreikius, deranti su šiuolaikinėmis baudžiamosios politikos tendencijomis, taip pat sudaranti prielaidas įgyvendinti ekonomiškumo ir protingumo principų reikalavimus (Dapšys et al., 2008, p.

2019 m. įstatymų leidėjas, priėmęs Baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2263, vėl grąžino galimybę atidėti arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte arešto bausmės vykdymo instituto atidėjimo grąžinimas argumentuotas siekiu sumažinti įkalintų asmenų skaičių Lietuvoje. Aiškinamajame rašte taip pat paminėti ir finansiniai-ekonominiai įstatymo pakeitimo lūkesčiai, nes „... mažės išlaidos nuteistųjų išlaikymui (maitinimui, aprūpinimui būtiniausiais reikmenimis ir drabužiais, komunalinėms paslaugoms ir pan.) ...“ (Aiškinamasis raštas, 2019).

Pažymėtina, kad svarstant šį įstatymo projektą buvo keliamas klausimas, kodėl, plečiant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, papildomai pasirinkta tik viena bausmė - areštas. Įstatymų leidėjo sprendimas įteisinti arešto bausmės atidėjimo galimybę ir juo siekiami tikslai kelia tam tikrų abejonių dėl jų pagrįstumo.

Pirma, bausmių skyrimo Lietuvoje 2018-2020 m. statistika rodo, jog arešto bausmė buvo tik ketvirtoje vietoje pagal populiarumą: antai, 2020 m. ji buvo paskirta 2 934 asmenims (2019 m. - 2 776 ir 2018 m. - 3 063). O bauda 2020 m. buvo skirta 4 918 asmenų (2019 m. - 5 234 ir 2018 m. - 5 715), laisvės apribojimas 2020 m. buvo skirtas 4 076 asmenims (2019 m. - 4 314 ir 2019 m. - 4 825), laisvės atėmimas 2020 m. buvo skirtas 3 389 asmenims (2019 m. - 4 306 ir 2018 m. - 4 882) (Lietuvos teismai. Veiklos ataskaita, 2020, p. 18).

Pažymėtina, kad 2020 m. arešto bausmė net 787 asmenims skirta už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 straipsnis). Be to, 2020 m. arešto bausmę atliko 1 824 asmenys, iš kurių 463 asmenys buvo nuteisti už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnis), 478 asmenys - už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus (BK 281, 2811 ir kt. straipsniai), 95 asmenys - už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (Nuteistųjų arešto skaičiaus, sudėties ir jų kaitos suvestinė, 2021).

Taigi, trečdalis visų asmenų, kuriems 2020 m. buvo skirta arešto bausmė, ir daugiau nei pusė (57 proc.) tais metais atlikusių arešto bausmę asmenų buvo nuteisti už tokias nusikalstamas veikas, už kurias pagal LAT jurisprudenciją bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės negalimas. Neabejotina, kad tai iš dalies nulėmė tą faktą, jog per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.) iki 2020 m. gruodžio 31 d. arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tik 11 asmenų (Nuteistųjų arešto skaičiaus, sudėties ir jų kaitos suvestinė, 2021).

Antra, pabrėžtina ir tai, kad arešto bausmės vienu iš esmės aspektų yra tam tikra „šoko terapija“ nuteistajam, pasireiškianti stipriu psichologiniu sukrėtimu, kurį turi sukelti staigus, ženklus ir ne itin malonus gyvenimo aplinkos, sąlygų ir tvarkos pasikeitimas. Savaime suprantama, kad įgyvendinti tokią „šoko terapiją“ galima tik realiai atliekant arešto bausmę.

Bausmių vykdymo kodekse (Bausmių vykdymo kodeksas, 2002) numatoma, kad viena iš pagrindinių nuteistųjų arešto bausme pataisos priemonių yra bausmės atlikimo režimas, kurio reikalavimai yra būtinas nuteistųjų izoliavimas ir jų dinaminė priežiūra; tikslus ir nenukrypstamas nuteistųjų pareigų atlikimas, taip pat dienotvarkės laikymasis. Pažymėtina, kad dienotvarkėje turi būti reglamentuojamas areštą atliekančių nuteistųjų elgesys visą parą, t. y. nustatytas nuteistųjų poilsio (aštuonios valandos), pasivaikščiojimo, socialinės reabilitacijos, užimtumo darbine ir (ar) kita veikla laikas.

Trečia, kad tam tikrų abejonių kelia ir siekis sumažinti finansines-ekonomines išlaidas, skiriamas arešto bausmei vykdyti, nes paskirtos arešto bausmės vidurkis 2020 m. buvo 2 mėnesiai, o atliktos arešto bausmės vidurkis - 1 mėnuo (Nuteistųjų arešto skaičiaus, sudėties ir jų kaitos suvestinė, 2021). Žinoma, šias abejones būtina patikrinti, nes straipsnio autoriams pavyko surasti tik oficialų patvirtinimą, jog vieno nuteistojo laisvės atėmimu bausmės diena valstybei kainuoja 37,31 euro (arba 1119 eurų per vieną mėnesį). Deja, bet nepavyko rasti oficialių duomenų, kiek valstybei kainuoja (įskaitant ir intensyvios priežiūros - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio ...

Namų areštas (vid. a. lot. arrestum - teismo nutarimas), kardomoji priemonė, kuria siekiama garantuoti įtariamojo dalyvavimą ikiteisminiame procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir teisminį nagrinėjimą. Lietuvoje 1918-40 namų areštą reglamentavo Baudžiamojo proceso įstatymas. Namų areštas taikytas retai dėl nepakankamų techninių galimybių ir netobulų įstatymų. SSRS okupacijos metais namų arešto nebuvo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę namų areštas pradėtas taikyti nuo 1994.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu namų areštą skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas motyvuota nutartimi. Namų arešto paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Skiriant namų areštą atsižvelgiama į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitą legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, t. p. nustatomos namų arešto sąlygos. Už namų arešto numatytų sąlygų pažeidimą įtariamajam gali būti paskirtas suėmimas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių namų arešto terminą, kuris gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams (pratęsimų skaičius neribojamas). 132 straipsnis. 1. 2. Namų areštą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Namų arešto paskyrimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. 2007 06 28 įstatymu Nr. (Žin., 2007, Nr. 3. Skiriant namų areštą, nustatomos šios kardomosios priemonės sąlygos. 2013 07 02 įstatymu Nr. (Žin., 2013, Nr. 4. Namų arešto terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti namų areštą, tačiau iš karto namų areštas negali būti paskirtas ilgesnis kaip šeši mėnesiai.

Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas trims mėnesiams. Pratęsimų skaičius neribojamas. 2007 06 28 įstatymu Nr. (Žin., 2007, Nr. 5. 2007 06 28 įstatymu Nr. (Žin., 2007, Nr.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas.

2004 07 08 įstatymu Nr. (Žin., 2004, Nr. 2. 2007 06 28 įstatymu Nr. (Žin., 2007, Nr. 3. 2013 07 02 įstatymu Nr. (Žin., 2013, Nr. 4. 2015 05 07 įstatymu Nr. (TAR, 2015, Nr. 3. 2013 10 10 įstatymu Nr. (Žin., 2013, Nr.

Apibendrinant, namų arešto įstatymas Lietuvoje yra nuolat tobulinamas, siekiant rasti optimalų balansą tarp bausmės griežtumo, nuteistųjų resocializacijos ir valstybės išlaidų mažinimo. Vis dėlto, įstatymo taikymo praktika ir efektyvumas vis dar kelia diskusijų ir reikalauja nuolatinio vertinimo.

Statistika apie bausmių skyrimą Lietuvoje 2018-2020 m.

tags: #namu #aresto #istatymas